Posts Tagged ‘Šventoji’

„The death is not the end“ Nick Cave + Kylie Minogue

Pasaka baigėsi: į gražią atidarymo šventę sukvietęs nemažai buriuotojų ir tą proga surengęs gražią regatą, Šventosios uostas užveria vartus. Atsitiko tai, ką pranašavo pesimistai, ko bijojo skeptikai, ko nenorėjo pripažinti optimistai – uosto įplauką užnešė smėlis.

4 milijonai litų perniek?

Nemanau. Kad ir valstybės įmonė, bet pelningai dirbantis Klaipėdos jūrų uostas, mano įsitikinimu, turi teisę investuoti uždirbtus pinigus į plėtrą, kas man galva, ir yra Šventosios uostas. Kai dar po kažkiek laiko Šventosios uostas turės molus ir saugiau priims laivus (aš tuo tikiu), neliks dabartinės bėdos Klaipėdoje – jachtų daugėja, i švartuoti jų nėra kur.

Aišku, vien to, kad laikyti laivą Šventojoje patogu – iškart išplauki į jūrą nesimaldamas tarp didelių laivų, o uostą pasiekti lengva automobiliu – jo populiariu ir geru nepadarys. Skaitome teisingos kritikos žodžius „Piranijos“ įraše ir dauginame iš dviejų – maždaug tiek dar reikia iki normalios marinos.

O kol kas bus peno pikdžiugiškiems „Aš gi sakiau!“. Ir linksmiems vejagalvių „Akinio spotas gyvas!“.

Šios žinios fone visai kitaip atrodo katerio „Bega“ istorija.

Tą dieną, kai katerio įgula vargo įklimpusi paplūdimio smėlyje vos išplaukusi iš ką tik vartus atvėrusio Šventosios uosto, aš laikiausi nuomonės, kad ne uostas, o kapitonas kaltas. Net jei jis paklausė savininko (buvo tokių šnekų) ir ketino lėtai plaukdamas vizginti katerio uodegą prieš paplūdimio mergas, koks jis, pošimts, kapitonas, kai pučiant NW, t.y., tiesiai į dantis, ir dar esant priešinei bangai, nedidino greičio ir nemovė šalin nuo pavojingų seklumų.

Nors kapitono šioje istorijoje man gaila labiausiai.

Bet gyniau uostą – na negali būti kaltas uostas dėl to, kad jo prieigose kažkas ant seklumos užsėdo. Nežinojo? Nematė? Nenumanė? Tai ko plaukė?

Kaip ir kodėl užsėdo „Bega“, tikslių žinių neturiu. Bet žinau:

• pasieniečių pripučiami kateriai, kaip ir uosto „Žaibas“ — greiti, bet galios tempti neturi,
• gelbėjimo metu gelbėtojų laivas turi sekti savo sraigtą,
• ar nepraverstų kateriuose turėti gaisrininko šlangos – tvirta ir apjuosus laivą nesklystų buksiruojant,
• katerio inkaro mechanizmas ne toks tvirtas, kai reikia už jo užsikabinus išvilkti laivą,
• bendrovė „Narų servisas“ ištraukia visus. Nelinkiu, bet gal jų telefono numeris praverstų.

Štai taip viena žinutė išprovokavo „du viename“ įrašą. Ta proga lauktas „Variantas B“ — kelios katerio „Bega“ gelbėjimo operacijos nuotraukos (su „įgarsinimu“ komentaruose).

UPD. Žiniasklaidos aprašoma situacija Šventosios uoste: “Uosto direkcijos kateriui „Zunda“ pabandžius priartėti, dėl stiprios bangų mūšos jis buvo išmestas ant kranto.”. Pzdc…

Tautos, t.y., ištikimų skaitytojų pageidavimų anksčiau nei ketinau internetan sudėjau nuotraukas — viską, kas nebrokuota.

Nuotraukos – iš 2011 metų birželio 11-12 dienomis vykusio plaukimo jachta “Scorpio” į Šventąją ir atgal į Klaipėdą naujo, antrojo jūrinio Lietuvos uosto, atidarymo proga surengtoje regatoje.

Na, beveik viską. Visiško broko, nuobodžių pasikartojimų ar neįdomių nebedėjau. Ir tai nutoraukų daugiau, nei peržiūrės iš nuobodumo nenumiręs su buriavimu nesusijęs žmogus.

Ne paroda gi, o tik istorinio fakto fiksavimas. Pravers.

Džiaugėsi mano širdis galimybe plaukti į Šventosios uostą regatoje ir didelis ačiū jachtos „Scorpio“ kepui už išnaudotą galimybę. Kad ir nedidelis pasaulio mastu, bet reikšmingas įvykis vietos buriavimo bendruomenei – buvo privalu sudalyvauti.

