Posts Tagged ‘paburbėjau’

• Iliustracijoje KJP, ne VSAT laivas. Grėsmingiau atrodo.

Mūsų pasienio tvarka ne taip jau daug skiriasi nuo gūdaus sovietmečio. Anuomet su valtimi išplaukti į jūrą galėjo ne kiekvienas. Buvo metas, kai ir naktimis pliaže vaikščioti buvo draudžia – visas paplūdimys pažymėtas traktoriaus vėžėmis ir neduokdie pasieniečiai ras pėdas (*). Aliarmas!

Štai ir dabar mūsų pasieniečiai kelia aliarmą, jei kas jiems nepranešęs sumano į jūrą išplaukti.

Vargšelis 48 metų klaipėdietis, pramogavęs ties Nemirseta keli šimtai metrų nuo kranto savo valtyje dabar bus privestas mokėti baudą nuo 150 iki 300 litų. O jei dar kartą įklius, plos dvigubai.

O pastebėjo „Pasienio teisinio režimo taisyklių“ pažeidėją budri VSAT „ Kuršių marių ir teritorinės jūros vaizdo stebėjimo sistema“. Gal ir gerai, kad tokia sistema veikia, visus plaukiojančius objektus stebi. Bet ar tikrai mes neatsikratėme „homo sovieticus“ mastymo (tarakonai, tarakonai...) viską drausti, kontroliuoti?

Iki šiol pase (dabar jau senajame) turiu Švedijos Karalystės įspaudą, jog atvykau. Ir neturiu spaudo, jog išvykau. Nes išvykau jūra ir niekas nei tikrino, nei prašė, nei po to Lietuvoje ieškojo. Nors žinojo, jog išplaukiame. Ir čia dar tuomet, kai pasus „štampavo“ įvykimo/išvykimo žymomis.

Pasieniečiai nerašo, kokia „plaukiojimo priemone“ plaukė klaipėdietis. Jei tai buvo irklinė valtis, kur jam radijo stotelę pasijungti, „Impulsą“ prisišaukti? Na gerai, gali turėti rankinę. O gal kaip seniau – surašyti laivo rolę (įgulos sąrašą, kelionės tikslą) ir ją faksu pasieniečiams nusiųsti? Tik tikslas koks?

Vistiek gelbėjimo operacijas jūroje kariškiai atlieka. O šie ant pasieniečių dantį griežia. Dar nuo tada, kai VSAT buvo ne atskira tarnyba, o policijos darinys. Nes ir tie, ir tie beveik tuo pačiu užsiima.

Man nelabai suprantama tokia tvarka (ir tikrai ne viską žinau), bet jei jau yra… Tai imkime pavyzdį iš tų pačių švedų, kurie sugauti nusižengę taisyklėms, ne kyšį siūlys, o pasidžiaugs, jog įstatymai veikia. Ne estai (**) kalti, kad mūsų įstatymai netobuli.

P.S. Nesakau, kad VSAT nieko gero neveikia. Kontrabandininkus gaudo (ir kasdien pasiekimais giriasi). Va dar saviškius, girtus prie vairo, griežtai baudžia.

(*) Bet ne visas rasdavo: neseniai pas mūsų Specialiųjų operacijų pajėgų „žaliukus“ viešėjęs JAV žvalgas (indėnų kilmės) pasakojo, kaip „šaltojo karo“ metu naktimis stebėdavo Klaipėdos uostą paplūdimy, į krantą „ištorpeduotas“ iš povandeninio laivo.

(**) „Ne estai kalti, kad lietuviai savęs nemyli“ © akvara

Norėjosi „riebesnio“ pavadinimo. Gal VE kultūros korespondentė Jurga Petronytė rašė „kaip liepė“, bet kai perskaičiau žurnalistės abejonę, ar vasarą į Klaipėdą atplauksiantys didieji burlaiviai yra Jūros šventė, pikta ir norisi svaidytis Neptūno trišakiu.

Tai burlaiviai ir yra TIKROJI jūros šventė. Burlaiviai, jūrininkai, o ne viena didele alude, kur visuose kampuose skamba „popsas“, tampantis Klaipėdos senamiestis.

