Posts Tagged ‘UK’

Šiaurės Airijos jūroje išgelbėtas vyras, kuris jachta pasiklydo, nes navigavo turėdamas… tik Didžiosios Britanijos kelių žemėlapį.

„Esu netoli kalnų“, „Matau šviesas“ — taip savo buvimo vietą gelbėtojams radijo ryšiu nupasakojo buriuotojas,

Per pastaruosius metus tai jau kelintas kartas, kai buriuojančiam savos statybos jachta vyrui prireikia profesionalios pagalbos. Didžios Britanijos mokesčių mokėtojams tokie 56 metų Erico Abbotto „žygiai“ atsėjo jau 30 000 svarų sterlingų.

Bet jam tai nė motais, senas anarchistas iš Velso savo 25 pėdų jachtą net pavadinęs „Plus VAT“ („Plius PVM“ — lietuviškai) taip protestuodamas prieš mokesčių sistemą. Jachtą jis pradėjo statytis prieš 18 metų, kuomet neteko dažytojo darbo.

Į savotišką protesto kelionę, kuria visomis savo nelaimėmis jis kaltina „geležinę ledi“ Margaretą Thatcher ir Gordoną Browną (buvusi ir esamas buvęs Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovai), Ericas išplaukė praėjusių metų liepą.

Ir tapo galvos skausmu gelbėtojams RNLI.

Nuotrauka viršuje nesusijusi su šiuo įvykiu, tik pavyzdys iš RNLI moterų ir vyrų kasdienio darbo – padėti visiems jūroje.

Dar spėjau parskristi iš Anglijos „Star1“ avialinijų lėktuvu – žiniasklaida mirga pranešimais apie šios kompanijos sulaikytus lėktuvus (ar vieną ir tą patį?), atidėtus skrydžius ir svetur įstrigusius keleivius.

Ieškant pigiausių bilietų (itin pigius galima rasti, tik jei jų paieška tampa darbu) man labai gelbėjo, tiksliau, padarė didžiają dalį už mane. Beliko bakstelti pirštu ir pasakyti „šitas“. Pasirinkau „Star1“ nes skrido iš Vilniaus ir protu suvokiamu laiku (ne paryčiais, ne naktį).

Aš keliauninkas nepriekabus, suprantu, kad pigių bilietų kaina yra nepatogumai, tad skrydžiais pirmyn ir atgal likau patenkintas. Kas, kad Stanstedo oro uoste ne iš karto buvo informacija, kad „Star1“ (ar oro uostas?) pakeitė išvykimo vartus (gate).

Kol blaškiausi prie vartų, kurie nurodyti įlaipinimo talone (boarding pass), svarstydamas, na kur tie tipiški lietuvių veidai, mano tipiška rytų europiečio veidą pamačiusi britė oro uosto darbuotoja papasakojo apie pakeitimą ir pirštu parodė, kur eiti.

Tik gerokai vėliau per garsiakalbius pranešėjai informavo apie pakeitimus.

Į Angliją skridome pilnu lėktuvu, atgal į Lietuvą jis skrido pustuštis, todėl vos pakilus buvo galima pasirinkti patogesnį krėslą, ką ir padariau. Ir dar pasimėgavau prabanga – pavalgiau kelių km aukštyje už 17,50 Lt.

Kitas niuansas – nusileidus Stanstede, keleiviai plojo. Nusileidus Vilniuje – ne. Nesuprantu, kodėl jie ploja savo kasdienį darbą dirbanties lakūnams. Tai plokite ir troleibusų vairuotojams. Daugiau šansų, kad šie girdės plojimus.

Aš gi paplosiu po kurio laiko naujai lietuviškai aviakompanijai, kurioje net be padidinimo stiklo matysis tos pačios „Lietuvos avialinijų“, „FlyLAL“, o dabar ir „Star1“ ausys.

Man neteko patirti, ką reiškia nežinioje laukti skrydžio – bus ar nebus? o kada? o kaip? Atrodo, kad keli šimtai su „lietuviška žvaigžde“ (tai ir avialinijos, ir turizmo kontora po to pačiu „stogu“) svetur išvykusių lietuvių namo kelio ieškosis patys.

