Posts Tagged ‘Tribūna’
Humoro trupiniai
Kodėl trupiniai? Tiek liko nuo pyrago. Dalį pats pražiopsojau, o kitą dalį šiaip ne taip iš pasirodymų sužvejojau.
Nuėjęs į humoristų mėgėjų pasirodymus „Tribūna Open Mike“ ne televizijos laidai, sutikau seną bičiulį. Jis paklausė ar buriuoju. Žinoma, turėjau ką pasakoti. Tai ir kalbėjom apie buriavimą (jis nagus prikišęs prie Baltic Sprint Cup viešinimo).
Dar kalbėjom apie blogerius, twiterius, eresėrius, piarščikus, komentarščikus ir kitas nūdienos interneto aktualijas. Susizgribom, kad pražiopsosim humoristų pasirodymus. Beveik ir pražiopsojom – iš pirmos dalies spėjau išgirsti tik naują seno anekdoto apie estų lėtapėdiškumą versiją.
Žiūrėdamas antros dalies pasirodymus svarsčiau, jog aš scenos naujokų vietoje prieš į ją lipdamas pasinaudočiau Lyga.lt patarimu – save nusifilmuočiau ir po to tyrinėčiau, ką darau negerai. Šiais filmuojančių mobiliakų laikais tai paprasta.
Pavyzdžiui, vyras su barzda ir akiniais pasakojo įdomius politinius pokštus (arkliško humoro mėgėjams jie nepatiks – subtilūs) ir nuolat mindžiukavo scenoje pirmyn-atgal. Lyg bijotų kažko.
Zbignevas (ar čia tas, kurs amerikonišką faką rodė Lietuvių kalbos komisijai?) pasirodymui idėją sugalvojo neblogą – kaip lopšines sudainuotų popatlikėjai pagal geriausius savo kūrinius. Bet dirbti scenoje jam dar reikia mokytis. Per daug ar per mažai prieš pasirodymą išgerto brendžio?
Beje, šalia manęs stovėjęs vaikinas merginai (Laura, ten buvai tu?) kalbėjo, kad trečiasis Zbignevo pasirodymas buvo kur kas geresnis, nei ankstesnieji. Puiku, jei tobulėja. Dar parepetuos ir gal galės į TV ekranus žengti.
Nes kaip scenoje galima laisvai jaustis parodė jau humoro žvaigžde tampantis (?) Justinas. Jis tikrai nesiruošė vaidinti? Nesitiki. Bet jei tai tikrai ekspromtu suvaidinta (striukės taip ir nenusivilko), tuomet šaunu. O politiškai nekorektiškas tekstas, kurio, aišku, TV nepraleistų, mane užvežė. Mes turim daug panašumų, Justai
P.S. Filmukas — taip, iliustracijai. Šypsenai ir geresnei nuotaikai.
Banguotas humoristų pasirodymas
- Apie mano bendravardį. Kol kas – geriausias ir jau legenda tampantis pokštas. Nemačiusiems rekomenduoju. Mačiusiems – šiukštu nežiūrėkit. Kai gero per daug, jis tampa atgrasus.
Aha, pamanėt, kad nieko neberašysiu apie humoristus? Štai ir neišdegs! Parašysiu.
Šis tinklaraštis jūrinėms temoms, tad šįkart „pritempsiu“ pastebėjimus apie humoro vakaro „Tribūna“ praėjusio trečiadienio filmavimą prie banguotos jūros. Nes ir mėgėjų humoristų pasirodymai banguoti – tai geriau, tai blogiau. Ir pats vakaras buvo banguotas – vieniems sekėsi iškilti, kiti blankiai nupleveno.
Aukščiausia banga, stipriausias vėjo gūsis – Justo pasirodymas. Taip gerai mėgdžioti kadais LNK rodytą žaidimą „Takeshi pilis“ komentavusį japonas Fumito retas sugebėtų. O prilyginti riaušes prie Seimo šiam žaidimui – jau ir originali idėja. Tad kaip ir reikėjo tikėtis, kylanti humoro žvaigždė, vienos mano tinklaraščio komentatorės „svajonių jaunikiu“ pavadintas Justas susilaukė daugiausiai aplodismentų.
