Posts Tagged ‘Regatos’

Prie visų būtinų buriavimui savybių, kaip reikalingas sau pridėčiau susitaikymą ir kantrybę.

Paskutinės šių metų regatos jūroje „Rudeninė Baltija“ dienos rytą jau buvau susitaikęs, kad neplauksiu ir ramiai pusryčiavau, kai sulaukiau skambučio kvietimo.

Reikėjo skubiai susiruošti ir lėkti į mariną, nors ketinau tik startą užfiksuoti. Bet išėjo tik į gerą – tapau vienu jachtos „Baraka“ įgulos nariu. Šioje regatoje jachta plaukė mišri įgula, be nuolatinio savo kepo.

Kantrybės reikėjo ir tuoj po starto, ir po to ilgą kelio dalį iki Liepojos. Kantrybės laukti vėjo.

Žiūrint į vos „kvėpuojantį“ spinakerį, nejučiom kilo mintis, kad tokiais atvejais bent jau gali numanyti, ką jaučia tie buriuotojai, kuriems pristinga kantrybės, jie apsidairo, ir manydami, kad niekas nepastebės, įsijungia variklius.

Ir tikrai supranti tuos, kurie fiziškai nespės laiku iki reikiamo uosto, nes pūčia per silpnai, todėl pasitraukia iš varžybų ir įsijungia variklius. Tokios eretiškos mintys nesvetimos ir man, bet kantrybės nepristigo.

Jos reikėjo ir kitą dieną, jau pučiant stipriam vėjui – išsėdėti ant borto krienuojant 8-10 valandų ir kantrybės, ir ištvermės ir dar balažin ko reikia. Maždaug pusvalandžiui man viso to prisitigo ir buvau pasislėpęs kajutėje.

Pasnaudžiau? Gal. Tikrai sušilau ir vėl galėjau ant borto sėdėti. Rudeninė Baltija tai ne Karibai… Gerai, kad ir veikti buvo ką, ne vien po vendo į kitą bortą pereiti. Stakselio pakeitimas jūroje, burės sudėjimas ar išėmimas iš jachtos ir panašūs darbai gerai paprakaituoti verčia.

Ir vėl susitaikymo reikia ramiai priimti varžybų rezultatus. Ne nepasisekė, tai ką dabar padarysi, tariu sau, mintyse ramindamas: bus dar I vietų.

Pirmame etape į Liepoją „Baraka“ buvo I, antrame į Klaipėdą – VII, bendroje įskaitoje po perskaičiavimo – V.

Dar viena para gryno plaukimo, + 100 jūrmylių.

Ačiū įgulai, škiperiui ir kapitonui, starpomui ir jūreiviui.

Regatos nuotraukos. Antrą dieną nefotografavau. Nebuvo įkvėpimo.

Regatos trac’kas – Baltic’s Autumn Race (galima pažaisti žemėlapiu):

Loris von Siebenthal [myimage] iš „Danish Open 2010“ regatos Borholmo saloje.

Panašus nutikimas buvo ir vienoje lietuviškoje regatoje. Tik jo dalyviai girtis nelabai nori.

Matyt lietuviškas kuklumas kaltas.

*-

Buriavimas spalio mėnesį Baltijos jūroje: trūko šortų ir megztinio, prireikė akinių nuo saulės, žvaigždėtas naktinis dangus ir alus puse keturių ryto prie jūros.

Kai regata „Rudeninė Baltija“ dėl audros buvo perkelta, nebemaniau, kad pavyks joje sudalyvauti ir laukiau „Paršelio regatos“. Bet pasikeitus aplinkybėms, paskutinę akimirką pavyko prisijungti prie legendinės jachtos „Lietuva“ įgulos ir plaukti regatoje, startavusioje spalio 10 dieną 12 valandą.

O finišavome naktį, 2 val. 19 min. — 110 jūrmylių distanciją nuo Smiltynės jachtklubo, aplenkdami Klaipėdos uosto priėmimo boją, apsukę puslankiu Liepojos uosto priėmimo boją ir vėl pro Klaipėdos „prijomną“ boją į Smiltynės jachtklubą – įveikėme per 14 valandų 25 minutes (tai maniškio GPS prietaiso duomenys, jis buvo įjungtas dar prieš startą, išjungtas tuoj po finišo).

