Posts Tagged ‘šventės’

2011 Laivų paradas

Antrasis laivų paradas sutraukė mažiau žiūrovų, nei pirmasis 2010 metais. Ar čia tik man vienam taip atrodo? Nors buvo ne mažiau įdomus.

Šiemet paradą ir vėl stebėjau nuo vandens, bet ne iš jachtos. Teoriškai galėjau atidžiau pasidairyti, praktiškai buvo šalta (nelogiška, bet taip įdomiau).

Parado flagmanas jachta „Lietuva“ ruošė staigmeną — naują dvispalvį Klaipėdos miesto herbu papuoštą spinakerį. Ir gal todėl nepasipuošė ir neapsišvietė (net navigacinių šviesų nesimatė), bet pasislėpti vis tiek nepavyko. Tokio dydžio laivo siluetas ir aukštas stiebas matėsi puikiai.

Mažesniems reikia būti ryškesniems, ką puikiai parodė jachta „Piranija“: investicija į LED lemputes navigacinėms šviesoms švietė iš tolo – ryškiau nei daugelio aplinkinių motorlaivių, jau nekalbant apie jachtas. Su tokiais „navilaitais“ jūroje galima jaustis saugiau.

Nebūsiu objektyvus, bet laikausi nuomonės, kad „Piranija“ pasipuošė bene geriausiai iš visų burlaivių: diskotekiniai prožektoriai ant groto (o vėliau ir genujos) projektavo įvairiaspalvius raštus. Parado liudininkai taip įvertino: „O štai šitie normaliai pasipuošė“.

Neblogai buvo pasiruošę ir jachtos „Marius BMW“, „Lady L“. Tik jų lempučių girliandoms pritrūko ryškumo – iš toliau matėsi labai jau skystai.

Ne taip paprasta iš akumuliatorių išspausti 220 voltų. Motorlaiviams šiuo atveju geriau.

Neturime laivų paradų tradicijos , bet su kiekvienais metais skepsį keičia optimizmas; smagu girdėti, kaip kai kurių laivų škiperiai kitiems metams planuoja „ką nors įspūdingesnio“.

Sveiki sulaukę naujų kalendorinių metų. Nuo šiol visi turime apie 9 tūkstančius valandų iki kitų kalendorinių metų. Skaičius įspūdingas ir linkiu sau bei kitiems daugelį tų valandų praleisti buriuojant.

Tekšt veidu į realybę ir minus 19. Naujametinė pasaka baigėsi. Bet buvo gerai. Labai gerai.

Jei tikėti prietaru „kaip sutiksi metus, tokie jie ir bus“, tai šie metai nusimato būti geri. Jei netikėti prietaru, metai bus tokie, kokius pats (iš dalies) ir susikursi.

Tradiciškai (su retomis išimtimis) Naujuosius sutinku Nidoje. Šįkart buvo ta reta išimtis, bet vistiek prie jūros – Šventojoje. Teminis jūrinis vakarėlis gerų draugų kompanijoje. Kas gali būti geriau?

Šventojoje susipažinom su vietine tradicija – prie uosto molo Naujųjų naktį uždegamu laužu. Ir dalyvavome naujos tradicijos užgimime – šventėmis ant „Amelios“ stiebo kelti O.K. vėliavą.

Vienuolikos kilometrų pasivaikščiojimas pajūriu su žmogumi, kuriam jūra – taip pat gyvenimo dalis, neprailgsta. O regint drąsuolį, sausio 1-ąją šokusį maudytis į Baltijos jūrą, buvo apėmęs noras ir man tą patį padaryti. Bet greitai dingo, aš ir vasarą nesu didelis maudynių mėgėjas.

Kopūstienė, kalakutas, pirtis ir klausimas: „O gal varom į Nidą? “. Atsakymas: „Varom“. Tradicija pirmomis metų dienomis aplankyti Neringą gyvuoja ir mes Nidoje (nuotraukoje – Nidos eglutė).

Tradicinės žuvienės pavėlavome, bet švelniai paglostyti Nidos undinėlės krūtis – privalu.

Prie jūros vaikštinėti šįkart jau buvo ne toks kaifas – žvarbus vėjas gena į mišką.

Vėsu buvo ir radijo stoties „Neringa FM“  gimtadienyje antrajame prieplaukos aukšte. Bet pakraipius kumpius (bumčiko atsiklausiau kokiam pusmečiui) nebuvo baisiai šalta.

Naujametiniais sveikinimai, klasiokų rankų paspaudimai – na kaip be to. Beje, apie klasiokus. Su vienu pasisveikinus šalia buvęs žmogus man sakė, kad aš savo klasiokui pagal išvaizdą į sūnus tikčiau. Na taip, aš jaunas ir gražus.

O po Nidos buvo Klaipėda ir privalomas kavos puodelis su pyragu Pilies uosto kavinėje. Prie kompanijos prisijungė geriausias draugas nuo mokyklos laikų, su šventėmis sveikino jachtos „Lietuva“ įgula.

Po tokio savaitgalio nesinori grįžti į kasdienybę, bet yra žodis „reikia“. Gerų emocijų pakrautos batareikos pilnos (kas, kad miego trūksta), kimbam į darbus.

