Posts Tagged ‘Team Russia’

Artimi ir patikimi tinklaraščio „Ant bangos“ šaltiniai Anglijoje aptiko Rusijos pasididžiavimu buvusią jachta „Kosatka“ (nuotraukoje).

Statyta prestižinėms „Volvo Ocean Race“ varžyboms, VO70 klasės jachta taip ir nebaigė 2008-2009 metų lenktynių, nes „Team Russia“ iššvaistė pinigus.

Nedidelio miestelio  Weymouth, nutolusio Lymingtono, kurio marinoje stovi „Kostaka“, 60 mylių, gyventojai kalba, kad jachta perdaroma vienutininkui. Dar gyventojai sako, kad greičiausiai plauks šioji jachta „Vendee Globe“ varžybose.

Štai čia mįslė: VG plaukia IMOCA60 klasės jachtos, o čia VO70. 10 pėdų skirtumas. Atrodo nedidelis, bet esminis.

Gal anglai neteisūs ir šneka beleką? [ Nespėjau patikrinti informacijos. ]

P.S. Gal kam reikia gero genakerio?

Jau keturis mėnesius, o tai yra du „Volvo Ocean Race“ regatos etapus, Rusijos komandos „Team Russia“ jachta „Kosatka“ prišvartuota Kanarų salose. Varžėsi ji tris etapus, o prieš pat naujuosius metus komandos (sindikato) savininkas, Rusijos verslininkas Olegas Žerebcovas komandai pasakė: stabdom, vyručiai, plaukiojimus, nėra pinigų.

Ir štai neseniai O.Žerebcovas paaiškino, kodėl komanda laikinai (?) pasitraukė iš varžybų ir ar sugrįš.

Dėl nesėkmių, anot verslininko, kalti vadybininkai – jie iššvaistė sindikato biudžetą. O pirkti pigių rusų buriuotojų negalima, nes, jei tikėti verslininku, tokių pajėgių Rusijoje nėra. Tačiau ir pirktasis škiperis, pasirodo, per skystas suvaldyti tarptautinę jachtos „Kosatka“ įgulą.

Štai sutrumpintas „Team Russia“ vadovo įvardintų nesėkmių sąrašas:

Svoris. „Kosatka“ į vandenį 2008 metais (statė Anglijos kompanija „Green Marine“) nuleista per vėlai, ją statyti skubėta ir ji gavosi 850 kilogramų sunkesnė, nei projektuota -– 14 tonų (iš kurių 7 tonos – falškilis). Prisiminkim, kad dabartinė „Ambersail“, kaip „Assa Abloy“ 2001-2002 metų VOR nedalyvavo, nes buvo sunkesnė nei jos „sesė dvynė“ vos 30 kg. Papildomas svoris kainavo greitį — pučiant silpnesniam nei 12 mazgų vėjui, „Kostaka“ stipriai atsilikdavo nuo konkurentų.

Biudžetas. Buvo planuota, kad jachtos statymas ir dalyvavimas varžybose kainuos 12 mln. eurų. Bet jau Singapūre biudžetas siekė 13,5 mln. eurų, o baigiantis lenktynėms galėjo viršyti 16 mln. eurų. Anot O.Žerebcovo, nebuvo griežtos išlaidų kontrolės, sindikato vadybininkai pereikvojo lėšas, o Rusijos firmos paremti, t.y. ir reklamuotis, nenorėjo.

Skylės biudžete reiškė ne tik, kad trūksta pinigų samdomų profesionalų atlygiui. Komanda nebeturėjo pinigų ir technikai – kam nors sulūžus nebūtų už ką sutaisyti. Paskaičiuota, kad norint sugrįžti į regatą ir dalyvauti bent trijuose paskutiniuose etapuose, ekipai reikia 800 tūkst. eurų.

Škiperis. Komandos savininkas įsitikinęs, kad pasaulyje yra tik 10-15 škiperių, galinčių sėkmingai dalyvauti VOR regatoje. Rusijos pasamdytam austrui Andreasui Hanakampui pritrūko tų lyderio savybių, kurių turi pasaulinio lygio škiperiai. Dėl panašios priežasties -– profesionalumo trūkumo — „Team Russia“ nesamdė ir savų buriuotojų, rusų (be O.Žerebcovo plaukė tik dar vienas rusas — žurnalistas Sergejus Bogdanovas).

Kad ir kokios liūdnos prognozės, O.Žerebcovas tiki, kad bent paskutinį etapą — iš Stokholmo į Sankt Peterburgą — „Kosatka“ plauks. Nepraranda jis vilties ir Rusijai dalyvauti 2011-2012 metų regatoje. Juk treniruočių laivą turi. O formuojant kitą sindikatą jau nebekartos senų klaidų.

Žvelgiant į šias imperialistinės Rusijos su visais jos oligarchais (net ir praradusiais per krizę bendrai apie 380 milijardų (!) JAV dolerių) komandos sunkumus, Lietuvos ekipos dalyvavimas VOR lenktynėse atrodo, švelniai tariant, miglotas. Juk jei Rusijos verslininkams nerūpi 2 milijardų žmonių reklaminė auditorija, tai kokia Lietuvos firma norės ir/ar įstengs tiek reklamuotis? Kitą vertus, „Ambersail“ pavyzdys, o ir daugybė kitų sportinių (ir ne tik) pavyzdžių rodo – maži esame, bet kartais ui kaip trinktelim.