Finišavome pirmi, bet perskaičiavus rezultatus, užėmėme 5 vietą. Lenktyninių balų skaičiavimai man jau nebėra terra incognita, bet vistiek dar tankus (ne tamsus!) miškas. Teisus regatos vyr. teisėjas Vilius, sakydamas, kad balai nesuvienodins visiškai skirtingų jachtų. Kad ir kokie profesionalai buriuotų, bet kai varžosi konstrukcija (ilgiu, buringumu) nevienodos ar skirtingų kartų jachtos, jos toje pačioje distancijoje ir į skirtingas oro sąlygas patekti gali. Koks balas apskaičiuos, kai vieni finišuoja su vėju, o kitiems prieš pat nosį jis dingsta?

Ir tai ne tik teoriniai pasvarstymai. „Rudeninėje Baltijoje“ orų sąlygos visiems buvo beveik vienodos – silpnas pietrytis starto metu, sustiprėjęs ties Latvija ir finišuojant. Pirmi nuplaukę link Liepojos, mes dar gaudėme silpnesnį vėją (iki 15 mazgų), kai vėjas, keliavęs ta pačia kryptimi, stipriau pūtė paskum plaukusiom jachtom (kai kurios, kalbėjo buriuotojai, fiksavo 25 mazgų greitį).

Sustiprėjus vėjui grįžtant atgal, didelio buringumo „Lietuva“ spurtavo ir distanciją atgal įveikė greičiau, bet kitas jachtas aplenkėme („atmatavome“) keliolika ar keliasdešimt minučių, o to trūko perskaičiavus laiką pagal balus.

Kitos orų sąlygos labai nesiskyrė: nedidelės bangos, dieną šilta (saulė šildė ir net akinių nuo saulės reikėjo), o naktį šaltoka.

Va tada ir prisiminiau, kad gal be reikalo nepasiėmiau šortų, su paminkštinimais užpakaliui – patogu ilgai sėdint. Kaip yra man sakęs Simonas (patyręs buriuotojas, „Tūkstantmečio odisėjos“ 5 etapo kapitonas ), tie šortai ir vandenyne gerai, dėvimi po salopetėmis (vidinės kelnės) – štai jų man ir reikėjo, nes užpakalis sėdint ant borto šalo. Dar ir šiltesnio megztinio be reikalo nepasiėmiau, šaltoka visgi spalio naktimis buriuoti.

Nors finišuojant gerokai sukaitome, kai į Klaipėdos uosto vartus teko prieš vėją ir prieš srovę venduoti (posūkis prieš vėją). „Lietuva“ jachta didelė, sunki, jai įsibėgėti reikia, jos priekinė burė genuja — ne nosinė, ją pritraukti pučiant vėjui oho kiek jėgos reikia. Dar grotą (pagrindinę burę) reguliuot, dar bakštagus atleist-pritraukt ir į laivus, bojas, prietaisus dairytis. Yra ką veikti 12 narių įgulai, kai variklio ir uoste įjungti negali – iki finišo su burėmis plaukti reikia.

Todėl ir rėmėjų alus paryčiais ne toks šaltas kai kuriems pasirodė. Ir pajuokavo kolegos buriuotojai – ne dažnai prie jūros (nuo jachtklubo iki jūros visai netoli) paryčiais alų spalio mėnesį gerti progų pasitaiko.

Alų begurkšnojant kai kurių vėliau finišavusių jachtų įgulos kiek garsiau pasiginčijo, tą ar ne tą boją prie Liepojos apiplaukė, ar teisėjai tinkamai jos koordinates užrašė.

