Posts Tagged ‘Nelaimės jūroje’

Kiekvieną dieną visose pasaulio vandenyse nutinka nelaimės, vyksta gelbėjimo darbai. C’est la vie!

Šių metų sausio 1-spalio 31 dienomis Baltijos ir Šiaurės jūrose per gelbėjimo operacijas išgėlbėti 93 žmonės, iš viso pavojingose situacijose buvo atsidūrę 697 žmonės. Nuo laivų ar salų evakuoti 408 žmonės.

Išgelbėti ir 76 laivai ar plaukiojimo priemonės, o pagalbos prireikė 896 laivams, kateriams, jachtoms.

Tai – tik sausa statistika. Už kiekvieno statistinio vieneto slypi atskira tragiška, komiška, neįtikėtina, laiminga ar kitokia istorija.

Nuotraukoje – girto rusų kapitono ant akmenų prie Norvegijos krantų užplukdytas laivas. Viena iš tokių istorijų.

Rugsėjo 22-oji – Šveicarijos jachta „Vertigo II“ Korsikos saloje išmesta į vietos paplūdimį.

Kaip 15,5 metrų ilgio jachta atsidūrė krante kol kas nežinia, bet panašu, jog tai neatsitiko be audros pagalbos.

Ir sumirgėjo, ir nuvilnijo visa lietuviška žiniatinklija pranešimais apie piratų pagrobtus Lietuvos jūrininkus.

Kurių galų grobti įkaitus, o ne laivą šalies, kuri yra nedidelė ir sąlyginai mažai žinoma tarp jūrinių valstybių bei vargu ar turi pinigų išpirkai? O gal piratai bijo grobti amerikiečius, britus ar prancūzus, nes jų specpajėgos gali saviškius mikliai išlaisvinti? Šiaip užsimenama, kad ir mūsiškai tą patį galėtų padaryti. Ir aš šitų žaliūkų (čia jau titulas, kurį SOP kariai turi užsitarnauti) galimybėmis tikiu, nors kol kas tegul mūsų saldofonai dar pasitreniruoja, o tuo metu padirbės diplomatai.

Taip pat tikiu, kad ši istorija baigsis laimingai.

Kitas grėsmingas šio antradienio pranešimas iš jūrų marių atėjo nuo Norvegijos krantų – ten girtas kapitonas tanklaivį ant akmenų prakiurdė (nuotrauka). Užterštas 150 kilometrų pakrantės ruožas, kurį išvalyti prireiks ne vienerių metų.

Miglotai, bet pamenu didžiausią tanklaivio avariją Klaipėdos uoste 1981 metų rudenį, kai per didelę audrą buksyruojamas iš uosto į šiaurinį molą trenkėsi ir sulūžo perpus 170 m ilgio Didžiosios Britanijos tanklaivis “Globe Asimi”, plaukęs su Gibraltaro vėliava. Tuomet išsiliejo apie 16,5 tūkst. tonų mazuto, kuris užteršė maždaug 80 km pajūrio ruožą.

Tarp visų šių baisybių įdomi ir dar viena žinia iš jūros frontų: rusų buriuotojus sumušė ispanų policininkai. Pagal nusistovėjusį stereotipą galima pagalvoti, jog siautėjo girti rusai, o juos sudrausminti pareigūnams prireikė panaudoti jėgą. Išsiblaivė ruseliai ir puolė kaltinti policininkus. Taip, stereotipai gerai, kai padeda gyventi, tačiau ne visada yra teisingi. Gal vis dėl to viskas buvo kitaip, ir tikrai karštakošiai šiuokart buvo ispanai? Na, tegul tai vietos teismas aiškinasi.

Pabaigai jau linksmesnė žinia iš už jūrų marių – 24 metų britų biologė Sarah Outen tapo pirmąja moterimi pasaulyje, viena irkline valtimi per 124 dienas perplaukusia Indijos vandenyną.

O sako, kad naujienų portalai mažai apie jūras rašo.

море

Sveiku protu „motulės Rusios“ nesuprasi. Saldofonų juo labiau. Maksvoje buvo medaliais apdovanoti pasieniečiai, kurie šūviais sulaikė ir paskandino su Sieros Leonės vėliavą plaukusį krovininį laivą „New Star“.

Incidento metu, spėjama, žuvo 7 Indonezijos ir Kinijos jūrininkai. Spėjama, nes jie dingo be žinios audringoje jūroje. Vieno jų, aštuntojo, kūnas buvo rastas netoli Japonijos krantų.

