Posts Tagged ‘šventės’

Kadais labai labai seniai, Kalėdų Senis (ar Senelis, ar Senis Šaltis) ruošėsi kasmetinei savo kelionei aplink pasaulį dalinti dovanas vaikams. O pasaulis, kaip visuomet, buvo kupinas bėdų, problemų, nelaimių. Ir tąjį kartą jų nestigo Senelio namuose.

Keturi jo nykštukai suvaidino mirštančius ligonius, pasiėmė nedarbingumo pažymas ir atsisakė padėti. Kai vargšelis bandė pakinkyti elnius, trys iš jų buvo tiek paliegę, jog nieko kito neliko, kaip juos užmigdyti. Dar du šoko per tvorą ir nurūko nežinia kur dangaus platybėmis.

Patyręs nemenką Stresą senelis (kurio amžių sunku nusakyti, bet žmonės tiek negyvena) vistiek bandė į vežimą įkrauti žaislų maišą. Jo rankos ir kojos drebėjo, iš burnos šniokštė atodūsiai, jis vos gaudė kvapą. Maišas išsprūdo iš rankų, nukrito ant žemės ir atsirišo. Visi žaislai, kurių laukė ir badaujantys Afrikos vaikai (o kaip žinia, tiems, kas nevalgo, Senelis dovanų nedalina) pažiro ant žemės.

Morališkai ir fiziškai palūžęs Kalėdų Senelis nukrypavo į savo trobelę kavos ir taurės viskio moralinei pusiausvyrai atstatyti. Tačiau ir čia jo laukė nusivylimas (ar niekšybės). Spintoje jis nerado viskio – kerštaudami už nežinia ką, jį paslėpė nykštukai. Kaisdamas kavinuką, Senelis jį užsivertė su karštu vandeniu sau ant kojos. Be to, šis nukrito ir sudužo į smulkias dalis.

Bandęs sušluoti šukes, Kalėdų Senelis pamatė, kad jo šluotos kutus suvalgė pelės.
Ir tuomet pasigirdo beldimas į duris. Suirzęs, piktas, nusivylęs Kalėdų Senelis nušlubavo link jų. Atidaręs masyvias ąžuolines duris jis pamatė lauke stovintį angeliuką. Už jo nugaros gulėjo nukirsta eglė. Kaip mažylis ją atitempė iki trobelės – mįslė.

Šypsodamasis mažasis gerasis sutvėrimas pasveikino Senelį su šventėmis ir paklausė, ar jis nenorėtų pasipuošti namie eglutės.

Įsiutęs, kad iš jo tyčiojasi kažkoks neūžauga, Kalėdų Senelis stvėrė angeliuką, eglutę ir…

…ir nuo tada kai kuriuose kraštuose atsirado tradicija angeliukais puošti Kalėdų eglės viršūnę.

Visiems linkiu linksmų, gerų, šiltų, smagių, audringų, paslaptingų, seksualių, netikėtų, originalių, svarių, keistų, įdomių 2009-ųjų metų sutikimo švenčių! Ir tokių pat gerų Naujų Metų! Netapkite tokiais angeliukais nei per šventes, nei visais kitais metais! Iki susitikimų po metų, t.y., kitais metais!

P.S. Idėja pasakai nugvelbta iš kolegos „blogerio“ buriuotojo tinklaraščio, o nesupratusiems paskutiniojo šiemet „Ant bangos“ įrašo – pirmasis šio tinklaraščio įrašas.

Perskaitęs šeštadienio „Lietuvos ryto“ priedo „Gyvenimo būdas“ rašinį “Vandens sticijoje – išlikimo ir nuolankumo pamokos” apie tris „Ambersail“ dalyvius (yra ir e-versija registruotiems skaitytojams), prisiminiau, kad pamiršau papasakoti, kaip dalyvavau vos vos buriuotojiškame renginyje, kurį rengė vienas iš lryto rašinio herojus (ir nuotrauka iš ten), „Tojanos“ kapitonas Darius „Bitlas“.

Nuo kulinarinis simpoziumas

„Bitlas“ garsėja kaip kulinarijos virtuozas. Apie tai rašo ir LR. Man neteko su juo plaukti ilgose kelionėse, bet per talkas Minijos jachktlube, jis nenešioja lieptelių ir nedirba kitų sunkių darbų. Užtat ruošia visai buriuotojų bendruomenei pietūs. O tai darbelis nelengvas. Na, o kaip įvairių „crazy“ idėjų generatorius ir užupietis, rengia įvairias akcijas. Viena tokių – tradicinis kulinarinis „simpoziumas“ (gan skambiai pavadinta). Šiųmetiniame dalyvavau ir aš su komanda.