Prieš apdovanojimus sekmadienį ir vėl kilo ginčų, šįkart – dėl jachtų matavimo liudijimų ir balų. Bet pasiginčijus balai neužprotestuoti (bent jau vietoje) ir galutiniai rezultatai yra tokie:

1. „Šatrija“, kap. Steponas Kudzevičius (šios jachtos liudijimas ir kėlė įtarimų)
2. „Tojana“, kap. Antanas Golubovskis (Bitlas pats plaukti negalėjo, tai jį pavadavo jaunimas)
3. „Samsas“ kap. Salvijus Paškauksas (finišavo jie gerokai vėliau, nei maniau, jog galėtų, bet vis tiek prizininkai)
4. „X’as” kap. Sergejus Moliakovas (buvo svarstymų, kad ar spės jachta į kontrolinį laiką, bet jie paršiaušė kaip uraganai)
5. „Lietuva“ kap. Osvaldas Kudzevičius (didžiausia jachta, tad natūralu, jog greitai atplaukė, bet ir balas atitinkamas, lentelėje vietas pakoregavęs)
6. „Rondo“ kap. Kąstysis Kunickas (graži, nauja, greita jachta, bet neturėjo paskaičiavę balo, tad jiems duodas „Lietuvos“ balas, todėl tokie rezultatai).

Sezonas dar nesibaigė. Laukiam kito savaitgalio ir „Paršelio regatos“.

Labai trumpai — tik vieta, jachtos pavadinimas ir kapitonas. Plačiau, savaime aišku, — Minijos jachtklubo svetainėje (rezultatai yra ir LBS.lt).

Klubinė grupė:

1.    „Šatrija“  Osvaldas Kudzevičius
2.    „Albatross“ Dainius Juršėnas
3.    „Artesija“ Sigizmondas Tautvydas
4.   „Phoenix“ Ričardas Malkevičius
5.   „Cape Horn“ Vygantas Jautakas
6.   „Jan Luca“ Simonas Eirošius
7.   „Vesta“ Algimantas Blinstrubas
8.    „Vagabond“ Tomas Dalgėda
9.    „Lae“ Anatolij Dmitričiuk
10.  „Jazz“ Aleksandras Tomaševskis
11.  „Dariukas“ Jonas Balčėtis
12.  „Chinook“ Aidas Liugas
13.  „Relax“ Antanas Golubovskis
14.  „Rondo“ Kastytis Kunickas
15.  „Vilma“ Rimantas Dedonis
16.  „Migla“ Kastytis Brazaitis
17.  „Raganė“ Arūnas Speičys
18.  „Gabija“ Kastytis Bartusevičius
19.  „Festina“ Gintautas Joneika
20.  „Anna“ Aleksej Tirišonok
21.  „Lugnė“ Dainius Juškevičius
22.  „Bevardė“ Vidmantas Danta
23.  „Anima“ Algirdas Kundrotas
24.  „O’Silvija“ Mantas Zalatorius
25.  „Marija“ Vladimir Terešonok
26.  „Spendid“ Vytautas Gipas
27.  „B/V“ Tauras Pėstininkas
28.  „Deimantė“ Aurelijus Glosas
29.  „Penelopė“ Donatas Mielkaitis
30.  „Blue Bird“ Jonas Blinstrubas
31.  „Carpe Diem“ Ligita Česnikaitė
32.  „Para“ Vladimiras Tarakanovas
33.  „Scorpio“ Gintaras Ramašauskas
34.  „Gafson“ Saulius Dvožeckis
35.  „Mikis“ Kęstutis Dikšas
36.  „SRK“ Paulius Kuzminskas
37. „Rūta“ Linas Venslovas
38.  „Lugeris“ Darius Šukys
39.  „Alcea“ Ruslanas Arbušauskas
40.  „Perloja“ Aida Milvydaitė
40.  „ANT“ Anatolij Micheev
40.  „Emma“ Ramūnas Vaitkus
40.  „Litranga“ Kęstutis Januška

Sportinė grupė

1. „Jigy Jigy Somi“ Algirdas Žižys
2. „Baraka“ Rimantas Stropus
3. „Samsas“ Salvijus Paškauskas
4. „Tojana“ Gabrielė Umbrasaitė
5. „Jugnė“ Jurijus Lebedevas
6. „Baltas“ Gintaras Vaičiūnas
7. „Marius BMW“ Gintautas Mincė
8. „Lady L“ Vilius Bestauskas
9. „Piranija“ Audrius Drungilas
10. „Ultra“ Artūras Strelčiūnas

P.S. Ar aš nemačiau, ar jau nebeliko tradicijos mesti nugalėtojus į vandenį ?

