Posts Tagged ‘Nida’

• Foto: Paulius Gasiūnas

Gal ir dienos užteko profesionalams padaryti fotosesiją Nidoje:  uoste ir prie marių ar jūros. Gražios reklaminės nuotraukos, kuriose nepažinau Nidos.

Kai Gintas Lapėnas mestelėjo nuorodą tik su burlentistams suprantamu kodu „Benzas prancūzisku drabuziu fotosesijoje.“, greitai permečiau akimis ir nesigilinau. Mados nelabai man rūpi, flešiniai tinklapiai irgi neveža.

Nuoroda pasidalinau pasidžiaugęs, kad prancūzišką madą fotografavo lietuvis –  Paulius Gasiūnas (taip nurodo Gintas).

Ir tik vėliau ta pačia nuoroda pasidalinęs Antanas Golubovskis pateikė įdomesnių užuominų: „…galejo palikti tikrus laivu pavadinimus…“. Pasidarė smalsiau ir atidžiau peržiūrėjus visas reklamines nuotraukas atpažinau laivus, kapitoną, uostą.

Modeliai irgi savi — atpažino jų draugai. Ir, pasirodo, buriuotojai: „…is pradziu i kaitus, paskui i manekenus pabego!“. Ir, dar pasirodo, ne pirmiena tai: „Buvo toks kietas buriuotojas ‘Fedia’. Patapo ir panasiai manekenu. Daugiau kaip apie buriuotoja apie ji negirdejau.".

O prancūzams ar šitų mados namų (teisingai pavadinau?) klientams koks skirtumas, kas nuotraukose. Gražu ir pirkti vilioja. Bet tikrai gražu!

Kai visas pasaulis (perdedu) stebėjo vienutininkų regatos aplink pasaulį „Velux 5 Ocean“ startą, priimtas į jachtos „Piranija“ įgulą plaukiau iš Klaipėdos iki Nidos.

Puikus sekmadienis geroje kompanijoje buriuojant rudeninėmis Kuršių mariomis. Po beveik aštuonių valandų ir per jas nuplauktų beveik 30 jūrmylių kaista veidas, lyg saulėje įdegė. Vėjas, kurio sulaukėme už Juodkrantės, nugairino.

Saulės netrūko, nors spalis ne tas mėnuo Lietuvoje, kai galima buriuoti su šortais. Šalta nebuvo – smagu! Gal tik pirštinių norėtųsi šiltesnių. Siūlė mano širdis nusipirkti, bet protas neleido, paklausė patarimo: „Nori – nelygu reikia“. Protingas tas ar ta, kur sugalvojo vidines šturmės kišenių puses iškloti švelnia medžiaga – rankos, jei nešlapios, ten sušyla. Pirštinės pakentės.

O Nidoje navigacinis buriavimo sezonas jau baigtas: visos jachtos krante, „Piranija“ sekmadienį buvo vienintelė jachta vandenyje.

Bet mariose sezonas dar nesibaigęs – iki „Raudono žmogaus“ (Pervalkos švyturio) plaukėme netoli vienas kito su jachta „X’as“ (jie pasuko link Minijos (Mingės)), iš Klaipėdos iki Juodkrantės dar plaukė „Blue Bird“, prie Juodkrantės sutikome (neįžvelgiau pavadinimo) vieną kruizerį, pilną kompanijos ant denio, ir „Vegą“ su vaikais (abu plaukė į uostamiesčio pusę).

„Piranija“, kaip jos škiperis Audrius yra užsiminęs savo bloge, į Nidą skubėjo, nes ateinančią savaitę ketina pūsti gausiai ir „į nosį“, o „Piranija“ ketina dalyvauti „Paršelio regatoje“, todėl iš Nidos startuoti bus patogiau.

Kol kas prognozės rodo, kad nuo pirmadienio vėjas kasdien stiprės ir sekmadienį gali siekti 37 mazgus. Kaip ten bus, žiūrėsime atėjus metui. Į sezono pabaigą susigalvojau sau kaip patikrinti prognozių patikimumą, bet tai ilgas darbas, bus kitam sezonui.

Jau kelintą kartą pastebiu, kad rudenį be proto gražūs saulėlydžiai žvelgiant iš marių į Nidą. Vasarą tokių spalvų neteko regėti. Rasite tarp viso plaukimo nuotraukų, kartu su laumės juosta (vaivorykšte), kuri visa (retas reiškinys) į objektyvą netilpo.

P.S. Plaukimo track’ai, dyzelino kaprizai, atrastos seklumos ir kt. — „Piranijos“ puslapyje.

Vis dar nerimsta aistros dėl praėjusio savaitgalio (iš šetadienio vakaro į sekmadienio naktį) škvalo. Nidoje jis neatrodė toks grėsmingas, kiek aibių pridirbo žemyne. Juolab tądien praūžė du „juoduliai“.

Tik vėliau sužinojome, kad Kuršių marių regatos apdovanojimų ceremoniją maždaug valandai sutrukdęs škvalas toliau žemyne pareikalavbo aukų, o Kaune nukentėjo ir jachtos.

