Posts Tagged ‘Piranija’

Pusvalandis uoste po burėmis, keli vendai ir jau galima girtis – buriuota gruodį!

Dabar jau drąsiai galiu cituoti vieną savo mėgstamų posakių (adaptuotas):

„I’m sailing in december because I hate Christmas“

(toks elementarus, kad net vertimo nereikia).

Tiesa, tas pusvalandis ant vandens nei iš tolo neprilygsta tam gruodžio plaukimui Baltijoje prieš kelis metus, kurio vieną dalyvių mėgstu cituoti, bet idėja ta labai panaši.

Buriavimas buvo netikėtas – Audrius iš „Piranijos“ paprašė pagalbos. Šeštadienį, kai man reikėjo ropštis į vienos Gosail.lt jachtų stiebą, jis man skubėjo į pagalbą.

Po operacijos „Las Dance With…“ iš Pilies į Memelio miesto uostą, galima sakyti, kad dabar navigacinis buriavimo sezonas tikrai baigtas – nebebus papų, t.y., PaP’ų, trečiadieninių pavakario pasiplaukiojimų.

Nors… Trys jachtos dar likusios ant vandens Pilies uoste — jos dar turi šansų buriuoti.

Sezonas baigtas, bet yra daug darbų ruošiantis kitam sezonui. Neturksim pastebėti kaip tik „pist, ir pavasaris“.

Ko ir linkiu.

Kai atliktų darbų sąraše daugėja varnelių, pasiūlymas po darbo dalyvauti trumpoje regatoje skamba itin viliojančiai. Panašiai kaip po darbų nueiti į kiną, barą, pas draugus ar dar kur nors ko nors – kiekvienam savo.

Ar tik klaipėdiečiai gali pasigirti galimybe po darbų paburiuoti? Kaune variantų ne ką mažiau, ir Trakai nuo Vilniaus ne taip toli. Nėra nei viename mieste geriau nei kitame – yra kitaip (apie kitus miestus nežinau).

Klaipėdoje – jūriniai laivai ir griežtesnė tvarka, Kaune — marios gražesnės, Trakuose — pilys. Kad tik noro, jėgų, entuziazmo ir vėjo nestigtų. Kartais nestinga.

Viena smagiausių spontaniškai po darbo valandų gegužės 24 dieną surengtų varžybų tarp trijų jachtų dalis – laimi tas, kas finišuoja pirmas fiziškai. Jokių barnių ir peštynių po finišo – viskas padaryta dar prieš startą: lėčiausia jachta startuoja pirmiausia, greičiausia paskiausiai.

Tau duotas starto laikas ir tavo reikalas startuoti ne anksčiau. Vėliau gali, bet ne tam startai skirti. Kaip ir kas starto laikus suskaičiavo, ir dėl smagios distancijos, ir (juolab!) dėl smagios kompanijos, niekas po finišo ginčų nekėlė.

Kaip pasakojimuose “iš švedų”: sudedam vyrai bare ant stalo GPS prietaisus ir žiūrim kas kaip nuplaukė.

Vieno tokio prietaiso rodmenys su keliomis nuotraukomis – viršuje.

Ačiū „Scorpio“ už galimybę atsipūsti po darbų, „Piranijai“ — už idėją, „Barakai“ — už tai, kad yra.

Kiek anksčiau nei ketinau ir planavau, pradėjau buriavimo sezoną. Nepamenu, ar kada esu tiek anksti – balandžio mėnesį – buriavęs Lietuvoje.

Ačiū jachtos „Piranija“ škiperiui Audriui, pakvietusiam sekmadienį nuplaukti iš Juodkrantės į Klaipėdą.

Trumpa kelionė po burėmis – 18 jūrmylių pučiant silpnam vakarų vėjui tai lengvame rūke, tai skaisčiai šviečiant saulei tuščiose mariose ir pustuščiame Klaipėdos uoste – buvo geras „galvos prapūtimas“ po žiemos lašinių auginimo prie kompiuterio.

Pirmasis plaukimas, kaip ir pataria patyrę jūrų vilkai, buvo ramus, sausas ir geroje kompanijoje.

Mes nebuvome vieni – prasilenkėme su jachta „Samsas“, kuri, taip pat viena pirmųjų, kaip ir „Piranija“, nuleista į vandenį Klaipėdoje, skubėjo į savo „namų“ uostą – Minijos jachktlubą .

Yra laivų ir Klaipėdos jūrų uoste. Bet pasvarstėme: kokie krovos rekordai būtų, jai uostas būtų sausakimšas laivų, dar antra tiek lauktų reide, jei rekordais giriamasi jau dabar? ¹

Buvome trumpam „išokę į jūrą“ — tik švyst per vartus, garbės ratuką (ratas būtų bent iki Šventosios) net nepasiekus Priėmimo bojos ir atgal. Jūroje ir pietavome. Buvau pamiršęs, kaip greitai ataušta maistas denyje, o nuo šiol dar ir žinau: tarkuotas sūris pagardina plovą.

Pirmasis šiųmetinis krikštas jūroje buvo spontaniška Audriaus idėja jau pasiekus Klaipėdą.