Proga išnaudojo ir jachtų įgulos, kurios įprastai nei LBS , nei LKRT regatose nedalyvauja arba yra reti svečiai. O juk galėtų. Bet tai jų škiperių pasirinkimas.

Dar džiaugėsi širdis startu jūroje.

Tai ne naujiena Klaipėdoje, bet man dalyvauti neteko (gal vaikystėje teisėjų laive „Jūratė“, bet jau nepamenu). Galų gale normalus jūrinės regatos startas netrukdant uoste laivams.

O startas su nuotykiais – atsirišo ir sau nuplaukė starto ženklas. Jį pagavo jachtos „Aphrodite“, o pagal teisėjų nurodymus radijo ryšiu į vietą (gal ir ne visai tą pačią) pastatą jachtos „Gafsan“ įgula.

Gražus jūrinis solidarumas, truputį išskydęs tokioje gausoje dalyvių – kai per raciją buvo klausiama kas paskolins inkarą plūdurui, kiek iš mūsų pagalvojo „Aš neskolinsiu, nes tikrai atsiras, kas skolins“?

Pirmojo etapo finišas prie Šventosios vyko be nuotykių (žvelgiant į nuotraukas teisėjai ir regatos rengėjai poilsiavo (nuotraukos bus vėliau)), nors tikslinančių, kur ir kaip finišuoti, kaip visada buvo. Kai aplinkui žmonės pradeda klausinėti to, ką turėjo girdėti per instruktažą prieš startą, nejučiom pagalvoji – o gal ir aš blogai išgirdau ar praklausiau pranešimus apie pasikeitimus?

Antrojo etapo startas jūroje vėlavo, nes vėlavo atplaukti Klaipėdos jūrų uosto Barbė-devyndarbė „Žaibas“.

Ir negali pykti. Nes kita įmanoma starto procedūra: susirenka visi krante, išklauso instruktažo, teisėjo švilpukas ir bėgte į jachtas. Kas pirmiau pasiruoš ir atsišvartuos, tas pirmiau startuos.

Bet Šventosios uosto sąlygomis tai prilygtų Sevastopolio uosto gynybai – nuskandinti laivus uosto įplaukoje. Tik vos vos kitaip: skubėdamos jachtos nenuskęstų (per seklu), bet užsėstų ant seklumos besigrūsdamos ir „užbetonuotų“ įplauką.

Ypač pučiant NW 12-15 mazgų, gūsiais iki 20 mazgų. Tai ir yra ta vėjo kryptis, kuri „uždaro“ Šventosios uostą. Ne visos jachtos ir išplaukė iš jo.

Bet tas pats stiprus NM buvo palankus grįžtant į Klaipėdą. „Lėkėm su vėjeliu“ — šis posakis įgavo realią prasmę.

Finišas jūroje – vėl puikus dalykas.

Bet turėjo paprakaituoti kaip tik tuo metų kelių į uostą įplaukiančių ir išplaukiančių laivų navigatoriai, uosto locmanai. Jachtos nekirto jiems kurso, finišo tiesioji irgi netrukdė, bet jei niekada nesi buriavęs, o plauki su daugiatūkstantiniu (tonomis) laivu į (iš) uostą, nedidelės jachtos aplink saugumo jausmo nestiprina.

Bet toks finišas kėlė bėdų teisėjui – distanciją jachtos baigė toli nuo šiaurinio molo, kuriame jis stebėjo, o neturėjo žiūronų, todėl nuolat klausinėjo radijo ryšiu „Ką tik finišavusi jachta, koks jūsų pavadinimas?“. Kelis kartus norėjosi pajuokauti ir pasakyti savąjį, nors iki finišo buvo likusios kelios minutės.

Aš už tai, kad jei kitą kartą teisėjui reikės žiūronų vykdant savo pareigą, įtraukti į starto mokestį kelis litus žiūronus nupirkti.

Bet čia smulkmena. Štai rezultatai – tikras bėdų kamuolys. Gavau kelis skirtingus paskaičiavimus, visus neteisingus (netgi su minusiais laikais), netikslius ir kitaip netinkamus. Ne mano tai darbas rezultatus perskaičiuoti ar rūpintis jų tikslinimu.

Rezultatai jau žinomi, niekam priekaištų nesakau, ieškau tik atsakymų į klausimus:

• kodėl niekas nesinaudoja jokia automatizuota ORC rezultatų skaičiavimo sistemą (programa), kai nuolat kyla bėdų su XLS failų formulėmis?