Tiesa, žuvo jūrininkai ne tiesiogiai nuo pasieniečių paleistų kulkų.

Ši istorija nutiko dar vasario mėnesį, kuomet sausakrūvis be pasienio ir muitinės leidimo savavališkai išplaukė iš Nachodkos uosto. Rusijos pasieniečiai puolė vytis bėglius, tačiau Indonezijos kapitonas Navziras Adi nereagavo į įsakymus sustoti.

Tada pasieniečiai į laivą paleido kovinius šūvius. Tai matosi iš rusų pasieniečių filmuotos medžiagos video klipe. Iš pradžių buvo tikinta, kad „New Star“ gabena kontrabandą, o pasieniečiai gelbėjo „skęstančio laivo“ įgulą. Beliau šią informaciją paneigė net promaskvietiškos naujienų agentūros.

Tai buvo rimtas argumentas ir „New Star“ pasuko atgal į uostą. Tuo metu jūroje prasidėjo audra, ir laivas pradėjo skęsti. Indoneziečių ir kinų įgula bandė gelbėtis pripučiamais gelbėjimo plaustais. Vieną jų Rusijos pasieniečiai ištraukė iš vandens su jūrininkais, kitas apsivertė ir be žinios dingo 8 jūreiviai.

Rusijos kariškiai tikina, kad gelbėdami skęstančiuosius, pasieniečiai rizikavo savo gyvybe, todėl nusipelno medalių. Tiesa, kas bus jais apdovanotas, viešai neskelbiama.

Kompanijos „Socfracht“ apžvalgininkas Michailas Voitenko taip vertina šią situaciją (laisvas vertimas — mano):

„Nesiimu vertinti, ar pasieniečiai turėjo teisę šaudyti į „New Star“. Tarkime, laivą tikrai reikėjo sustabdyti. Bet turiu klausimų pasieniečiams:

• kodėl nebuvo galima į laivą išsodinti šturmo grupės?
• kodėl dėl vieno asmens kaltės (kapitono) į pavojų pateko visa įgula (to nebūtų nutikę, jei laivą užimtų specialus būrys)?
• kodėl šaudyta taip, jog laivo pažeidimai sąlygojo jo paskendimą?
• kur čia heroizmas ir profesionalumas, jau nekalbant apie paprastą žmogiškumą? Žuvo 8 žmonės, gal vien dėl jų atminimo nevertėjo apdovanoti kareivių.

Jūrininkai „įvertino“ kariškių žodžius apie pavojų pasieniečių gyvybei gelbstint skęstančio laivo įgulą ir pasieniečių apdovanojimus. Taip vertinant, be medalių neliktų nei vienas jūrininkas. Juk jie ateina į pagalbą vienas kitam (nebūtinai audros metu gelbėti – užtenka ir pagalbos reide lipant iš vieno laivo į kitą) rizikuodami savo gyvybėmis pagal principą „padėsiu aš – padės ir man“.

 

Šešerių metų prireikė pastatyti Kinijos Mingo dinastijos laikų džonką , ir vos keliolikos minučių, kad „pervažiuota“ geležinio motorlaivio ji virstu plūduriuojančiomis medžio nuolaužomis.

Nelaimė nutiko netoli Taivanio krantų balandžio pabaigoje. Taivaniečių entuziastų pastatytos 54 pėdų džonkos „Princess Taiping“ tamsoje nepamatė krovininio laivo įgula. Nepamatė ir nuplaukė tolyn.

Visi nuskandinto burlaivio įgulos nariai išgelbėti — juos iš vandens po kelių valandų murkdymosi išgriebė Taivanio pakrančių apsaugos sraigtasparnis.

„Princess Taiping“ buvo pastatyta kaip veikiantis įrodymas, jog kinų jūrininkai Ramiuoju vandenynu galėjo pasiekti Amerikos krantus. Laikantis senovės meistrų tradicijų ir technologijų pastatytas burlaivis, be variklio ir kitos šiuolaikinės technikos, nuplaukė iki JAV ir grįžo į namus, šalia kurių ir įvyko tragedija.

Pabaigai: trumpas filmukas (pirmos 30 sek. nuobodžios) kaip „Princess Taiping“ išplaukia iš San Francisko JAV rytinėje pakrantėje.