Kol klaipėdiečiai „eis“ (kaip Kristus ar rusai) į jūrą, o ne plauks; kol visa Lietuvą ten važiuos maukti alaus, „kabinti panų“, tol pamiršime, kad Klaipėda – uostamiestis, į kurį gali atplaukti burlaiviai. Tol ir bus „daug kam nieko nesakantis angliškas „The Tall Ships’ Races“

Vaikystėje mačiau į Klaipėdą atplaukusį „Kruzenšterną“. Šis vaizdas iki šiol mano akyse kaip vienas nuostabiausių. O kiek ne tik vaikų, bet ir suaugusių (juk vyrai — tai dideli vaikai) galės tai pamatyti dabar! Kai kuriems tai bus pirmas ir paskutinis kartas gyvenime. Ar galima abejoti, jog tai – šventė?

2003 metais su draugais (tik vienas jų — buriuotojas) specialiai važiavome į Rygą pažiūrėti burlaivių. Visi džiaugėmės puikia kelione. Mums pavyko ne tik užlipti ant burlaivių denių (o kaip merginos seiles varvino žiūrėdamos į meksikiečių burlaivio „ARM Cuauhtémoc“  jūrininkus…), bet ir pamatyti Rusijos burlaivį „Mir“ nuodugniai – nuo mašinų skyriaus iki kapitono tiltelio. Tik į stiebus neleido užlipti.

Tie prisiminimai liks visam laikui. O iš eilinių Jūros švenčių nelabai kas ir lieka atmintyje, apart minios Klaipėdos senamiestyje.

J.Petronytės rašliavoje kvailai atrodo ir Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė. Čia ji teigia: „Sugrįžtame prie pradinės Jūros šventės idėjos — puoselėti jūrines tradicijas“, o po to persigalvoja „<…> 50-ąją Jūros šventę paminėsime kitais metais“.

Jūrinių tradicijų puoselėjimas – ne Jūros šventė?

Nuo 1992 metų, kai pirmą kartą šioje burlaivių regatoje dalyvavo jachta „Lietuva“, buvo tik nedrąsios svajonės regatą prisivilioti į Klaipėdą. Pagaliau tai pavyko. Kada vėl pavyks, neaišku. Iki 2012 metų „Tall Ships“ į Baltijos jūrą nebegrįš.

Prisivilioti „Tall Ships Race’s“ į Lietuvą tas pats, kad pakviesti koncertuoti „Metallica“ su Madona. Ryga po burlaivių šventės skaičiavo milijonus eurų pelno. Nes į ją savaitgaliui važiavo ne tik buduliai iš vietinių kaimų („tradicinė“ Jūros šventė), bet ir žmonės iš kaimyninių šalių. Ir iš kitos Baltijos pusės taip pat.

Po galais, nuo šiųmetinės regatos jau nubraukė milijoną litų. Jau nebus Pilies džiazo festivalio. Rėmėjai nebe tokie dosnūs. Yra norinčių ir kuklią (jei dar skiria) paramą išskaidyti regatai ir „miesto papuošimams“? Kas geriau puošia uostamiestį, jei ne burlaivių stiebai?

P.S. Kaip galėjo toks straipsnis pasirodyti? Ar Gintarui „užplaukė“, kaip kad kartais nutinka jo vyresniam broliui Vitui?

P.P.S. Kelios akimirkos iš „Cutty Sark Tall Ships Races 2003” Rygoje – Picasa albume. Ačiū Gretai ir Sandrai už nuotraukas.

„Mūsų“, t.y., visam sportui Lietuvoje. Ne tik buriavimui.

Su kolega Daliumi diskutavome apie sportą ir jo ateitį. Niūri ta ateitis. Galima tai pavadinti „sąmokslo teorija“, bet gali būti, jog nebeliks Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) – sporto specialistų kalvės. Tad ką jau kalbėti apie buriavimo specialybės gražinimą į ją populiarinimą…

O teorija tokia (tai svarstymai, dokumentais paremtų faktų neturime). Jei bus įvesta „studijų krepšelio“ sistema, daugiausiai finansavimo gaus tos aukštosios mokyklos, kurias pasirinks gabiausi moksleiviai. Visi studijuojami dalykai suskirstyti į penkias grupes. Sporto disciplinos kažkodėl sukergtos su tarptautiniais santykiais, verslo vadyba, teise etc. Ir jie tarpusavyje turės konkuruoti – kur daugiau studentų, ten daugiau pinigų. Tuo tarpu visos menų studijos konkuruos tarpusavyje.