Beje, apie publiką. Kaip pastebėjo eilėje prie įėjimo laukę, lietuviai labai jau santūrus. Vakarietiškame „stand-up“ vakare nepatikęs humoristas būtų nušvilptas. O pas mus? Švilpti galima buvo ir trečiadienio vakarą. Nebūtinai atlikėjams, bet tikrai — konkretiems jų pokštams, kurie kai kurie tokie nevykę, jog jų ir nepamenu.
Ir dar apie publiką (o jos buvo daug, jau pirmadienį visi staliukai rezervuoti, teko stovėti „galiorkoje“). Jūs manote man vienam mėgėjų pokštai atrodo per riebūs? Būtumėt pamatę ir išgirdę, kaip šalia manęs raudo ir piktinosi tautos avangardas – studentės.
Laukiau naujokų ir beveik nenusivyliau. Ypač jaunesniuoju Mantu. Brol, pas jus rimtai „fizrukas“ (kūno kultūros mokytojais juos dabar vadina) greičiausią siųsdavo alaus parnešti? O knygnešių intermedija (kurie, jei teisybė, tebuvo kontrabandininkai, šalia viso gėrio ir knygas nešę) buvo liuks.
Kito naujoko, Gerberto, bandymas pasijuokti iš skelbimų atrodė neišbaigtas. Skaitydami tekstą mes jį suprantame savaip, pagal savo nuotaiką. Tas pats skelbimas vienam bus juokingas, kitam nelabai. Tad pakomentuoti, kad būtų juokingas visiems, reikėtų šiek tiek svaresnių argumentų. AŠ jų neturiu. Bet manau, kad rasti būtų galima.
Nacionalinės komedijos lygos (yra ir tokia?) atstovų nesupratau. Gal todėl, kad mažai televizorių žiūriu ir ne visada aiškų, kokią reklamą ar laidą jie parodijuoja.
Žiūrėdamas į humoristus vis svarstau: o ką aš daryčiau kitaip? Faktas – rašyti humoreskų nemoku. Gal tik kartais pašmaikštauti. Vaidyba? Aš juk aktorius iš prigimties. Arba – iš sudegusio teatro. Jei rimčiau – visad mokyklos spektakliuose vaidindavau, ankstyvojoje paauglystėje kelis metus pantomimą lankiau. Suvaidinčiau. Manau.
Tiksliau – maniau. Iki vakarykščio Justo pasirodymo. Kur man…
Bet vis dėl to, ką pirmiausia daryčiau vaidindamas? Pauzes tarp pokštų. Žiūrėdamas vaidinimus
ne visada supranti kada baigėsi vienas, o prasidėjo kitas pokštas. Tai ypač akivaizdu tą patį stebint TV ekrane – režisieriams (kurių darbą vertinčiau kaip labai atmestiną) sunku montuoti laidą.
O į klausimus „Ar ten būna humoro?“, arba teiginius „Jie manęs neįtikina, kad tai juokinga“, tegaliu atsakyti – kai nusiteiki linksmai praleisti vakarą, nekreipi didelio dėmesio į trūkumus, būna visai linksma ir juokinga.
P.S. Atrodo, kad „Tribūna“ ne tik surenka sausakimšas sales, bet ir turi grįžtamąjį ryšį.
- Jei pasiunti Vilniaus merą velniop – po sulauktos reakcijos gali gimti dar vieną intermedija.
- Jei pasiunti didelio dienraščio redaktorių velniop – pasirodyme sulauki jo žurnalistų.
- Jei pasiunti ir pašiepi (o yra už ką) pramogų verslo atstovus… Ko laukti? Brolių šaunuolių?
P.P.S. Prie Pauliaus pasirodymo finalinį akcentą uždėjęs Justas – puikus sumanymas. Bet ar tai matys/girdės ir supras TV žiūrovai?
„Humoro klubas“: puikus progresas. Bet ar ilgam?
