Posts Tagged ‘tinklaraščio statistika’

Yra tokia jachtų klasė 505. Ir yra „Optimist“  jachtų klasė – pradinukams.

Kaip ir nemažai buriuotojų, pradėjau nuo optiko, tik niekad nebuvau toks kietas, kaip tas vaikis filmuke. Ir į jūrą treneriai neleido. Ir į marias, kai jos pasišiaušdavo. Nebuvau geras sportininkas.

Bet esu geras rašytojas (save vertinu truputį kukliau) ir šiandien galiu pasigirti – tinklaraštyje „Ant bangos“ šis įrašas jau 505-asis. Pradinuku vadintis jau negalėčiau.

Nuo 2008 metų rudens, kai startavo šis blogas, buvo visko, kaip tame filmuke – klaidų, virtimų, atradimų.

Tiesa, negaliu nepaminėti, kad kai kurie įrašai ne mano – kelis pasiūlė, parašė, vertė skaitytojai, draugai, bičiuliai. Labai jiems ačiū.

Žvilgtelėjau į statistiką – „Ant bangos“ jau sulaukė 100 tūkstančių vizitų nuo savo gyvavimo pradžios. Daugiau kaip 41 tūkstantis unikalių internautų. Nei blogai, nei gerai. Į populiariausių tinklaraščių Olimpą ir nepretenduoju.

Be to, nuo tada kai kone kasdien vis ką nors parašau, teko matyti ne vieną tinklaraštį, kuris buvo itin populiarus, o dabar jau miręs arba leisgyvis.

Mirs ir „Ant bangos“. Arba transformuosis į ką nors kitą. Nieko nėra amžino. Bet kol kas mirtimi nekvepia. Nors ir gyventi nelengva. Kasdien darbe „per rankas praeina“ dešimtys tekstų, tad vakarais ir vėl prie kompiuterio sėdėti ne visada noro ar jėgų lieka.

Ir kartais klausimas „kas yra geriau – turėt populiarų blogą ar merginą?“ nebeatrodo juokingas. Nors mano sugyventinė dažniausiai miega kur šiltai įsitaisiusi, kol aš klaviatūrą barškinu (husarai, cic!).

Bet humoras išgelbėjo žmoniją nuo išnykimo, žiūrint į viską su atlaidžia draugiška šypsena sulauksime ir 1000-ojo įrašo. Minčių, idėjų ir, juolab, įvykių užtenka. Juodraščių skrynia pilna.

Štai taip – rugsėjo 5 d. lygiai metai, kaip mano tinklaraštis „Ant bangos“ kelia bangas virtualiame vandenyne. Kas įvyko per tuos metus?

Pradėkime nuo svarbiausių:

• radau naujų draugų (ir virtualių, ir realių)
• pamačiau, koks platus yra buriavimo pasaulis
• supratau, kiek mažai aš dar žinau apie buriavimą

O dabar tai, kas tokia proga tradiciškai rašoma, tad per metus:

• publikuoti 355 įrašai (beveik kasdien po vieną)
• dienos šviesos dar neišvydo 62 juodraščiai (būsimų temų idėjos, nuorodos ar beveik baigti įrašai ir pan.).
• sulaukta 2053 komentarų (ne prie visų įrašų, be abejo)
• skaitė 58 201 skaitytojas iš 81 šalies (bent kartą užmetę akį)
• iš viso skaityta 24 059 kartus (iš unikalių IP)
• RSS prenumeruoja 107 skaitytojai (ištikimiausi „gykai“)
• skaitytojai atvertė 123 694 puslapius (man tai mistika)
• tinklaraščiui skaityti internautai sugaišdavo vidutiniškai 2:33 minutės

Statistikos galima būtų pateikti dar daugiau ir įvairesnės, bet ne ji svarbiausia. Aš pamėgau rašyti tinklaraštį, nors tam skiriu laiką, kurį atitraukiu nuo knygų, draugų, pramogų ir kitokios realaus gyvenimo kasdienybės. Vakaras prie kompiuterio ekrano man tapo kasdienybe. Nors, turiu pripažinti, ne daug tie vakarai skyrėsi ir iki „Ant bangos“ starto.