Kuriuos mokslus rinksis abiturientai? Galimybę tapti advokatu, tarptautinės politikos specialistu, vadybininku, ar sporto treneriu. Spėlioti, manau, neverta. Tad pagal šią sistemą „neperspektyvių“ sporto šakų nepasirinkę studentai „numarins“ LKKA – ten eis mokytis tik tie, kas sportuoja. O sportininkų teoriniai pasiekimai, kaip žinia, ne visada patys geriausi. „Mokslo gūzai“ nusineš su savimi pinigus į kitas aukštąsias mokyklas. Kas liks? LKKA be studentų?

Va štai čia ir prasideda „sąmokslo teorija“: netekusi studentų akademija taps (anot gandų)… Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) fakultetu. O jau tada – kam fakultetui visi sporto kompleksai, kurie priklauso ar kuriais naudojasi LKKA? Bus išdalinti. Ar parduoti. Ar ne todėl Kauno akademinė visuomenė svarsto – ko Futbolo federacijos vadovas taip dažnai pradėjo VDU lankytis?

Kaip žinia, federacijai niekaip nepavyksta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono šalia LKKA perimti į savo rankas…

Visa aukščiau išdėstyta: teoriniai svarstymai. Faktai kiek kiti: Australijos krepšinio atstovai teigia, kad tik todėl, jog rimta mūsų krepšinio paruošimo sistemą (vaikus moko profesionalai, o ne mėgėjai, kaip pas juos), mūsų vaikai skina laurus įvairiuose turnyruose. Jie to norėtų pasimokyti pas mus. LKKA planuose buvo net krepšinio specialybės magistro studijas kurti. Kas bus dabar – nežinia.

Ir dar vienas faktas. Sporto departamento vadovas suka galvą, kaip sustyguoti metų biudžetą, nes kreipšinio finansavimas sumažintas dar 200 tūkst. litų, o tu mažinimų buvo ir dar (tikriausiai) bus. Oficialiai departamento biudžetas sumažintas 15 procentų.

Paklausit, kodėl rašau apie LKKA (nors ten neberuošia buriavimo trenerių kur bent rudens sesijoje buvo 4 buriavimo specialybės studentai), futbolą, krepšinį? Paprasta. Futbolas ir krepšinis išgyvens.  O kaip išgyventi ne tokioms populiarioms sporto šakoms? Pavyzdžiui, buriavimui.  Taip, kreiserinės jachtos neišnyks. Bet ar sulauksime daugiau buriuoti norinčių vaikų? Jau dabar nemažai jų – buriuotojų atžalos.

Šiandien nenuėjau rašyti Nacionalinio diktanto. Neturėjau jėgų atsikelti ryte. Bet užtat puikiai žinau, kaip svarbu taisyklingai ir vietoje parašyti raidę ar kokį kitą ženklą – vakar iki paryčių ir šiandien visą dieną redaguoju HTML kodą. Aš čia naujokas ir programeriu tapti nesiruošiu. Bet kol kas prisireikia dirbti ir taip.

Vienu metu galvojau trenksiu lauk kompiuterį iš 11 aukšto. Nesisekė ir viskas. Kol nepamačiau, kad neparašiau raidės a reikiamoje vietoje ir su tokiais štai skliaustais – <>. Kitur pamiršau pasvirusi brūkšnį / Dar vienoje vietoje – kabutes. O trečioje pamiršau ištrinti <b>.Rodos – smulkmena. O visas puslapis griūva.

Rankomis redaguoti tinklapio HTML man atrodo kaip perjunginėti televizoriaus kanalus kiekvieną kartą jį išardant ir perlituojant laidus. Bet įdomu. Kol „neužknisa“ rutina ir pradedi nepastebėti elementarių gramatinių klaidų.