Norėjau nebeminėti savo tinklaraštyje „krizės“, bet negaliu – šiandien iš „Volvo Ocean Race“ varžybų pasitraukė Rusijos komanda „Team Russia“.

Komandos savininkas Olegas Žerebcovas, plaukęs su jachta trečiame etape, paaiškino: nėra pinigų. Iki tol jis ekipą rėmė iš savo kišenės, o pakeliui, regatos metu, ketino susirasti partnerių.

O.Žerebcovas sako, jog nedaug trūko ir būtų radęs. Bet koją pakišo nuosmukis pasaulinėje ekonomikoje.

Rusų jachta „Kosatka“ (delfinas orka) baigia (ar laikinai nutraukia) ne tik varžybas, bet ir partnerystę su „Banginių ir delfinų apsaugos organizacija“ (Whale and Dolphin Conservation Society, WDCS).

O VOR finišas Sankt Peterburge nesužlugs?

P.S. „Team Russia“  trečiajame VOR etape finišavo šįryt ir užėmė septintą vietą. Šešti finišavo „Green Dragon“, o „Delta Lloyd“ jau netoli finišo.

Dvi paros vandenyne, kai visi konkurentai jau finišavę. Praktiškai be vėjo stumiantis į priekį kartais vos 2 mazgų greičiu. Buvę ketvirti kontroliniame taške, „Team Russia“ Indijos uostą Kočiną pasiekė paskutiniai. Komanda rimtai varstė, ar neįsijungti variklio. Už jo naudojimą gautų tiek pat taškų, kiek gavo už paskutinę vietą tarp aštuonių jachtų. Bet nejungė, buriavo.

Rusijos (ne rusų, nes rusai joje – mažuma) jachta greita prie stipraus vėjo, bet konkurentams nusileidžia pučiant silpniems vėjams. Artėjant link Indijos ir pusiaujo, kur gali būti tikras – vėjo daug nebus, „Team Russia“ navigatorius olandas Wouteris Verbraakas pasiūlo, komanda priima sprendimą atsiskirti nuo visos „Volvo Ocean Race“ flotilės ir plaukti toliau į rytus. Tuo metu tai atrodė protingas sprendimas, dabar atrodo, jog buvo padaryta klaida. Olandas turėtų gauti pylos, nors jachtos škiperis austras Andreasas Hanakampas tikina, jog viskas ir būtų buvę gerai, ale va bėda, orai pasikeitė. Gamta pokštą iškrėtė. Ir niekas to numatyti negalėjo. Todėl dabar pykti dėl sprendimo jau vėlu.

Savo kailiu esu nekart patyręs – štilis yra peilis buriuotojams. Kai atrodo, kad vandeniu net šliaužtum greičiau, nei jachta plaukia, ir nėra kur dėtis, norisi kaukti iš nevilties. Tuomet ir audra atrodo kaip išganymas. VO klasės laivai plaukia net prie menkiausio vėjo – teko plaukti VO60 SEB jachta ties Gioterburgu – gražu buvo pažiūrėti, kaip greitai artėja šcherai, jachta čiuožė 5 mazgų greičiu (dauguma tų, su kuriomis teko buriuoti, toks greitis – kreiserinis pučiant geram vėjui), o vanduo vos vos raibuliavo.

Bet dvi paros Indijos vandenyne gaudant kiekvieną debesiuką… Brr…

Įdomu išsimaudyti vandenyne, kai po tavo kojomis – 5 km gylis. Naudinga pasimokyti ko nors naujo iš kitų komandos narių – laiko tai yra. Gali net paprašyti, kad kas nors tave apkirptų, o po to gėdintis išlipti į krantą (taip nutiko „Team Russia“ „media berniukui“ Markui Covellui). Bet ne varžybų metu!

Dilema – greitis arba tvirtumas

„Kosatka“ gali tik vienu pasidžiaugti – plaukiant praktiškai be vėjo komanda turėjo laiko patikrinti, ar kas nesugedo/nelūžo prieš tai buriuojant. Nieko baisaus neradus nepritrūks laiko remontui iki trečiojo etapo starto. O kitos jachtos turi ką remontuoti.

PUMA kranto komanda jachtos laukė jau kelios dienos Kočine pasiruošę rimtam remontui. Nebūtų jie amerikiečiai, jei nebūtų viešai išsakę savo baimių, neva Indijoje neras kvalifikuotos pagalbos. Taip, Indija toli nuo JAV, bet ne pasaulio kraštas be elektros ir vandens!