- Antrajame „Tribūnos“ komedijos vakare Marijonas buvo žiūrovas. Dabar jis – „Humoru klubu“ per TV virtusios „Tribūnos“ vedantysis.
Jau žadėjau nebekritikuoti neprofesionalų pasirodymų scenoje (o dabar ir TV) „Humoro klubo“. Bet neparašyti negaliu.
Nes:
- reikia pasireklamuoti – matau, kaip paieškos sistemose įvesti raktiniai žodžiai „humoro klubas“ atveda internautus pas mane,
- šio trečiadienio vakaras klube „Tamsta“ buvo geriausias iš visų mano matytų – jei taip ir toliau progresuos neprofesionalūs humoristai, tai nebus gėda ir į tarptautines arenas išeiti.
Bet vistiek nevertinsiu atskirų pasirodymų. Palikime ir intrigą TV žiūrovams – šįkart buvo nufilmuotos dvi „Humoro klubo“ laidos. Nežinia, kaip jas sumontuos, bet turėtų būti geros. Arba tikrai kelis kartus geresnės už „Dzin“ ar „Ambrozijos TV“ (sprendžiu pagal tai, ką mačiau netyčia anonsuose, o juk anonsuose sudedami „perliukai“).
Įdomu, o ŽAS intarpas bus rodomas per TV?
Beje, TV operatorius Šaras (mano Runcės krikštatėvis), patikino: ne operatoriai kalti, jog kai kurie humoristai prie mikrofono taip kalba, jog atrodo, kad mikrofoną jie į burną kaip kokį pimpalą susigrūdę.
Ir vis tik nesusilaikysiu nuo kritikos. Sakykit ką norit, ponai, bet nuo scenos rusiškai pasiųsti vieną garbaus amžiaus vieno lakūno partijos narį aplankyti ežero Pietų Amerikoje (neberandu tos nuorodos), mažų mažiausia vidinės kultūros stoka.
O jei šie humoristai išsižios (na, dabar daugelis mėgsta tokius kaltinimus), jog žiniasklaida paviršutiniška, tai tegu peržiūri savo pasirodymų įrašus – minties gilumo kai kur taip pat trūko.
Manęs nepriskirsi prie tų trijų milijonų krepšinio ekspertų, tad aštrūs ir drąsūs „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“, pačios „religijos“, žaidėjų pašiepimai – sveikintina. Gal kiek per drąsūs. Tačiau jei puls krepšinio fanai, aš – humoristų pusėje.
Man patinka šių žmonių mokėjimas pasišaipyti ir iš savęs. Dievaž, tai ta savybė, kurios taip pasigendu aplinkui.
P.S. Buvo ir į TV filmavimą nepapuolęs naujokas, pasivadinęs, berods, Zbingnevu. Ponai, laužyta anglų kalba keikti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir rodyti jai gestą, už kurį baudžia policija, yra mažų mažiausia kvaila. Išėjau nebaigęs žiūrėti pasirodymo, kaip ir nemenka dalis žiūrovų.
Aš žiūrėdamas TV juokiausi. O jūs?
Tai, apie ką galimo buvo nujausti, vėliau sklandė gandai, o dar vėliau patvirtino oficiali informacija, įvyko – mėgėjiški humoristų pasirodymai iš klubų emigravo į televiziją.
Iš vienos pusės – patogu. Sėdi šiltai sau namie, krizeni „teliką“ žiūrėdamas. Iš kitos pusės – dingo toji klubinė „underground“ dvasia.
Persikraustęs į TV mistinio susiėjimo „Du kavos“ humoro vakaras „Tribūna“ virto „Humoro klubu“ ir, mano (!) galva, kaip ir išėjo iš tinklaraštijos brolijos (blogosferos) ribų. Nors galima spėti, kad vertinimų sulauks gerokai daugiau, nei anksčiau. Tad aš nevertinsiu. Juolab, kitaip nei kai kas manė, niekas manęs nei prašė, nei samdė tai daryti. Dariau savo malonumui, nepretenduodamas į profesionalią kritiką.