Ne, nesiguodžiu. Man kaip tik malonu sutikti gyvai žmones, kurie sako, kad skaito, kad rytais dieną pradeda nuo mano tinklaraščio, kad pasiilgsta, jei nerašau (pasitaiko – paskambina, pasiteirauja, ar nieko nenutiko). Tikriausiai kaip ir kiekvienam tinklaraščio autoriui, svarbu skaitytojai, tad ačiū jums visiems.

Ir tyliai skaitantiems, ir dažnai komentuojantiems, ir besidžiaugiantiems, ir kritikuojantiems. Ačiū ir kolegoms tinklaraštininkams.

Nieko toli į ateitį nepažadu, bet nutraukti „Ant bangos“ gyvavimo neketinu.

O gimtadienio proga (taip sutapo) bus man dovana – buriuosiu Trakų ežeruose. Gi niekada čia dar neburiavau.

Gero vėjo man ir gero vėjo visiems „Ant bangos“ skaitytojams!

Nenusižengsiu tinklaraštininkų (blogerių) tradicijai ir sau kukliai pasidžiaugsiu – štai jau šimtasis įrašas mano tinklaraštyje.

Tiesa, skaičiuojant vidiniu „WordPress“ laikrodžiu – sudėjus dešinėje skiltyje matomus visų kategorijų įrašų skaičius skliausteliuose, gaunasi 108. Painu ir tingu ieškoti, iš kur radosi 9 papildomi įrašai.

• Toks buvo pirmasis tinklaraščio įrašas. Ar jį kas skaitė?

Vos pradėjęs tinklaraštį buvau užsidegęs sekti jo statistiką – kas skaito, kiek, kur. „Google Analytics“, „Fedd Burner“ , įskiepiai „Reports“ , „StatPress“. Oho kiek skaičių! Gal net per daug, kad imčiausi detalaus analizavimo. Vistiek reklamos užsakovams tie skaičiai per menki. Ir apskritai pragyventi iš tinklaraščių Lietuvoje vargu ar įmanoma. Nors tikrai norėtųsi: du pomėgiai – buriavimas ir rašymas – taptų pragyvenimo šaltiniu…

Pradėjęs tinklaraštį kaip dienoraštį, kuriame aprašysiu keliones ir buriavimą jachtomis (Kroatijos kelionės vis neprisiruošiu aprašyti…) įsivažiavau ir kiek nukrypau – čia daugiau perrašytų kitur surinktų naujienų. Nors, žinoma, iki naujienų portalo toli kaip iki Mėnulio. O ir dauguma buriuotojų tą pačią informaciją skaito savarankiškai, turi ir savus informacijos šaltinius. Ai, nesikuklinsiu – juk nedaug kur dar rasti tiek informacijos apie buriavimą vienoje vietoje lietuviškai

Nors bene aršiausios diskusijos komentaruose vyko visai neburiuotojiška tema – sulaukiau kritikos aprašęs įspūdžius iš mėgėjų humoristų pasirodymo. Kurgi ne – blogeris rašo apie blogerius. Ir kaip jie apskritai rado mano tinklaraštį?

Be abejo, kilo diskusijų prie buriuotojiškų rašinių – apie „Paršelio“ regatą, „Ambersail“ kelionę (nors ne visi), nemenkai (šio tinklaraščio masteliu) diskutuota ir prie mano pastebėjimų apie nuotraukas ar „Vėjo pamušalų“ rengtą nuotraukų konkursą „Burės 2008“. Tiesa, daug kur užvirė diskusijos ir dalis komentarų yra mano paties – aš atsakau skaitytojams.