Amerikiečių jachtoje rimti korpuso pažeidimai, vienu metu ji vos vilkosi kelių mazgų greičiu. Neatmeskim varianto, kad sukišus visą svorį į falškilį (PUMA jis sveria 7,362 kg ir yra netoli leistinos ribos, maksimaliai sunkūs (7,400 kg) falškiliai yra abejų „Ericsson“ ir „Telefonica Blue“ jachtų) tiek susilpnėjo korpuso stiprumas, kad jachta vos neplyšo. Kuo sunkesnis falškilis, tuo geresnis jachtos stovumas, tuo ji greičiau plaukia. Bet tuo silpnesnis korpusas. Vienur pridedi, ir kitur atimti reikia.

Į finišą – be giko

Turi ką remontuoti ir kitos jachtos. Abi „Telefonica“ komandos sulaužė švertus. Buriuotojai tikina, kad veikiausiai tai nutiko atsitrenkus į kažką po vandeniu. Galbūt jie kliudė banginius. Bet galėjo būti ir kita priežastis – jų švertai lengvi, vienas žmogus pakelti gali. Kai kitų jachtų švertams ir trijų vyrų reikia. Lengvam, o tuo pačiu ir nestipriam, švertui ir vienos geros bangos būtų užtekę.

„Green Dragon“ finišavo be giko. Jis lūžo praėjus vos trims paroms po starto Keiptaune pūstelėjus 48 mazgų greičio škvalui. Nuplaukta 1500 jūrmylių, iki finišo liko dar apie 2000 jūrmylių. Bandymas giką remontuoti vandenyne buvo nesėkmingas. Komanda planavo sustoti britams priklausančiame Diego Garcia atole ir net gavo leidimą čia atskraidinti giką iš Europos. Pagalbą buriuotojams siūlė amerikiečiai – čia yra JAV karinė oro bazė. Bet atolo valdžia neleido jachtai įplaukti, tad komanda toliau tęsė varžybas. Ir jiems puikiai sekėsi – likus vos dviems paroms iki finišo jie buvo ketvirti. Bet finišavo septinti. Visgi, pasiekus finišą Kočine, jau po 12 valandų komanda treniravosi bandydama naują giką ir naujas bures.

Kitose jachtose rimtesnių gedimų nebuvo. „Eriksonai“, pradėję treniruotis vieni pirmųjų, jau išsibandė jachtas. „Delta Lloyd“ laivas patikrintas – tai parėjusių VOR nugalėtoja, buvusi ABN AMRO ONE.

Antrajame VOR 2008-2009 etape Keiptaunas-Kočinas jachtos finišavo tokia tvarka (jachta, šalis, kapitonas, kapitono šalis):

Galutinė įskaita po dviejų etapų (vieta, jachtos pavadinimas, taškai):

Trečiojo VOR 2008-2009 etapo Kočinas (Indija)–Singapūras (Singapūro Respublika) startas vyks gruodžio 13 dieną. Tą pat dieną įvyks ir dar vienas startas – į antrąjį etapą iš Keiptauno (Pietų Afrika) į Velingtoną (Naujoji Zelandija) išplauks šešios (dvi vienutininkų, keturiose – po du ekipažo narius) „Portimão Global Ocean Race“ regatos aplink pasaulį jachtos.

Laukiau pranešimų, kada „Ambersail“ kirs ekvatorių. Smalsu, kaip ten jiems sekasi zonoje be vėjo, kaip vyko krikštynos (kertant pusiaują Neptūnas krikštija visus naujokus). Ir štai sulaukėm – šiandien pranešta, kad „vakar (2008 11 05) vidurdienį (12.05) Lietuvos laiku „Tūkstantmečio odisėjos“ antrojo etapo įgula Atlanto vandenyne jachta „Ambersail“ kirto pusiaują“.

Vienintelis kartą pusiaują jau kirtęs „Ambersail“ antrojo etapo įguloje yra Linas Ivanauskas. Tad natūralu, jog jam teko Neptūno vaidmuo. Jo palydovas – „Abmersailius“ – buvo kitas įgulos narys Mindaugas Baltrūnas. Žaliu apdaru pasidabinęs Jūrų valdovas kiekvieno pirmą kartą pusiaują kirtusio įgulos nario klausinėjo apie „Tūkstantmečio odisėjos“ misiją, plaukimo tikslą. Štai ką apie tai rašo antrojo etapo kapitonas Audrius Jasinskas:

„Pagal tradiciją, plaukimo per pusiaują metu pasirodžiusiam Neptūnui man ir likusiai įgulai teko raportuoti, kur ir kodėl plaukiame bei prašyti leidimo tęsti kelionę. Įnoringasis jūrų valdovas kiekvienam liepė prisistatyti, teko atsakinėti į Neptūno pateiktus klausimus apie mūsų misiją, prisistatyti ir net pademonstruoti šokėjų sugebėjimus (sudėtinga užduotis, kai jachta plaukia pasvirusi)!“

Iš odisėjos pranešimo galime spėti, kad krikšto tema buvo ekologija: įgulos nariams Neptūnas priminė kad žmonės teršia vandenį ir jie privalo atsakyti už tai. Buriuotojams teko gerti sūrų Atlanto vandenį. Po to (vėlgi, tradiciškai) ant kiekvieno buvo šliūkšteltas jau Pietų Atlanto vandens kibiras. Po šio krikšto, be abejo, Neptūnas leido visiems plaukti toliau: