Posts Tagged ‘TV3’

Na ką, humoristai mėgėjai „stendaperiai“, gavot? Taip jums ir reikia! Teisinga Ayo mintis – lipat ant bačkos, būkit pasiruošę gauti iš supuvusio pomidoro.

Gal ne taip žiauriai, bet taikliai TV laida „Humoro klubas“ tapusių klubinio „stand-up“  humoristų pasirodymų senbuvius šį trečiadienį pašiepė TV senbuvis Džiugas Siaurusaitis.

Nežinau kaip jo pasirodymą sumontuos ir ką pamatys žiūrovai. Aktorius klubo „Tamsta“ scenoje atsipalaidavo ir leido sau nusikeikti ir tie keiksmai gana „skaniai“, vietoje ir laiku skambėjo. Bet ne kito, o dar (ir dar) kito pirmadienio laidos vertėtų laukti.

Tiesa, „stendaperių“ pasirodymų nestebėję gali nesuprasti, ką parodijuoja Džiugas. Galu gale ir žanras – pasijuokti iš savų – ne naujas ir dažnai naudojamas, kai neturima ko nors originalaus. Bet pasirodymas geras. O pastaba, jog Aido Puklevičiaus humorą supranta tik jis pats, taikli kaip niekad. Na, supratau ir aš. Bet juokinga nebuvo. Tiesa, šypseną išspaudė. Gal per subtilu ir „sunku“.

Gaila, Džiugas neparodijavo „kylančios humoro žvaigždės“ Manto. Šis vaikinukas moka prajuokinti. Ir nenustebsiu, jei jo priežodis „ė, bachuriuk, prieik, prieik“ (tariamas panevėžietišku akcentu) taps tokiu pat folkloru, kaip „jamam“ ar „jei taip, tai nafik“.

[ iliustracijai panaudojau ankstesnį, jau per TV rodytą Manto pasirodymą. Mokykitės „ė, bachuriuk, prieik, prieik“ nuo 2:14]

Ir pagaliau supratau, ką šioje laidoje veikia Marijonas Mikutavičius. Sakot, televizijos veidas? Logiškai taip. Bet su tokiu vedimu, tai jis greičiau atbaido, nei pritraukia. Tad šiame laidos filmavime humoristai ji per dantį traukė kur kas dažniau, nei anksčiau. Aišku, TV to neliks… Arba neturėtų.

Štai, Marka, tavo vaidmuo – būti tuo bičiuku, be kurio nebūtų linksma. Ir nepyk, Marakana. Juk patraukti vienas kitą per dantį mes mokame, ane?

• Antrajame „Tribūnos“ komedijos vakare Marijonas buvo žiūrovas. Dabar jis – „Humoru klubu“ per TV virtusios „Tribūnos“ vedantysis.

Jau žadėjau nebekritikuoti neprofesionalų pasirodymų scenoje (o dabar ir TV) „Humoro klubo“. Bet neparašyti negaliu.

Nes:

• reikia pasireklamuoti – matau, kaip paieškos sistemose įvesti raktiniai žodžiai „humoro klubas“ atveda internautus pas mane,
• šio trečiadienio vakaras klube „Tamsta“ buvo geriausias iš visų mano matytų – jei taip ir toliau progresuos neprofesionalūs humoristai, tai nebus gėda ir į tarptautines arenas išeiti.

Bet vistiek nevertinsiu atskirų pasirodymų. Palikime ir intrigą TV žiūrovams – šįkart buvo nufilmuotos dvi „Humoro klubo“ laidos. Nežinia, kaip jas sumontuos, bet turėtų būti geros. Arba tikrai kelis kartus geresnės už „Dzin“ ar „Ambrozijos TV“ (sprendžiu pagal tai, ką mačiau netyčia anonsuose, o juk anonsuose sudedami „perliukai“).

Įdomu, o ŽAS intarpas bus rodomas per TV?

Beje, TV operatorius Šaras (mano Runcės krikštatėvis), patikino: ne operatoriai kalti, jog kai kurie humoristai prie mikrofono taip kalba, jog atrodo, kad mikrofoną jie į burną kaip kokį pimpalą susigrūdę.

Ir vis tik nesusilaikysiu nuo kritikos. Sakykit ką norit, ponai, bet nuo scenos rusiškai pasiųsti vieną garbaus amžiaus vieno lakūno partijos narį aplankyti ežero Pietų Amerikoje (neberandu tos nuorodos), mažų mažiausia vidinės kultūros stoka.

O jei šie humoristai išsižios (na, dabar daugelis mėgsta tokius kaltinimus), jog žiniasklaida paviršutiniška, tai tegu peržiūri savo pasirodymų įrašus – minties gilumo kai kur taip pat trūko.

Manęs nepriskirsi prie tų trijų milijonų krepšinio ekspertų, tad aštrūs ir drąsūs „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“, pačios „religijos“, žaidėjų pašiepimai – sveikintina. Gal kiek per drąsūs. Tačiau jei puls krepšinio fanai, aš – humoristų pusėje.

Man patinka šių žmonių mokėjimas pasišaipyti ir iš savęs. Dievaž, tai ta savybė, kurios taip pasigendu aplinkui.

P.S. Buvo ir į TV filmavimą nepapuolęs naujokas, pasivadinęs, berods, Zbingnevu. Ponai, laužyta anglų kalba keikti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir rodyti jai gestą, už kurį baudžia policija, yra mažų mažiausia kvaila. Išėjau nebaigęs žiūrėti pasirodymo, kaip ir nemenka dalis žiūrovų.

Tai, apie ką galimo buvo nujausti, vėliau sklandė gandai, o dar vėliau patvirtino oficiali informacija, įvyko – mėgėjiški humoristų pasirodymai iš klubų emigravo į televiziją.

Iš vienos pusės – patogu. Sėdi šiltai sau namie, krizeni „teliką“ žiūrėdamas. Iš kitos pusės – dingo toji klubinė „underground“ dvasia.

Persikraustęs į TV mistinio susiėjimo „Du kavos“ humoro vakaras „Tribūna“ virto „Humoro klubu“ ir, mano (!) galva, kaip ir išėjo iš tinklaraštijos brolijos (blogosferos) ribų. Nors galima spėti, kad vertinimų sulauks gerokai daugiau, nei anksčiau. Tad aš nevertinsiu. Juolab, kitaip nei kai kas manė, niekas manęs nei prašė, nei samdė tai daryti. Dariau savo malonumui, nepretenduodamas į profesionalią kritiką.

Tad trumpai (išlaikant senąjį stilių):

Modestas Vaišnoras. Aš jo istoriją apie kelionę į Egiptą jau girdėjau (ir užsiminiau apie kontekstą), bet tikiu, kad prie žydrųjų ekranų (o kokios spalvos LCD, plazminiai monitoriai?) žiūrovams buvo juokinga.

Juozas Erlickas. Ar ne jis pats sau sugalvojo „gyvojo klasiko“ etiketą? Tinka. Kaip ir „liūdnojo veido humoristas“. Nuolat skaitau jo tekstus ir jo humoro jausmo kiek pavydu. Klasiška.

Giedrius Drukteinis. O žodį „pyderas“ galima transliuoti TV? O ką jis veikia/-ė interneto pažinčių portaluose? Verslininkų klausimas „kas geriau – kulka, kilpa ar žiurkių nuodai?“ aktualus ir taiklus. Bet po kurio laiko taps kasdienybe.

Ramūnas Cicėnas ir Giedrius Savickas. Jei šian prie manęs būtų prikibęs toks įkyruolis (Ramūnas), būčiau ne juokais susierzinęs. Ir nemokėčiau taip netariant nė žodžio, bet įtaigiai reaguoti (Giedrius). Aktoriai profesionalai.

Justas Jankevičius (nuotraukoje). Jau po pirmojo matyto vakaro sakiau – jis man bene labiausiai patiko iš visų matytų (Modestas nesiskaito – jis būdavo vakarų vedėjas). Patiko ir dabar, gal net per trumpai. Jau buvau sunerimęs – o kur tradicinė alkoholio stiklinė? Yra! Tik neerzinant įstatymų sargų ir TV bosų, susukta į popierių.

Pagal ekrane rodytus žiūrovus ir tarp jų sėdėjusius (ar tikrai ne vieną?) mėgėjus humoristus spėju, jog vienu ypu nufilmuota medžiagos bent trims laidoms į priekį. Lauksime kitų. O pačios laidos, kaip TV produkto (oho vinjetė su kokia mintimi!), operatoriaus darbo (kur buvo jo akys, kai Modestas rodė, kokio dydžio buvo (išduosiu) neūžauga viešbučio patarnautojas?), ar TV formato (kam tas rėmelis?) ir vedėjo Marijono Mikutavičiaus (kaip gyvas, Marka?) nekritikuosiu. Tai jau profesionalų darbas.

Не царское это дело в… Kitaip tariant, jei kas manė, kad užėmiau kritiko postą, tai težino – atsistatydinu. Mėgausiuos lietuvišku humoru ir taip.

P.S. Na tikrai juokiausi. Ne visos laidos metu, bet buvo juokingų epizodų.

• Aplink pasaulį plaukinačios jachtos „Ambersail“ I etapo Klaipėda – Kylis – Las Palmasas įgula Kanarų salose.

„Tūkstantmečio odisėjos: Vienas vardas – Lietuva“ terminas „kviesliai“ man vis skambėjo keistai ir šiek tiek juokingai (gal kas iškraipė paukščio „peslys“ pavadinimą?). Reikšmė aiški, bet empyriško supratimo nebuvo.

Teisingai sako: geriau kartą pamatyti, nei 100 kartų išgirsti. Pamatęs per TV3 pirmąjį „Ambersail“ kelionės filmą (per trumpas!) apie pirmąjį etapą, jau aiškiau suprantu ką reiškia „kviesliai“. Užteko kelių sekundžių kadrų, kai jachtos įgula perduoda kvietimą negausiai Vokietijos uosto Kylio lietuvių bendruomenei kitąmet atvykti į Lietuvą švęsti jos tūkstantmečio.

Iki tol prezidento laiškas man tebuvo gražus popieriaus lapas arba skambi, bet tolima, idėja. O dar tas keistas žodis – „kviesliai“… Negi aš vienas įpratęs prie „šaukliai“ ?

O pats filmas baisingai per trumpas. Jį anonsuojant rašyta, kad „kronikos kviečia pažvelgti į Lietuvos buriuotojų kelionę aplink pasaulį netikėtu kampu“.

Ar tas kitas kampas – tai pažiūrėti niekad jūroje nebuvusio žmogaus akimis į patį plaukimą? Tuomet tai joks „kitas“ – filmo kūrėju vietoje taip pat daryčiau. Juk 99 proc. TV žiūrovų visai neįdomios tos buriuotojiškos detalės, kurių man norėjosi daugiau. Jiems norisi pasijusti jachtoje lyg patys plauktų.

Mane gi žiūrint filmą kartais prasismelkiantis tas lietuviškas Rūpintojėlio dramatizmas šiek tiek erzino. Bet pagarba autoriams – sveikos saviironijos dozė greitai pagerino situaciją.

Tik darsįk – per trumpas filmas. Lauksime kitų.