Posts Tagged ‘Nelaimės jūroje’

Kas kaltas dėl škiperio žūties – Somalio piratai ar prancūzų specpajėgos?

Praėjusią savaitę Somalio piratų užgrobta jachta „Tanit“ ir jos įgula buvo išlaisvinta per dramatišką operaciją. Iš piratų nagų išplėšti trys įgulos nariai ir vienas vaikas. Vadavimo operacijos metu kilus susišaudymui žuvo jachtos škiperis 28 metų Florent Lemacon Vannes (nuotraukoje su akiniais nuo saulės). Kol kas aiškinamasi, ar jį Anapilin pasiuntė somaliečių, ar Prancūzijos kariškių pasiųsta kulka. Nukauti du piratai, trys sulaikyti (jie bus išgabenti į Prancūziją).

Gelbėjimo operacija prasidėjo praėjusį ketvirtadienį, kai prancūzų karinis laivas atplaukė prie užgrobtos jachtos, karteriai ją apsupo. Prancūzų pajėgos pabandė įtikinti piratus mesti jų kriminalinį verslą, deja jų pastangos buvo nesėkmingos. Nepavykus deryboms, ne be paties Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy žinios, buvo duotas įsakymas išvaduoti tėvynainius. Viešai Prancūzija deklaruoja nesiderėjimo su piratais politiką, ar, juolab, netoleruoja savo piliečių grobimų krante, ką kėsinosi padaryti piratai, jachtą plukdę link Somalio.

Tai jau buvo trečioji prancūzų buriuotojų vadavimo iš Somalio piratų operacija (vieną jau esu aprašęs). Deja, tai buvo pirmasis kartais, kai žuvo įkaitas.

Pirminiais duomenimis, „Tanit“ škiperis žuvo kryžminėje ugnyje, kai bandė apsisaugoti nuo kulkų nerdamas į jachtos kajutę. Jo kelių metukų sūnus ir žmona Chloe Lemacon bei šeimos draugas nenukentėjo. Prancūzijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad škiperis žuvo nuo jų kariškių paleistos kulkos, tačiau tai tai dar turės patvirtinti tyrimas.

Gal ne be reikalo (filmuose) kariškiai ciniškai sako, jog vaduojant įkaitus kažkiek procentų jų turi žūti? Kitaip nebūna. Na gerai, būna. Bet būna ir taip. Ciniška, bet, kaip pasakytų Kurtas Vonegutas, „nieko nepadarysi“.

Po šios dramatiškos operacijos internete sumirgėjo (žinoma, jų buvo ir anksčiau, bet šiuokart jie aktualesni man) komentarų, teigiančių, jog Somalio piratai nekalti, jie tik kovoja už savo laisvę, priešinasi kapitalistams bei jų nesąžiningoms užmančioms Afrikoje: nelegaliai žvejybai, toksinių medžiagų laidojimui, afrikiečių išnaudojimui ir t.t.

Sutinku, kad mus pasiekianti informacija gana vienpusiška, praėjusi pro vakarietišką filtrą ir daug ko nežinome. Bet ne vakarai Afrikai pavojingi – baltieji nuskurdo (kovine dvasia gal net labiau, nei pinigais) ir ne tokie galingi, kaip kadais (o yra nuomonė, kad jei jie būtų valdę toliau Afriką, ši dabar klestėtų). Išties Afrikai reikia baimintis Kinijos (ypač) ir Indijos, superkančios žemes su naudingomis iškasenomis ir jos gyventojais urmu ir pigiai.

Bet visgi nemanau, kad Somalio piratų siautėjimas, paskutiniu metu itin suaktyvėjęs, iš Adeno įlankos persikėlęs giliau į Indijos vandenyną, kur jo nebegali kontroliuoti kariškiai, 10 kartų pakėlęs prekybinių laivų ir jų įgulų draudimo įmokas (draudimo kompanijos apsiima tarpininkauti dėl išpirkų grobimo atvejais) yra somaliečių laisvės žygis.