Tad trumpai (išlaikant senąjį stilių):
Modestas Vaišnoras. Aš jo istoriją apie kelionę į Egiptą jau girdėjau (ir užsiminiau apie kontekstą), bet tikiu, kad prie žydrųjų ekranų (o kokios spalvos LCD, plazminiai monitoriai?) žiūrovams buvo juokinga.
Juozas Erlickas. Ar ne jis pats sau sugalvojo „gyvojo klasiko“ etiketą? Tinka. Kaip ir „liūdnojo veido humoristas“. Nuolat skaitau jo tekstus ir jo humoro jausmo kiek pavydu. Klasiška.
Giedrius Drukteinis. O žodį „pyderas“ galima transliuoti TV? O ką jis veikia/-ė interneto pažinčių portaluose? Verslininkų klausimas „kas geriau – kulka, kilpa ar žiurkių nuodai?“ aktualus ir taiklus. Bet po kurio laiko taps kasdienybe.
Ramūnas Cicėnas ir Giedrius Savickas. Jei šian prie manęs būtų prikibęs toks įkyruolis (Ramūnas), būčiau ne juokais susierzinęs. Ir nemokėčiau taip netariant nė žodžio, bet įtaigiai reaguoti (Giedrius). Aktoriai profesionalai.
Justas Jankevičius (nuotraukoje). Jau po pirmojo matyto vakaro sakiau – jis man bene labiausiai patiko iš visų matytų (Modestas nesiskaito – jis būdavo vakarų vedėjas). Patiko ir dabar, gal net per trumpai. Jau buvau sunerimęs – o kur tradicinė alkoholio stiklinė? Yra! Tik neerzinant įstatymų sargų ir TV bosų, susukta į popierių.
Pagal ekrane rodytus žiūrovus ir tarp jų sėdėjusius (ar tikrai ne vieną?) mėgėjus humoristus spėju, jog vienu ypu nufilmuota medžiagos bent trims laidoms į priekį. Lauksime kitų. O pačios laidos, kaip TV produkto (oho vinjetė su kokia mintimi!), operatoriaus darbo (kur buvo jo akys, kai Modestas rodė, kokio dydžio buvo (išduosiu) neūžauga viešbučio patarnautojas?), ar TV formato (kam tas rėmelis?) ir vedėjo Marijono Mikutavičiaus (kaip gyvas, Marka?) nekritikuosiu. Tai jau profesionalų darbas.
Не царское это дело в… Kitaip tariant, jei kas manė, kad užėmiau kritiko postą, tai težino – atsistatydinu. Mėgausiuos lietuvišku humoru ir taip.
P.S. Na tikrai juokiausi. Ne visos laidos metu, bet buvo juokingų epizodų.
Po kiek humoro talentai?
Mėgėjiškas humoras Lietuvoje populiarėja. Tad perfrazavus vieną posakį (autorių pamiršau) „Lietuva išgyvens, nes moka juoktis“.
Pradėję nuo nemokamų vakarų klube „Havana Social Club“, penktąjį humoro vakarą „Tribūna“ humoristai surengė klube „Tamsta“, bilietai kainavo 15 litų. Jei taip eisis ir toliau, greitai jiems prireiks arenos. Stovėdamas eilėje prie bilietų neprisimenu nei vieno koncerto ar renginio „Tamstoje“, sulaukusio tiek žiūrovų.
Baugu tik: kyla rizika prarasti kamerinį jaukumą, o populiarumo kaina gali tapti sumenkusi kokybė. Juolab, mano galva, penktasis humoro vakaras buvo prastesnis, nei ketvirtasis. Ankstesnių nemačiau, bet girdėjau puikius atsiliepimus.
Rizikuoju sulaukti kritikos ar net piktokų komentarų, kaip kad buvo po pirmojo mano įrašo apie ketvirtąjį humoristų vakarą. Bet kodėl nesurizikavus?
Išsakau tik savo nuomonę:
Aidas Puklevičius (FHM vyr. redaktorius). Ilga, su nukrypimais į šalis istorija, kaip jam teko miegoti vienoje lovoje su kolega estu. Vėl pradėsiu pirkti FHM.