Renginio tema – „Viskas, kas plaukia“. Ar gaminti patiekalus iš jūrų gėrybių, ar gaminti neskęstančius, ar kaip tik – skęstančius padažuose (tai mūsų pasirinkimas), ar tiesiog apipavidalinti (ir pavadinti) kuo nors, kas susiję su jūra – kiekvienos komandos fantazijos reikalas.

Mūsų komanda „buriuotojiška“ – Beta (aka Betocka) su Ieva jau dukart kartu su manim plaukė šiemet Kuršių mariose, o Giedrius (aka Knight) su manim buriavęs Kauno mariose „Cormoran 18“ tipo jachta „Barta“.

Buvo renginyje ir daugiau buriuotojų – iš Kauno atvyko Tomas, su žmona dalyvavo Darius „Olandas“ („Carpe Diem“), šventę stebėjo „Kirkės“ kapitonas (ir kodėl jis mano, kad nežinau, kas yra spinakeris?), „Vesiolas“ ir kiti.

Merginos (Beta dar pasikvietė savo sesę) ruošė ruošė šaltuosius užkandžius, o mums su Knight teko pagrindinio patiekalo paruošimo rūpesčiai. Knight yra maisto ruošimo gamtoje asas (ir išvis stiprus kulinaras, rekomenduoju pasiskaitinėti jo tinklaraštį), tad buvo mūsų „slaptasis“ ginklas. Ir pasidabino jis atitinkamai – pagoniška sermėga, pasikabino ragą gėrimams, peilį odiniame dėkle. Ir puodus savo specialius pasiėmė, maistą ne „maksimose“, o turguje supirko.

Kulinarinių maisto gaminimo subtilybių nepasakosiu. Juolab kiekvieną kartą viskas vis kitaip. Gaminome mes troškinį (vienintelis ne lietuviškas ingridientas – prancūziškas vynas). Laužo, kaip tikėjosi Giedrius (o aš tiksliai ir nežinojau) nebuvo, bet šamotinis puodas tilpo ir išlankstytoje šašlikinėje.

Mūsų merginos užkandžius gamino namuose net du vakarus prieš renginį. Ir ne be reikalo stengėsi – daugiasluoksnis daugiaaukštis sumuštinis „Švyturys“ ir sumuštinukai „Bojos“ (kaip ir pridera – raudonos ir žalios spalvų) laimėjo prizus. Tuo tarpu mūsų su Giedriumi ilgai gamintas troškinys pagrindinio prizo, deja, negavo. Jį išsinešė kažkokia tarptautinė komanda (regis, studentai ir iš Australijos, bet tiksliai nepamenu).

Kaip čia laimėsi, kai savo patiekalą komisijai nešėme vieni paskutinių – iki tol tiek prisiragavę jie jau galėjo skųstis skonio receptorių nejautrumu. Juolab komisiją visi stengėsi papirkti – kas gėrimais, kas dar kuo nors. Komisijos narys „Bitlas“ vėliau mus tikino, kad mūsų mėsa perkepusi. Va su tuo tai mes niekaip nesutinkame! Bet vistiek be prizo nelikome, o laimėtą šampaną ir su priešininkais, ir su žaviomis damomis išgėrėme

Na o po to – šokiai-pokiai iki vėlumos, nuotraukų iš buriavimo regatų žiūrėjimas projektoriuje ant sienos, gyva muzika (gaila, žadėtos grupės „Soda“ nebuvo) ir kitos linksmybės.

Ir pabaigai:

Eilėraštis, kurį kūrė Beta, bet pristatant patiekalą aš taip ir neperskaičiau iš susijaudinimo:

Šimtas vyrų susirinko

Net žalia girelė linko

Pjaustė, virė ir troškino

Jautį, vyną, pusė grybo!

Vyrai drobėm išsipuošę

Ruošė maistą išsijuosę

Jei ne vynas Prancūzijos

Maistas praktiškai Dzūkijos.

Ką apie tai rašė pats Knightas.

Ir nuotraukos iš renginio Picasa albume.