• kodėl nesinaudoja specialiai Lietuvos rinkai savų buriuotojų sukurta rezultatų skaičiavimo sistema ResCore  arba kokiu kitu analogu?

Kiek vargo nuo pečių teisėjams nukristų. Finišo laikus tik suvedei ir vuala.

Šventosios uostas jums ne kaimo prieplauka, o valstybinis jūrų uostas. Ir didžiausios galimos rinkliavos šiame uoste dar 2007 metais buvo paskaičiuotos labiau dideliems jūriniams jūriniams laivams, nei pramoginiams laiveliams.

Susisiekimo ministerija susisgribo, kad jūrų uostui pritaikytos rinkliavos kainos netaikomos mažiems laivams (iki 10 metrų): „…Tokio ilgio laivai sudaro apie 98,6 proc. viso Lietuvoje plaukiojančių mažųjų laivų skaičiaus, kuriems ir bus pritaikytas Šventosios uostas, valstybė praktiškai negaus pajamų iš rinkliavų pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.“

Tad ministerija parengė įsakymo projektą (UPD: nuoroda nekorektiškai veikia, tad patvirtinimui, jog neišgalvojau — į mano el. paštą atėjęs (anonimiškas) projekto failas *.pdf formatu)  kuriuo siūlomos naujos rinkliavos: už dieną ir mėnesį pagal laivo ilgį.

Patvirtinus, rinkliava (maksimalūs dydžiai) atrodytų taip:

Kainos už parą:

• Iki 6 m – 50 Lt
• 6-10 m – 70 Lt
• Daugiau 10 m – 100 Lt

Kainos už mėnesį:

• Iki 6 m – 600 Lt
• 6-10 m – 840 Lt
• Daugiau 10 m – 1200 Lt

Viename projekto lydraščių teigiama: „…Ministro įsakyme planuojama nustatyti dvigubai mažesnius tarifus, nei siūloma nustatyti Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame maksimalius tarifus.“

Nežinia tiksliai, apie kokį Vyriausybės nutarimą kalbama, bet jei ministro rinkliavos dvigubai mažesnės – riebus pliusas jam.

Cituotame 2007 metų Vyriausybės nutarime, rinkliavos pagrinde skaičiuojamos pagal tonažą, bet vidaus vandenų laivams padaryta išimtis: jei laivo dokumentuose nenurodytas tonažas, maksimali krantinės rinkliava yra 24,6 lito už vieną laivo ilgio metrą (L) už metus.

Ar teisingai skaičiuoju laivui iki 6 metrų: 6*24,6=146,6 Lt. Už metus? Už mėnesį? Jei teisingai skaičiuoju ir už metus, tai kur naujų rinkliavų dvigubas pigumas?

Gal čia: vis dar galiojančiame rinkliavų skaičiavime yra dar viena rinkliava – sanitarinė. Skaičiuojama pagal bendrą tonažą, tad: „Jūrinio pramoginio, sportinio laivo, jachtos ir Lietuvos Respublikoje įregistruoto žvejybinio laivo“ sanitarinė rinkliava yra „1,4 lito už BT vienetą už metus“.

Imkim, kad 6 metrų jachta sveria 2 000 kg = per metus 2 800 Lt. (gramas patikslino) 2 tonas, reiškia per metus sanitarinio mokesčio — vos 2,8 lito. Bet šio mokesčio naujajame variante nėra.

Nes jei skaičiuosime naujomis kainomis už metrą (per mėnesį 600 Lt), tai per metus susidarys oho kokia suma: 7 200 Lt.

Projekto rengėjai pripažįsta: „Tikėtina, kad pajamos iš rinkliavų nepadengs Šventosios uosto eksploatacinių sąnaudų.“

Gal ne visai tokia Šventosios jūrų uosto rinkliavų skaičiavimo metodika?

Turėtų žinoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

UPD: Įdomi logika: rinkliavos “keičiamos todėl, kad už valstybės lėšas rekonstruotame uoste tokių mažų rinkliavų tiesiog nebegali būti.”

• Camper & Nicholsons iliustracija.

Pabėrus truputį pipirų LBS suvažiavimui, galima pabarstyti aštresnių prieskonių ir po savaitės vykusiam Lietuvos klubinių regatų taurės renginiui. Jei pirmajam trūko laisvumo, tai antrajam – taisyklių paisymo. Abu sujungus būtų aukso vidurys, bet kur jūs matėt aukso vidurį? Jei ir būna, tai nuobodus.

Kai rimtais ir opiais klausimais surengti seminarai prasideda alumi, o per pertraukas galima išgerti ir šio bei to stipriau, nenuostabu, kad kartais pranešėjams tenka prašyti dėmesio ar raminti, net ir negausią publiką.