Po šios stichinės nelaimės pasirodė svarstymų, kad valdžia (bendrine prasme) turėtų informuoti žmones apie tokias nelaimes. Iškelta idėja net SMS žinutėmis visus perspėti (kam nubyrės „atkatas“ už sistemos įdiegimą?).

Suprantu perspėjimus apie uraganą, cunamį, bet apie škvalą? Matai danguje atslenkančius juodus debesys – ruoškis, tuoj bus. Ir greitai baigsis. Ar spės žmogus, pavyzdžiui, savo automobilį patraukti nuo sutręšusio medžio, jei gaus SMS ar per TV (radiją) išgirs apie švalą? Ar gaus per makaulę nukritusiu medžiu begelbėdamas automobilį…

Škvalų šiemet gausu. Tą patį šeštadienį jachta „Odisėjas“, kaip kalba jos škiperis, bures mariose susiplėšė. Birželio mėnesį, neduos Mingės buriuotojai sumeluoti, viena jachta per škvalą mariose nosimi į motorlaivio šoną gerokai bakstelėjo.

Ar per tą patį, ar per kitą škvalą motorlaivio „Venus S“ iškylos dalyviai neteko maisto ir gėrimų – viską nuo viršutinio atviro denio vėjas nupūtė. Kas turėtų apie tokį škvalą informuoti – kažkuri ministerija SMS žinutėmis, ar laivo kapitonas?

P.S. Pasibaisėjęs vėjo jėga, blogeris „laivdžournalininkas“ Rokiškis išsiaiškino ir kas per daiktas tas škvalas. Pravartu nežinojusiems.

Kai du Arūnai – Burkšas ir Valinskas – vienoje jachtoje „Nida“ kalbasi politikų kalba, nuo valstybės paslapčių kitiems ausys turėtų linkti.

Bet gal jie diskutuoja apie žemiškesnius reikalus – kaip pirmiems finišą pasiekti ar moteris?

Klauskit jų pačių. (…who cares? I don’t!)

O „dinozauras karteris“ „Nida“ gerai plaukia – iki šiol visus III Kuršių marių regatos etapus laimėjo savo grupėje.

Tekšt veidu į realybę ir minus 19. Naujametinė pasaka baigėsi. Bet buvo gerai. Labai gerai.

Jei tikėti prietaru „kaip sutiksi metus, tokie jie ir bus“, tai šie metai nusimato būti geri. Jei netikėti prietaru, metai bus tokie, kokius pats (iš dalies) ir susikursi.

Tradiciškai (su retomis išimtimis) Naujuosius sutinku Nidoje. Šįkart buvo ta reta išimtis, bet vistiek prie jūros – Šventojoje. Teminis jūrinis vakarėlis gerų draugų kompanijoje. Kas gali būti geriau?

Šventojoje susipažinom su vietine tradicija – prie uosto molo Naujųjų naktį uždegamu laužu. Ir dalyvavome naujos tradicijos užgimime – šventėmis ant „Amelios“ stiebo kelti O.K. vėliavą.

Vienuolikos kilometrų pasivaikščiojimas pajūriu su žmogumi, kuriam jūra – taip pat gyvenimo dalis, neprailgsta. O regint drąsuolį, sausio 1-ąją šokusį maudytis į Baltijos jūrą, buvo apėmęs noras ir man tą patį padaryti. Bet greitai dingo, aš ir vasarą nesu didelis maudynių mėgėjas.

Kopūstienė, kalakutas, pirtis ir klausimas: „O gal varom į Nidą? “. Atsakymas: „Varom“. Tradicija pirmomis metų dienomis aplankyti Neringą gyvuoja ir mes Nidoje (nuotraukoje – Nidos eglutė).

Tradicinės žuvienės pavėlavome, bet švelniai paglostyti Nidos undinėlės krūtis – privalu.

Prie jūros vaikštinėti šįkart jau buvo ne toks kaifas – žvarbus vėjas gena į mišką.

Vėsu buvo ir radijo stoties „Neringa FM“  gimtadienyje antrajame prieplaukos aukšte. Bet pakraipius kumpius (bumčiko atsiklausiau kokiam pusmečiui) nebuvo baisiai šalta.

Naujametiniais sveikinimai, klasiokų rankų paspaudimai – na kaip be to. Beje, apie klasiokus. Su vienu pasisveikinus šalia buvęs žmogus man sakė, kad aš savo klasiokui pagal išvaizdą į sūnus tikčiau. Na taip, aš jaunas ir gražus.

O po Nidos buvo Klaipėda ir privalomas kavos puodelis su pyragu Pilies uosto kavinėje. Prie kompanijos prisijungė geriausias draugas nuo mokyklos laikų, su šventėmis sveikino jachtos „Lietuva“ įgula.

Po tokio savaitgalio nesinori grįžti į kasdienybę, bet yra žodis „reikia“. Gerų emocijų pakrautos batareikos pilnos (kas, kad miego trūksta), kimbam į darbus.

P.S. Šįkart nesveikinau nieko atskirai su šventėmis – viskas išsakyta čia, „Ant bangos“. Bet ačiū visiems sveikinusiems trumposiomis žinutėmis ir el.paštu. Ypač miela buvo sulaukti sveikinimo iš Kanados.