Kartais pagalvoji: gal ir smagu pasilikti dar užsienyje. Bet greitai persigalvoji: jei jau likti, tai savo noru, nes, pošimts, turiu pasirinkimo teisę, ar ne? Net kai tave pastato į keblią ar be išeities padėtį, gali rinktis kaip reaguoti.

P.S. Nuotraukoje lėktuvas su „rankove“ keleiviams — orlaivis, kuriuo parskridau.

Pasakęs, kad buriavai, tarkime, Volvo60 klasės jachta, Anglijoje gali nieko ir nenustebinti. Juolab, vietoje, kur susirenka buriuotojai.

Čia visi tokie, kurie turi kuo girtis ir didžiuotis, bet to nedaro, nes nėra prieš ką – čia visi buriuotojai.

Kelias dienas buvau tokioje aplinkoje. O vieną dieną buvau netoli pietinės Anglijos buriavimo, jei nesuklysiu, Mekos – Solento sąsiaurio. Nors, jei būti visai tiksliu, tai tik šalia, Portsmoutho uosto įlankoje. Bet tai irgi Solento dalis.

Solentas įtrauktas į 100 50 geriausių buriavimo vietų pasaulyje — aprašytas knygoje „Fifty Places to Sail Before You Die“.

Buriuoti čia yra kur ir „ką“ — potvyniai/atoslūgiai, seklumos, fortai ir daugybę krovininių, keleivinių ar net karinių laivų. Bet tuo pačiu Solentas yra rekreacinė zona, kurioje privilegijuota grupe save gali vadinti buriuotojai.

Nuo kranto dairiausi į buriuojančius ir… uch kaip jiems pūtė gerai. Nuotraukose gal to ir nesimato.

Nekantriems – mano nuotraukos iš Anglijos. Ne apie buriavimą.

Pasakojimais apie Angliją dabar nelabai ką nustebinsi – arba žmonės ten buvo (yra), arba ten buvo (yra) giminaičiai. Bemaž visi girdėję apie šią šalį, tad vos kelias dienas ten pabuvęs ir aš vargu ką pasakyčiau naujo ar netikėto. Bet keletą pastabų turiu.

Po kelionės aplink pasaulį sugrįžęs Andrius Varnas sako, kad palyginus su visu pasauliu, Lietuvoje brangu. O Anglijoje?, klausiau jo aš. Kapitonas sako, kad ir ten pigu.

Drįstu nesutikti. Kelis ir keliolika metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantys žmonės man sako, kad čia gyventi brangu. Pasaulio jie apkeliavę nemažai, lyginti turi su kuo. Ir aš jais tikiu.

Svetur laikausi principo neversti kasdieninių išlaidų kainų į litus, taip mažiau skauda. Konvertuoti į litus verta tik stambesnių prekių kainas, tuomet galima svarstyti, ar verta pirkti toje ar kitoje šalyje, jei Lietuvoje to ar ano nėra.

Skaičiuojant svarais, Southamptone (daugiausiai buvau šiame mieste, kitur kainos gali skirtis, nedarau apibendrinimų visos šalies mastu) kainos įvairios: pigioje parduotuvėje galima nusipirkti 7 poras kojinių už 2 svarus (panašiai tiek kainuoja kepalas duonos) arba naujus sportbačius už svarą – tiek pat, kiek kainuoja grietinės indelis viename prekybos tinkle. Tiesa, kitur batų pora kainuoja nuo 40-140 svarų. Mačiau ir džinsų už 5-9 svarus, tikrai pigu.

Bet pasidaro nepigu, kai skaičiuoji kitas išlaidas – automobilio stovėjimas valandai iki 2 svarų (o Londone mane pasitikusi draugė už valandą sumokėjo 8 svarus), pietus dviems – 25-30 svarų. Benzino kainų neskaičiuosiu, nes jis ir matuojamas čia kitaip. Tabako kainas jau pamiršau, bet vien pažiūrėjus į jas šiurpas nukrečia.