7/10
Justas Jankevičius (FHM.lt redaktorius). Pagyvenusios dievobaimingos močiutės už jo tą vakarą pasakytas kalbas jį turėtų pričiupti ir išvanoti kailį lazdomis. Bet taiklių pastebėjimų iš vaikino neatimsi. O lietuvį, taip gerai mėgdžiojantį kitakalbių (šiuokart – indų) anglų kalbos akcentą, girdžiu tik antrą. Apskritai, iš Justo tarmės, intonacijų ir vaidybos susidaro įspūdis, kad jis ne tik puikiai moka angliškai, bet daug laiko praleidžia „YouTube“ ar kur kitur žiūrėdamas amerikinius humoristų „stand-up“ pasirodymus.
8/10
Anastasija Zemdliauskaitė (Graži mergina, kam tie titulai?). Na ir kas, kad jaudinosi, kad iš lapelio klausimus skaitė? Užtat klausimai kokie! Na gerai, šauktuko gal nereikėjo. Bet išties – jos klausimai žavėjo humoru ir paradoksais. Tiesa, buvo ir kiek žiaurokų (jei priskirčiau save stereotipiškai vidutiniam socialiai baimingam sluoksniui). Bet savikritika mane visad žavėjo. O laidotuvių nuotrauką gal reikės į Facebooką įsidėti.
8/10
Giedrius Drukteinis (daugiaplanis rašytojas). Britiškas humoras apie Jungtinės Karalystės karališką šeimą? Nuobodu. Bent šį kartą.
6/10
Rokas Golcas (Facebook ir LinkedIn apie jį pasakys daugiau, nei aš). Ta pati apranga – tai jau sceninis kostiumas? Ok, priimam. Bet tuomet tegu ir ateity nesikeičia. Jei jam galima prikišti humoro minties „svorio“ trūkumą, tai neprikiši išmonės improvizuojant su publika. Tiesa, sekėsi ne viskas – bandymas įgelti kolegoms ir renginio vedėjui grįžo bumerangu. Bet publikai nuo to tik linksmiau. Užbaigė pasirodymą senais anekdotais. Mano galva seni yra tie, kuriuos bent kelis kartus girdėjau iš kelių šaltinių dvejų-trejų metų laikotarpyje. Už tokių anekdotų pasakojimą kadais populiarios humoristinės TV laidos „Bentski Show“ herojus Aušrys-Tynta (Meška) man taip yra sakęs: „Žinai kas ten spintoje krebžda? Ten blusos senus anekdotus pasakoja“.
7/10
Laurynas (tiesiog naujokas). Jei tai pirmas blynas, tai jis gerokai prisvilo. Na neskanūs keiksmažodžiai (nors pats jų nevengiu), neskanūs. Ypač – ištraukti iš konteksto, emocijoms reikšti. Nevykęs ir „pasiskolintos“ iš Rapolo Rakalo temos, kas nutinka viengungiui, kai jo namuose apsigyveno moteris, mėgdžiojimas.
5/10
Ir vėl taiklesniu ir aštresniu liežuviu nei patys humoristai pasižymėjo šio renginio vedėjas Modestas. Bet juk taip ir turi būti, ar ne? Pralinksmino jo pasakota istorija, kaip jis vienas keliavo atostogauti į Egiptą. Įdomu, kad (pati sakė) iš šios istorijos juokėsi ir mergina, dėl kurios Modestas vienas ir vyko į Afriką… Mokėti juoktis net iš tų dalykų, kurie atrodo nejuokingi – tai jau talentas. Gal ne be reikalo šį talentą medžioja „profesionalai“ – šnipai sakė matė, kaip su Modestui po renginio ilgai kalbėjosi vienas iš „Dviračio šou“ kūrėjų Haroldas Mackevičius. Talentų perpirkimas?
P.S. Nebuvusiems, bet norintiems įsivaizduoti kas tai per “daiktas” – keliaukit internetan ir ten žiūrėkite mėgėjų humoristų pasirodymus. Vieną jų, Justo (vistiek man jis šmaikščiausias) čia įdėjau. Tiesa, įrašai senesni, o ne aprašomo vakaro!