JAV, kartais vadinamos „pasaulio policininku“, tyliai kalba, jog paruoštas Somalio piratų bazių krante likvidavimo planas, ir jei bus duotas įsakymas, visus piratus sunaikinti galima per 72 valandas. Gal kažkam naudinga, kad toks įsakymas neduodamas? Ar geriau išmanantys tarptautinę teisę gali pakonsultuoti, kodėl tarptautinė bendrija to nesiima. Juk kai NATO bombardavo buvusią Jugoslaviją ir žuvo civiliai, tai buvo vadinama taikos įvedimo misija. Kas trukdo tą patį padaryti Somalyje? Afriką superkantys kinai supyks?

Tarkime (vienas iš internautų argumentų), kad Somalio piratai grobdami laivus prašo išpirkų savo nuskurdintai (kadais tai buvo Afrikos aruodas) šaliai prikelti. Bet ką tu gausi iš aplink pasaulį plaukiančių buriuotojų (mokantiems prancūziškai — „Tanit“ kelionės tinklaraštis)?

Pabaigai, kelios „Tanit“ užgrobtos jachtos ir įgulos vadavimo operacijos nuotraukos, kurias pateikė Prancūzijos gynybos ministerija.

JAV pakrančių apsaugos tarnyba tikina – vieno žmogaus išgelbėjimas jūroje jiems kainavo 1,6 milijonus JAV dolerių. Dar trijų taip ir nepavyko rasti. Jie laikomi žuvusiais. O juk vyrai galėjo nepagailėti 400 „baksų“ ir būtų (labai tikėtina) sveiki gyvi.

Tų 400 JAV dolerių (ar 1400 brangesnis variantas) būtų užteką žvejams nusipirkti EPIRB – avarinį radijo plūdurą, palydovams siunčiantį nelaimės signalą ir rodantį vietą (tikslumas, tiesa, nuo prietaiso priklauso).

Tačiau žvejoti į Meksikos įlanką kovo mėnesį Meksikos įlankoje susiruošę keturi amerikiečiai tokio prietaiso neturėjo. Išnaršiusi daugiau kaip 20 tūkstančių kvadratinių jūrmylių, JAV pakrančių apsaugos tarnybą rado vieną nelaimėlį – Nicką Schuylerį (nuotraukoje). Jis 46 valandas laikėsi už apvirtusio 21 pėdos katerio.

Gelbėtojai paskaičiavo, kad dingusių jūreivių jie lėktuvais ir laivais ieškojo 230 darbo valandų. O kaip žinia, Jungtinėse Valstijose valandinis atlygis, tad ir paskaičiavo jie daugiau kaip pusantro milijono dolerių už operaciją.

Dėl valties („tuziko“) piratai Tailande nužudė britų buriuotoją.

64 metų Malcolmas Robertsonas pirmadienio vakarą buvo žiauriai sumuštas ir, spėjama, perpjauta gerkle išmestas už borto, kai bandė pasipriešinti trims į jo 44 pėdų jachtą užlipusiems piratams. Visa tai įvyko jūroje, netoli sienos su Malaizija.

Buriuotojo žmona Linda tuo metu buvo užrakinta kajutėje. Išsilaisvinusi moteris kokpite rado kraujo, tačiau vyro nebuvo. Jo kūnas buvo rastas vėliau, o po kurio laiko policija sulaikė ir piratus – iš Birmos pabėgusius nelegalus. Šie prisipažino įvykdę žmogžudystę ir pavogę valtį.

Žiauri ir beprasmė buriuotojo mirtis paskatino „Yachting World“ apžvalgininką Elaine’ą Buntingą savo tinklaraštyje surašyti patarimus, kaip elgtis tokiais atvejais.

Anot profesionalo, brito buriuotojo žmogžudystė yra dar vienas pranešimas, kokios gali būti pavojingos inkaravietės egzotiškuose kraštuose. Piratavimas paplitęs visoje planetoje, nors išpuoliai Tailande retenybė.

Be abejo, pavojingiausia yra Indijos vandenyno Adeno įlanka, kurioje baimę daugiau nei metus sėja Somalio piratai. Šie niekšai (pamirškim filmus, knygas ir romantiškus flibustjerus – tai banditai), beje, trečiadienį (kovo 25 d.) užgrobė Seišelių salose registruotą jachtą su dviem buriuotojais.

Ir jau ne pirmą kartą („Ant bangos“ rašė apie Prancūzijos specpajėgų operaciją vaduojant jachtą), nors paprastai nedideli buriniai laivai jiems yra mailius – piratai gviešiasi kur kas stambesnio grobio (vien ko verta Ukrainos laivo „Faina“, plukdžiusio karinę ginkluotę (taip pat ir tankus) dramatiška kelių mėnesių istorija).

Bet grįžkim prie to, ką pataria E.Butingas.

• Nuleidus inkarą ir einant miegoti, būtina pasikelti valtį į jachtą (lengvai pasiekiamas ir gundantis grobis), pakelti trapą (vis sunkiau į jachtą įsiropšti), idealiu atveju (sunku įsivaizduoti karštuose regionuose) užsidaryti visus liukus, ar bent jau padaryti juos sunkiai atveriamus iš išorės.
• Piratus atbaido garsinė signalizacija, o peilius (vienas dėkle denyje būtinas) ir kitus daiktus, galinčius tapti ginklais, derėtų saugiau pasidėti.
• Seifą jachtoje reikia įrengti slaptoje vietoje ir nebandyti gudrauti (kaip kad daro kruizinių laivų kapitonai) negaliojančias bankų korteles ar beverčius vertybinius popierius siūlyti piratams. Pinigai uždirbami, o štai sveikatos ar gyvybės nesusigrąžinsi, jei piratai supyks apmulkinti.
• Prieš inkaruojantis būtina „atlikti žvalgybą“ ir patikrinti vietą numačius galimus saugius greito atsitraukimo (išplaukimo) kelius.
• Na, ir laikyti raudoną signalinę raketą patogioje vietoje, kad reikalui esant galima būtų iššauti iš kajutės. O šalia gulto pravers ir portatyvinis prietaisas, galintis siųsti nelaimės signalą.

E.Butingas nieko nerašo apie šaunamuosius ginklus, bet užsimena, jog su jais galima prisidaryti ir bėdos. Sutinku su juo: bet kuris šūvis į žmogų yra ir didelė rizika, ir skaudžios pasekmės. Kiek teko lankytis „Ekskomisarų biuro“ šaudykloje, jos vadovas Aleksejus Šlyčkovas nuolat pabrėžia, kad ginklu reikia mokėti naudotis. Ir dažnai tie, kas ateina su mintimi išmokti šaudyti, o po to išpleškinti visus nepatinkančius, po kursų tampa ramūs ir net neužsimena, jog ginklą turi. Paleidus vieną kulką vėliau ilgai užvirusią teisinę košę srėbti tenka.

Bet nukrypom. Juolab, kaip rašo E.Butingas, populiariausiose kruizinio buriavimo ekvatorijose būti užpultam piratų rizika ne tokia jau ir didelė. Jau nekalbant apie mūsų kraštus, kur piratai siautėjo senokai (Šiaurės jūroje, ties Anglija, Norvegija dar ir XX amžiaus pradžioje).

Be to, patirtimi dalinasi piratų keturis užpultas buriuotojas Stephen Yeo, kartais su valtele prie jachtos plaukiantis čiabuvis nebūtinai piratas – gal jis nori žuvį už dolerį kitą parduoti ar į senus marškinėlius išsikeisti.

Ar gali būti blogiau? Tik išgelbėjęs kolegą buriuotoją Jeaną Le Camą ir jo apvirtusios jachtos „VM Matériaux“ , kito prancūzas Vincentas Riou neteko stiebo! Pranešama, kad abu buriuotojai jachtoje PRB saugūs, MAYDAY signalo nesiuntė, tik nulūžus stiebui nukapojo takelažą ir praėjus valandai po incidento pakvietė pagalbos ne tokiu įpareigojančiu PAN PAN šaukiniu.

Olandų buriuotojas Nico Budelis išgelbėtas! 69 metų jūrų ir vandenynų varžybų veteranas tikras nenuorama – praėjus valandai po to, kai buvo perkeltas į krovininį laivą iš rimtus pažeidimus patyrusios jachtos „Hayai“, jis pareiškė norintys sugrįžti į regatą „Portimão Global Ocean Race“  .