Nenuostabu, kai pirmoje dalyje pats buvęs pranešėju, trečioje dalyje žmogus jau laido replikas iš galo.

Nenuostabu sulaukti ir kvailų ar ne į temą replikų. Bet sunku suprasti, kodėl žmogus prisipažįsta esąs kvailys ir nori užduoti, kaip pats sako, kvailą klausimą. Į tokį net nebandyčiau atsakyti.

Bet „buriuotojai daug pakelia“, nesąmonių ir muštynių nebuvo (o yra tekę matyti, tik kituose renginiuose), vakarinėje dalyje, išvykus oficialiems asmenims (čia turėtų būti jaučiama ironija), liko ne tiek jau ir daug seminaro dalyvių.

Šventosios uostas laukia

Atmetus šiuos ir dar kelis nesklandumus (pvz.: praleidau progą patylėti), ką išgirdome Šventojoje klubinių regatų taurės seminare, kurio pagrindinės temos buvo Šventosios jūsų uostas ir praėjusio sezono apdovanojimai?

Svarbiausia žinia: Šventosios uostas jachtas priims. Ne toks, kaip įrašo iliustracijoje (o norėtųsi), bet uostas bus. Ne naujiena, bet smagu ją tete-a-tete išgirsti  iš Klaipėdos uosto vadovybės.

Gal ne birželio 1 dieną vyks atidarymas (visgi trečiadienis) kaip anksčiau planuota, gal diena kita vėliau, bet atplauksiančių buriuotojų lauks vaišės.

Žinoma ne vaišės svarbiausia buriuotojams. Patys elementariausi jų reikalavimai uostui: klampės — ne žiedai, veikiantys dušai ir tualetai, elektra, nedidelis mokestis ir saugi navigacija.

Atrodo, visa tai bus. Tačiau jei dar kažko norit – šiemet nesvajokit. Pavėlavot savo seminarus su pasiūlymais rengti – šiemet uosto planuose ir darbuose pakeitimų nebus.

Bet galimi tolimesni pakeitimai. Žinoma, jei uostas pasiteisins. Nes šią vasarą vartus atversiantis (kursyvas čia ne be reikalo) uostas gali juos greitai ir užverti, jei nepateisins lūkesčių. Buvo leista suprasti, kad šiųmetinė uosto idėja yra pilotinis projektas. Jei pasiteisins, bus vystomas toliau.

Racionalus požiūris: kam statyti uostą, kurio niekam nereik?

Apdovanojimai ir pagyros

Kita svarbi seminaro žinia: klubinių regatų taurės įskaitoje bus dar dvi regatos – Pilies uosto ir S.Marcinkevičiaus atminimo. Iš viso įskaitoje – 9 regatos.

Kai kurios tos pačios, kurios yra ir Lietuvos jūrinių jachtų čempionato įskaitinės regatos. Buriuotojai mėgsta pasipešti tarpusavyje ir ieškoti bėdų ten, kur jų nėra, o neradę susikurti, tad sezonui startavus žiūrėsim, kaip šios dvi įskaitų lenktynės derės.

Dar svarbi naujiena – LKRT „turistinė“ grupės balai ir rezultatai bus apskaičiuojami pasitelkus naujausias technologijas. Tikrai naujausias – programa tam kuriama. Bet tai plati tema ir gal kitam įrašui.

Na ir žinoma, viso renginio „vinis“: apdovanojimai. Jų daug, todėl nevardinsiu. Informacija pasiekiama naujame regatų taurės tinklapyje, Minijos jachtklubo puslapyje ir jachtų „Tojana“ ir „Piranija“ svetainėse.

Bet pasigirti galiu: vieną etapą su antrą kartą LKRT taurę laimėjusia jachta „Baraka“ plaukiau ir aš. Yra ir mano indėlis prie pergalės, nors ir nedidelis.

O mano nuotrauka „Šypsokitės, tuoj išskris paukštukas“ (iš 2010 metų sezono „prišaudymo“) fotografijų konkurse buvo pripažinta šmaikščiausia.

P.S. Įrašo pavadinimas ir nuotrauka su įrašu tiek susiję, kiek kai kurių žmonių šnekos teminiuose renginiuose su renginio tema – lyg ir į temą, bet ne visai. Arba tiek pat, kiek kai kurių žmonių šnekos po renginių. Ir nuotrauka, ir šnekos turi teisę gyventi.

P.P.S. Laikantis išgalvotos tradicijos, tai buvo pionieriška ataskaita. Netrumpa.