Posts Tagged ‘tinklaraščiai’
Kas tu? Aš esu Otukas ir man vieneri!
Štai taip – rugsėjo 5 d. lygiai metai, kaip mano tinklaraštis „Ant bangos“ kelia bangas virtualiame vandenyne. Kas įvyko per tuos metus?
Pradėkime nuo svarbiausių:
- radau naujų draugų (ir virtualių, ir realių)
- pamačiau, koks platus yra buriavimo pasaulis
- supratau, kiek mažai aš dar žinau apie buriavimą
O dabar tai, kas tokia proga tradiciškai rašoma, tad per metus:
- publikuoti 355 įrašai (beveik kasdien po vieną)
- dienos šviesos dar neišvydo 62 juodraščiai (būsimų temų idėjos, nuorodos ar beveik baigti įrašai ir pan.).
- sulaukta 2053 komentarų (ne prie visų įrašų, be abejo)
- skaitė 58 201 skaitytojas iš 81 šalies (bent kartą užmetę akį)
- iš viso skaityta 24 059 kartus (iš unikalių IP)
- RSS prenumeruoja 107 skaitytojai (ištikimiausi „gykai“)
- skaitytojai atvertė 123 694 puslapius (man tai mistika)
- tinklaraščiui skaityti internautai sugaišdavo vidutiniškai 2:33 minutės
Statistikos galima būtų pateikti dar daugiau ir įvairesnės, bet ne ji svarbiausia. Aš pamėgau rašyti tinklaraštį, nors tam skiriu laiką, kurį atitraukiu nuo knygų, draugų, pramogų ir kitokios realaus gyvenimo kasdienybės. Vakaras prie kompiuterio ekrano man tapo kasdienybe. Nors, turiu pripažinti, ne daug tie vakarai skyrėsi ir iki „Ant bangos“ starto.
Ne, nesiguodžiu. Man kaip tik malonu sutikti gyvai žmones, kurie sako, kad skaito, kad rytais dieną pradeda nuo mano tinklaraščio, kad pasiilgsta, jei nerašau (pasitaiko – paskambina, pasiteirauja, ar nieko nenutiko). Tikriausiai kaip ir kiekvienam tinklaraščio autoriui, svarbu skaitytojai, tad ačiū jums visiems.
Ir tyliai skaitantiems, ir dažnai komentuojantiems, ir besidžiaugiantiems, ir kritikuojantiems. Ačiū ir kolegoms tinklaraštininkams.
Nieko toli į ateitį nepažadu, bet nutraukti „Ant bangos“ gyvavimo neketinu.
O gimtadienio proga (taip sutapo) bus man dovana – buriuosiu Trakų ežeruose. Gi niekada čia dar neburiavau.
Gero vėjo man ir gero vėjo visiems „Ant bangos“ skaitytojams!
RSS vergas
Tiek įpratau prie RSS, kad vis pagalvoju: ir kaip aš anksčiau be to gyvenau?
Vienu metu buvo kilusi bėda dėl „Ant bangos“ RSS kodo. Atlikus kai kuriuos atnaujinimus (ačiū Eimantui) jis nežinia kodėl (nors mistikos nebūna, bet dabar jau nesvarbu kodėl) tapo nevalidus.
Ačiū Arvydui , kuris, nors ir toli bei užimtas žmogus, „suremontavo“ „arbušio“ RSS.
Nebepasakosiu kas tas RSS (pilna internete paaiškinimų), nes pats nesinaudojau šia interneto tarnyba ilgai tik todėl, kad ne iškart supratau, kas tai yra ir kaip veikia. Bet šiandien atsivėrė čakros ir pasiūlė paprastą pavyzdį.
RSS mane įgalina viename naršyklės lange skaityti tai ką noriu, o ne tai, ką randu. Kai internete terabaitai informacijos (kurios didžioji dalis nė velnio neįdomi ir nereikalinga), skaityti ką pasirinkai yra labai patogu ir laiko negaišti.
Tarkime prenumeruoju žurnalą apie jachtas – žinau, kad rasiu jame rašinius tik apie jachtas, buriavimą ir kitą. Gaudamas žurnalą pašto dėžutėje žinau, kad tikrai didžioji dalis straipsnių bus man įdomi ir aktuali.
Jei eičiau į kioskelį, knygyną ar prekybos centrą, man įdomaus žurnalo tektų ieškoti tarp begalės kitų. Gražios mergelės žurnalų viršeliuose vilioja, bet išleidus kelis-keliolika litų, vėliau gailiesi, nes nieko doro perskaityti neradai.
Panašiai ir RSS – išsirenki ką prenumeruoti (o rinktis tarp gausybės ne taip paprasta) ir skaitai tik tai, kas įdomu.
Tiesa, realiai žurnalų jau nebeprenumeruoju, o kartais neatsisakau paieškos malonumo žurnalų lentynose: o gal rasiu ką nors įdomaus ir naujo?
Tokios paieškos kasdien vyksta internete – randu įdomų (nors dabar dažniau vertinimo kriterijus yra „reikia darbui“) tinklaraštį ir prenumeruoju jį RSS srautu. Patogu ir paprasta.
Yra tik du minusai:
- dar ne visi tinklaraščiai ar tinklapiai turi tokią galimybę, arba ją slepia sunkiai randamoje vietoje,
- RSS skaityklė pilnėja ne dienom, o valandom, darbui reikalingos prenumeratos užgožia anksčiau vyravusias laisvalaikio ir jų nespėju perskaityti.