„Man reikia kuo skubiau į Olandiją. Reikia įsigyti kitą jachtą ir noriu tęsti varžybas. Jei rasiu tinkamą jachtą, aš ją nusipirksiu ir plauksiu iš Naujosios Zelandijos. Noriu dalyvauti šiose varžybose. Jei ne šiemet, tai kitą kartą – be abejonės“, – palydovinių telefonu sakė buriuotojas.

Trečiasis „Portimão Global Ocean Race“ etapas iš Velingtono (Naujoji Zelandiją) į Ilhabelą (Brazilija) pro Horno Kyšulį prasidės kitų metų vasario 15 dieną.

O dar tik vakar rašiau, kad jis į eterį pasiuntė baugiai skambantį pagalbos šauksmą MAYDAY…

Dramatiška gelbėjimo operacija Indijos vandenyno pietuose, kur artimiausias krantas – už kelių šimtų jūrmylių, vyko gruodžio 29-osios pirmąją dienos pusę. Į pagalbos šauksmą atsiliepęs buriuotojo gelbėti atplaukė Roterdame registruotas (netoli nuo šio uosto gyvena N.Budelis) krovininis laivas „CSK Radiance“:

Iš jachtos į laivą buriuotojas buvo perkeltas siaučiant 20 mazgų vėjui ir kelių metrų aukščio bangoms. Kokios buvo sąlygos gelbėjimo operacijos vietoje, iliustruoja ši meteorologinė schema:

Prieš perkeliant olandas atidarė jachtos ertmes korpuse ir leido vandeniui bėgti į laivą. Jūrinė praktika – nenaudojamą laivą paskandinti, kad jis nekeltų pavojaus laivybai. Bet kuriam jūrininkui tai, be abejonės, vienas iš nemaloniausių ir liūdniausių epizodų.

Kelias dienas tvyrojusi įtampa atslūgo. Nico bėdos prasidėjo, kai atitrūko pasukamo falškilio „bulba“ (falškilio peleko gale pritvirtintas balastas). Jis dar laikėsi, bet tik laiko klausimas buvo, kada nukris ir jachta apvirs. Iki „Hayai“ paskęs, ji dar siųs radijo ryšius signalus ir savo buvimo vietos.

30 tūkstančių jūrmylių „Portimão Global Ocean Race“ regatoje aplink pasaulį spalio 12 dieną Portugalijos uoste Portimao startavo 6 jachtų ekipažai – du vienutininkai ir 4 dvejetų ekipažai. Varžybas tęsia 4 jachtos (Nico išgelbėtas, o Pietų Afrikos duetas „Kazimir Partners“  pasitraukė saugumo sumetimais).

„Hayai“ – ne vienintelė gruodžio pabaigoje Indijos vandenyne prarasta sportinė jachta. Jau račiau, kaip vienutininkų regatoje aplink pasaulį be sustojimo „Vendee Globe“ buvo gelbėjamas koją susilaužęs prancūzų buriuotojas Yannas Elièsas.

Vienutininkas jau saugus krante, gyja, o štai jo jachta „Generali“ (nuotraukoje) dingo vandenyno platybėse maždaug 700 jūrmylių nuo Australijos krantų…

Open60 klasės burlaivio radijo švyturys nustojo siųsti signalus, kurioje vietoje jis yra.

Du „Generali“ komandos nariai atvyko į Australiją ir buvo pradėję jachtos gražinimo operaciją. Žvejybiniu laivu jie išplaukė link jachtos, tačiau pasiekti burlaivį sutrukdė audra – 7-8 metrų aukščio bangos privertė atšaukti gelbėjimo operaciją. O po to dingo jachtos signalai…

Buriavimo istorija žino atvejų, kai jūroje kritinėje situacijoje įgulos paliktos jachtos vėliau randamos. Apgadintos, aplūžusios, bet plaukiančios. O suremontuotos ir vėl tęsia plaukiojimus jūromis ir vandenynais. Gal ir „Generali“ laukia toks likimas.