Šiandien ketinau rašyti apie „Portimão Global Ocean Race“ antrojo etapo finišą. Bet stigo laiko – visą dieną maliausi tarp riaušininkų ir policijos. Tad šįkart, ne apie buriavimą, o apie tai, kas aktualų. Asmeninė nuomonė.

Svarstau, kad dar prieš 15 metų tikriausiai būčiau buvęs riaušininkų pusėje ir laidęs sniego gniūžtes į „mentus gaidžius“. Bet dabar tebuvo smalsu, kaip niekada (atmeskim lenkų futbolo chuliganų riaušes „Vėtros“ stadione ir vieną ne tokį seną atvejį Klaipėdoje, kai žuvo futbolo sirgalius) neturėjusi praktikos malšinti riaušes, policija sugebės tai padaryti.

Beveik sugebėjo. Iš pradžių jau vien todėl, kad tai ne riaušės, o riaušytės, palyginus su Prancūzija, Graikija ar Los Angelo atveju. Pritariu minčiai: „Jei ir planuota, tai tik todėl, kad vyko pas latvius, tai kodėl negali būti pas mus“.

Na koks durnius su ryškiai raudona striukę mėtys į policiją akmenis? Jis tikisi pabėgti? Žinote ką viešojo saugumo tarnybos (ne eiliniai policininkai) žaliūkai kalbėjo? Jie šypsojosi: „Atėjo mūsų valanda“. Jie rėkė vieni ant kitų bėgdami prieš riaušininkus: „Na, myžniai, bėgam, bėgam“. Jie guodėsi, kad neturi vandens patrankų: „Tada tie šūdžiai greitai išsibėgiotų“. Ir žinote, aš negirdėjau jų keikiantis.

Tuo tarpu riaušininkai maukė „vodkę“ (ne degtinę, o kažką rusiško), keikėsi rusiškai, kalbėjo rusišku akcentu. Ne, ne visi. Bet tokie įstrigo. Buržujus teisus – imbecilai.

Veikiausiai ir aš toks kadais buvau. Bet žmonės keičiasi. Kažkiek anarchijos dvasios manyje liko. Bet tokios individualios. Nenoriu būti minios dalelyte. Minios, kuria manipuliuoja kažkas. Netikiu, kad riaušių iniciatorius Mindaugas Muzra-Gervaldas. Per skystas jis. KGB? Man tai atrodo juokinga. Bet pasvarsčius… Bet kuris kėgėbistas, komunistas, mosadininkas ar dar balažin kas gali apsimesti anarchistu ir garsiai pašūkavęs (prieš tai dar internete diskusiją užvedęs) patraukti paskui save kvailių minią, kuriai tiesiog smagu pasiausti.

Arūnas Valinskas teisus – vienas kartas buvo, bus daugiau. Bet iš kur Valius ištraukė du milijonus nuostolių? Tai kiek Seimo vienas langas kainuoja? Kam „otkatas“ eis?

O dėl policijos. Na nemačiau aš molotovo kokteilių, nemačiau. O tai, kad genkomisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis nežino, kuo šaudo (guminėmis kulkomis) viešojo saugumo žaliūkai (buvęs vidaus, įsiklausykit – vidaus, tarnybos pulkas) man kelia liūdną šypseną. Kairė nežino, ką daro dešinė? Kas kam pavaldus?

Tinklaraštijos broliams ir seserims viešai pareiškęs, kad man riaušės būtų smalsu, galiu atsidūsti – smalsumas patenkintas. Nors ir bene pirmas krikštas, žaliūkai susitvarkė su chuliganais (kaip kitai juos vadint). Bet netikėjau, kad riaušės apskritai vyks. Save deklaruojanti katalikiška tauta, lietuviai pernelyg nuolankūs. Ak, jau minėjau, daug nelietuvių tarp riaušininkų buvo. Bet vistiek lažybose nebūčiau statęs už riaušes. O gal viską išprovokavo tie, kas daug statė?

P.S. O ašarinės dujos tikrai ašarinės. Plius: peršti, degina akis, nosį, skauda, vimdo. Gerai, jei dozė nedidelė – greitai praeina.