Kol kas pavyko išvengti piktybiško komentavimo, nors šlamštas (nedideliais kiekiais) prasisunkia – ne viską sulaiko „Akismet“. Ieškosim kaip apsaugoti komentarus nuo internetinių robotų (juk dėl to komentarai nesibaigs, ar ne?). Ačiū nuolatiniams komentatoriams ir jų pastaboms – bent jaučiu, kad skaito.

• „Google Analytics“ statistika įdomi, dėmenų joje – ne vienas ir ne keli.

Skaitytojus rodo ir „Google Analytics“ statistika: nuo rugsėjo 5 dienos (tada ir publikuotas pirmasis įrašas) – 1,790 skaitytojų (Absolute Unique Visitors), tinklaraštis aplankytas 4,206 kartus (Vizits). Vidutiniškai vienas skaitytojas tinklaraštyje paleido tris su puse minutės, paskaitė kiek daugiau nei du (2,32) įrašus (arba vartė puslapius – Average Pageviews).

„Gogle Analytics“ galingas įrankis – gali parodyti kiek skaitytojų grįžta, kiek naujokų, kurie puslapiai populiariausi, kiek daug puslapių (įrašų) skaityta, kaip skaitytojai tinklaraštį atrado – ieškojo, ar adresą žinojo, o jei ieškojo, tai kokie raktiniai žodžiai atvedė? Kiek skaitytojų apsilanko per dieną (rekordas užfiksuotas spalio 28 dieną – 170 skaitytojų). Ir t.t., ir pan. Gali net parodyti, kokiomis interneto naršyklėmis ar kompiuterio operacinėmis sistemomis naudojasi skaitytojai. Bet neparodo, kas kitame interneto gale (o internetas turi galą? pradžią? pabaigą?) sėdi prie kito kompiuterio…

• Ulala, USA mane skaito Na ir kitose, tamsiau nuspalvintose šalyse

Tai ir spėlioju – kas mane skaitė Naujojoje Zelandijoje? Kam parūpo mano rašiniai Norvegijoje (Švediją įtariu), Kanadoje, Liuksemburge, Estijoje, Maroke (ai, ten gi Andrius Varnas su „Ragainė II“ buvo sustojęs), Rumunijoje, Suomijoje, Turkijoje? Šveicariją, JAV, Kiniją, Angliją įtarių – turiu ten draugų. Čia paminėtos tik tos šalys, iš kurių tinklaraštis stebėtas ne kartą ir jame būta, t.y., skaityta. Atsitiktinių atėjimų per paiešką buvo ir iš dar egzotiškesnių šalių. Bet apie tai plataus rašinio laukime, kada „Google Analytics“ pažymės visas pasaulio šalis

Šiokia tokia mistika ir Lietuvoje – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Palanga, net Utena man aišku. O Biržai, Visaginas, Tauragė, Mažeikiai? Ar čia „Google Analytics“ netiksliai indeksuoja IP adresus?

Bet vistiek, smagu, kad skaito. Juolab nuo tinklaraščio pradžios šio bei to pramokau: nuotraukos jau normalaus dydžio, o ne „pašto ženklai“, filmukais įdėti nereikia specialios programos – užtenka HTML kodą nukopijuoti ir reikiamoje vietoje įdėti. Ai, juk ir dizainas pasikeitęs – įmantresnis, nei tradicinis „WordPress“ siūlomas. Bet ir jį norėtųsi tobulinti. O tobulumui, kaip žinia, ribų nėra. Dar dar daug ką reikės keisti. Sumanymų yra (kaip ir savo eilės laukiančių, o tuo pačiu ir senstančių, rašinių). Time will tell, kaip sako „Telefonica Blue“ škiperis Bouwe Bekkingas.

Savo skaitytojams tariu Ačiū ir linkiu Gero vėjo!

P.S. 101 pirmasis įrašas bus apie gražią moterį…