Tarpmiestiniai autobusai reklamuojasi bilietų kainomis nuo 2 svarų, bet gali tekti mokėti ir 6, ir 30. Jie kaip lėktuvų bilietai – kuo anksčiau perki, tuo pigesnis. Pasakojo man, kad kartą iš Glazgo į Londoną parskristi buvo pigiau, nei nuvažiuoti autobusu iš vienos nedidelės marinos netoli Glazgo. Panaši situacija ir su traukiniais.

Tad ar brangu, ar pigu, kiekvienas gali spręsti pagal save. Man pasirodė nelabai pigi šalis, bet, sako, ten dirbant įmanoma sutaupyti juodai dienai.

Ir dar kelios pastabos:

• gal ir gerai, kad neleido man dviračiu ten važinėti (sakė: „Nenoriu rengti tavo parsiuntimo namo“) — nors dviratininkų daug, įprasti prie kairės pusės eismo juostos reikia laiko
• maži spiegiantys vaikai lėktuvuose turėtų būti gabenami kaip pavojingas krovinys bagažo skyriuje
• Stanstedo oro uostas tiek pat Londono, kaip Karmėlavos – Kauno, tik atstumai kelis kartus didesni
• jei Lietuvoje angliškai susikalbėjai su švedu, dar nereiškia, kad tai pavyks padaryti Anglijoje kalbant su britu, ar, juolab, škotu
• pečius spaudžianti kuprinė ir baimė pavėluoti į autobusą/traukinį – ne patys geriausi palydovai Londone
• orientacijai tikrai labai praverčia kompasas („žaisliuko“ iPhone 3G kompasai mano kantrybei per lėti)
• Google Maps Street View yra gėris ir padeda nepasiklysti
• iš nuostabos nukaręs žandikaulis gali reikšti ir stereotipų lūžį galvoje
• noriu dar. labai.

Ačiū Anglijoje mane priėmusiai ir šefavusiai draugei.

P.S. Vos nepamiršau: Anglijoje nėra varškes, tik kažkoks poskystis sūrus pakaitalas. Ir elektros rozetės ten kitokios. Kartą pamiršau adapterį ir likau visai parai be kompo.

Norėjau rašyti, kad „vienos dienos laivų parodai aplankyti užtenka“. Atrodo, kad būčiau suklydęs.

Prasukus kelis ratus per visą PSP Southamton Boat Show parodos teritoriją, regis, žinau jau viską. Tačiau neskubiai einant nuo vieno prie kito stendo, nuo vienos prie kitos jachtos, randi vis ką nors naujo.

Važiavau su konkrečiais tikslais į parodą ir dalis jų jau įgyvendinta. Pasiteisino taktika pirmą ratą per visą parodą apsukti susipažinimui kas yra kur, nes taip paprasčiau, nei vartant storą parodos gidą, antrą ratą pas konkrečius parodos dalyvius, o trečia savo malonumui.

Vakare po tokio pasivaikščiojimo kojos jau sunkiai laiko.

Keli labai subjektyvūs pastebėjimai po pirmos dienos:

• „Beneteau jachtos viduje jaukesnės, nei „Jeanneau“
• Amerikinių „J“ jachtų atstovai tikina, kad jų laivai su genakeriais greitesni, nei panašaus tipo daniški „X-Yachts“
• Kaip dirba virvių meistrai, reikia pamatyti, nenupasakosi
• „Garmin“ į mano klausimus neatsakė, siuntė pas dylerį
• lietuviškai išleisto buriavimo pradžiamokslio „Go Sailing!“ autorė Claudia Myatt skaitė jo aprašymą , nors nieko nesuprato
• apie motorlaivius neklauskit, tai atskira respublika, bet aš jiems abejingas
• buriuoti galimybės dar neišnaudotos
• jei turi pinigų, kur ir su kuo buriuoti, rasi mikliai
• žmonės su tavimi bendrauja įvairiai: nuo bičiuliško rūpesčio iki neslepiamos paniekos
• jachtų yra visokių – nuo tradicinių medinukų iki ultramodernių burinių namų ant vandens

Mano karjeroje tokia paroda pirma, tad juolab sunku vertinti (lyginti). Bet prieš vykstant išgirstos neigiamos nuomonės, kol kas nesitvirtina. Gal taip ir liks.

Geriau už žodžius – vaizdai. Pirmosios dienos nutoraukos.