P.S. Šįkart nesveikinau nieko atskirai su šventėmis – viskas išsakyta čia, „Ant bangos“. Bet ačiū visiems sveikinusiems trumposiomis žinutėmis ir el.paštu. Ypač miela buvo sulaukti sveikinimo iš Kanados.

„Ant bangos“ visiems savo skaitytojams linki smagios šventės per kalendorinį metų virsmą.

Susitiksime jau 2010 metais. Ta proga – trumpas filmukas (reportažas) apie vieną gražiausių iš arti matytų 2009 metų reginių — „Volvo Ocean Race“ Stokholmo etapą (inport race).

Sau ir visiems kitąmet: daugiau tokių ir panašių reginių pamatyti ir/ar juose dalyvauti.

„Vėjo pamušalų“ įrašas „Ko reikia regatai?“ priminė man vieną seną istoriją. Susijusią su buriuotojais ir renginių organizavimų.

Tai buvo „gūdžiais“, berods, 1991 (ar 1992) metais, kuomet dar mokiausi Nidos vidurinėje mokykloje. Jau buvau prisišliejęs prie renginių organizavimo, įrašų ir koncertų kompanijos „Arta Sound“ kolektyvo, susipažinęs su bliuzo grupe „Kontrabanda“ ir sugalvojau jos koncertą surengti Nidoje.

Rėmėjas buvo vyresnėje klasėje besimokęs juodkrantiškis Dalius. Tais laukinio kapitalizmo laikais jis jau „suko biznelius“ ir lengva ranka davė man 50 JAV dolerių (jergutėliau, tuomet tiek ir užteko!).

Idėja yra, pinigų turim – metas imtis reikalo. Ačiū anuomet „Arta Sound“ dirbusiai Aurelijai, kuri nemenkus organizavimo rūpesčius prisiėmė. Sutarti su Nidos „kultūrnamiu“ (dabar Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“) nebuvo sunku.

Ir taip besirengiant koncertui vieną aukso vertės patarimą davė mama. Jie rekomendavo jau sutartą koncerto dieną balandį nukelti į gegužę. Tuomet, kai Nidoje vyks buriavimo varžybos. Pranašiškas patarimas – į koncertą susirinko pustuštė salė. Tarp žiūrovų buvo keli klasiokai, o didžioji dalis – buriuotojai. Jei ne jie, būtų buvęs koncertas tik saviems…

Pats koncertas man paliko neišdildomą įspūdį – taip groti gitara, kaip tai darė Vilius Ančeris, man ir iki tol, ir po to neteko matyti. Virtuozas. Genijus.

Ak, tiesa, grojo dar ir viena merginų grupė — „Auksinis vanduo“. Jų koncerto nepamenu. Bet praėjusį savaitgalį iš Klaipėdos parsivežiau grupės įrašų juostą. Reikės ieškosiu juostinio magnetofono.

Taigi, į koncertą atėję buriuotojai mane išgelbėjo nuo visiško kracho. Nepamenu kiek bilietai kainavo, bet tiek keli rubliai už bilietą pagelbėjo. Galiu pasigirti – buvau pirmasis, grupei „Kontrabanda“ sumokėjęs honorarą! Aišku, pinigų gavo ir „Auksinis vanduo“, o liūto dalį pasiėmė renginį įgarsinę ir apšvietę „Arta Sound“.

Kol aš rūpinausi organizaciniais reikalais (pinigus honorarams slapčia skaičiavau „Agilos“ tualete), mano brolis visus nusivedę į restoraną (tą patį, kuris dabar vaiduokliu virtęs) – koncerto rengėjai vaišina! Valgį žadėjau, bet ne restorane… O kai atėjau, man liko keli sumuštiniai ir sąskaita…

Nepamenu, ar restorane buvo kas iš buriuotojų (buvau organizacinio streso būsenoje), bet tąkart pasirodė daug žmonių. Užtat tiksliai pamenu, jog kai nuėjome nakvynės, keli buriuotojai buvo – flirtavo su „Auksinio vandens“ merginomis. Gal prisipažinsit, kas ten buvot?

Nakvojo muzikantai poilsio namuose, kuriuose dabar — „Tarptautinio turizmo paslaugų centras „Nidos Seklyčia“.

Taip jau nutiko, kad restorane buvo „pravalgyti“ paskutiniai mano turėti „rėmėjo“ rubliai, tad už nakvynę sumokėti nebeturėjau kuo. Ir vėl ačiū mamai – ji sutarė su ponia Irena (tuomet tuos poilsių namus prižiūrėjo, dabar — „Nidos Seklyčios“ savininkė) ir pati už nakvynę sumokėjo. Aš po to, žinoma, mamai skolą gražinti turėjau.

Tad ačiū mamai, visiems koncerto dalyviams, o šiuokart – ir buriuotojams, gausiausiai to koncerto žiūrovų grupei.

Niekaip kitaip – koncertai ir vakarėliai būtina buriavimo regatų dalis.

P.S. Prieš balažin kiek metų vykusio koncerto nuotraukas turiu. Bet neturiu skenerio, o perfotografuoti juodai-baltas nei šis, nei tas. Tad parinkau daug maž nuotaiką atspindinčią (iš 2007 metų KMR).