Kai sekmadienį apie 14 val. plaukėme pro teisėjus, išgirdus jų švilpuką, šuktelėjau; „Ačiū, kad palaukėte“. Juk reikėjo kantrybės sulaukti mūsų — iš distancijos grįžtančios paskutinės jachtos.

Et, taip nutiko, kad I etape finišavę „link galo“, II etapui neįvykus, III baigėme garbingoje kontradmirolams skirtoje vietoje.

Susumavus visus rezultatus ir perskaičiavus balus, jachta „Alcea“ ir mane pakvietusi įgula užėmė 39 vietą iš 43 klubinėje grupėje „Nemuno deltos burinių laivų regatoje „Marių burės“ dalyvavusių jachtų.

Mes net nepatekome tarp paskutinių keturių jachtų, kurios, surinkusios vienodą balų sumą, tradiciškai buvo apdovanotos — joms ir atiteko kontradmirolo „titulas“.

Ne ne, toli gražu nesiskundžiu. Su turistine, nedidele, ilgo kilio, nedidelio buringumo jachta ir įgula, iš kurios du nariai plaukė pirmą kartą, tikėtis aukštų rezultatų ir nebuvo galima. Juk ir pati regata, kurioje kviečiami dalyvauti burlaiviai – šio krašto tradiciniai kurėnai, gyva principu „svarbu dalyvauti“.

Dar du žmonės buvo sužavėti buriavimo ir atsisveikinant jau Vilniuje sakė ne „sudie“, o „patiko, dar norėsim, iki“.

Orai jiems „nuskilo“ — pirmą dieną vėjo pūtė nedaug, kol galų gale jį visai kažkas išjungė. O antrą dieną pūstelėjo iki 4 m/s, pakilo nedidelės bangos ir po šeštadieninio apsitrynimo, naujokai jau žinojo kas yra vendas ir kuriam kurią virvę jo metu traukti.

O venduoti (plaukti prieš vėją), kaip regatos uždarymo metu sakė Jurgis Kovas, ir yra tikrasis profesionalumo įrodymas, nes pavėjui „ir šiaudų kūgis plaukia“. Mums venduoti sekėsi, manau, neblogai. Ir starto liniją kirtome kartu su didžiąja mase, ir pirmąjį ženklą pasiekėme… na, daugumai jau tolokai nuplaukus, bet juk sakiau, kad visos jachtos greitesnės.

Kelios jachtos pusiaukelėje iki pirmojo ženklo mus ir aplenkė. Tomis akimirkomis kažkaip prisiminiau vieno bičiulio kadais ant „žiguliuko“ bagažinės išraižytus žodžius: „Nelenk – apmaudu“.

Po ženklo plaukiant pavėjui konkurentės tolo stipriai, tačiau vėl pasisukus prieš vėją po kito ženklo, vijomės jas, esu (ar noriu būti) tuo tikras, sparčiai. Gal tik kantrybės man pritrūko ir per anksti padaręs vieną vendą, vėliau turėjau dar du kartus pakartoti manevrą ir tik tuomet atplaukėme tiesiu taikymu prie „Pilypo“ bojos. Kas, kad visos kitos jachtos jau buvo finišavusios. Mes joms mynėme ant kulnų ir Minijos uoste prisišvartavome toli gražu ne paskutiniai!

Trumpai, su šiek tiek vandenėlio papilstymu, aprašiau paskutinės regatos dienos įspūdžius, o rezultatai ir dar keli įdomūs niuansai – vėliau. Vėliau ir nuotraukas sudėsiu, dabar siūlau pasižiūrėti operatyviai pirmosios dienos vaizdus į internetą sukėlusio Audriaus nuotraukas. Savo nuotraukų „porciją“ sudėjo ir Vadimas.

Viršutinėje įrašo nuotraukoje, kaip veikiausiai ir supratote, teisėjai.