Kaip ir idėja prie Juodkrantės – pabandyti įplaukti į Gintaro įlanką. Nevyko: dukart „sėdome“ prie 1,4 m gylio ir neberizikavome.

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo statistika pagal mano Garmin GPSmap 76 C

• Nuplaukta 18,4 jūrmylės
• Vien plaukiant prabėgo 4 val. 27 minutės
• Vidutinis greitis buvo 4,1 mazgo
• Maksimalus greitis (vis neatsisakau šio netikslaus GPS parodymo) – 8,8 mazgo

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo nubėgtas laivelio kelelis, kurį skaičiavo ir piešė tam skirta išmaniuko iPhone programikė:

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo nuotraukos – Picasa albume (prierašai prie jų papildo šį įrašą).

Kodėl medžioklės sezonas?

Nes kiekvienas medžios pagal savo norus ir galimybes: jūrmyles, mazgus, vėjus, pergales, uostus, seklumas, prizus, audras, štilius, draugus, undines…

Linkiu sau ir visiems!

—–

1Prie temos: Klaipėdos uoste kraunama anglis. Kelis šimtus metų tai buvo viena kasdienių prekių. Bet dabar, sako, buvo (yra?) ketinimų Klaipėdoje neleisti anglies krauti – kad dulkių nekeltų. Dabar madinga vasaromis visų miestų gyventojus gąsdinti padidėjusia „kietųjų dalelių“ tarša.

Pabėgo mūzos. Nerandu žodžių aprašyti paskutinį (ar tikrai?) šio sezono plaukimą Kuršių mariose jachta „Piranija“. Ačiū škiperiui už kvietimą ir visai įgulai už puikią kompaniją.

Distanciją Klaipėdą-Palanga Juodkrantė-Klaipėda plaukė ir jachta „Baraka“, kuri paviešino naują slaptą kito sezono ginklą, puikiai sužvejojo „tą raudoną daiktą“ ir ap[skritai palaikė kompaniją, nors laivas lengvesnis ir eiklesnis.

Kepti mėsos gaminiai ant Juodkrantės „kvadrato“? Oho kaip skanu! Puikus sekmadienis!

Šiek tiek „pamaigytas“ GPS rodė vidutinį 4,2 mazgo greitį. Kiek daugiau kaip 26 jm per daugiau kaip 6 val. Vėjo, kaip visada, galėjo būti daugiau.

Nuotraukos nepavyko.

Kai visas pasaulis (perdedu) stebėjo vienutininkų regatos aplink pasaulį „Velux 5 Ocean“ startą, priimtas į jachtos „Piranija“ įgulą plaukiau iš Klaipėdos iki Nidos.

Puikus sekmadienis geroje kompanijoje buriuojant rudeninėmis Kuršių mariomis. Po beveik aštuonių valandų ir per jas nuplauktų beveik 30 jūrmylių kaista veidas, lyg saulėje įdegė. Vėjas, kurio sulaukėme už Juodkrantės, nugairino.

Saulės netrūko, nors spalis ne tas mėnuo Lietuvoje, kai galima buriuoti su šortais. Šalta nebuvo – smagu! Gal tik pirštinių norėtųsi šiltesnių. Siūlė mano širdis nusipirkti, bet protas neleido, paklausė patarimo: „Nori – nelygu reikia“. Protingas tas ar ta, kur sugalvojo vidines šturmės kišenių puses iškloti švelnia medžiaga – rankos, jei nešlapios, ten sušyla. Pirštinės pakentės.

O Nidoje navigacinis buriavimo sezonas jau baigtas: visos jachtos krante, „Piranija“ sekmadienį buvo vienintelė jachta vandenyje.

Bet mariose sezonas dar nesibaigęs – iki „Raudono žmogaus“ (Pervalkos švyturio) plaukėme netoli vienas kito su jachta „X’as“ (jie pasuko link Minijos (Mingės)), iš Klaipėdos iki Juodkrantės dar plaukė „Blue Bird“, prie Juodkrantės sutikome (neįžvelgiau pavadinimo) vieną kruizerį, pilną kompanijos ant denio, ir „Vegą“ su vaikais (abu plaukė į uostamiesčio pusę).

„Piranija“, kaip jos škiperis Audrius yra užsiminęs savo bloge, į Nidą skubėjo, nes ateinančią savaitę ketina pūsti gausiai ir „į nosį“, o „Piranija“ ketina dalyvauti „Paršelio regatoje“, todėl iš Nidos startuoti bus patogiau.

Kol kas prognozės rodo, kad nuo pirmadienio vėjas kasdien stiprės ir sekmadienį gali siekti 37 mazgus. Kaip ten bus, žiūrėsime atėjus metui. Į sezono pabaigą susigalvojau sau kaip patikrinti prognozių patikimumą, bet tai ilgas darbas, bus kitam sezonui.

Jau kelintą kartą pastebiu, kad rudenį be proto gražūs saulėlydžiai žvelgiant iš marių į Nidą. Vasarą tokių spalvų neteko regėti. Rasite tarp viso plaukimo nuotraukų, kartu su laumės juosta (vaivorykšte), kuri visa (retas reiškinys) į objektyvą netilpo.

P.S. Plaukimo track’ai, dyzelino kaprizai, atrastos seklumos ir kt. — „Piranijos“ puslapyje.