Posts Tagged ‘Volvo Ocean Race’

• Ericsson 3 pitman Jens Dolmer.

Maniau bus paprasta pagelbėti FHM redaktoriui Aidui Puklevičiui, kai jis savo komentare paprašė pagalbos rasti tikslius atitikmenis angliškiems jūriniams terminams.

Svarsčiau paprastai: pasiimsiu storą Jurgio Banaičio sudarytą „Anglų – lietuvių kalbų jūrinių technikos, laivybos, žvejybos žodyną“ (Klaipėda, 2001) ir pasakysiu. Nes Aidas, kaip rašo kitame komentare, internete „pražilo“ ieškodamas.

Aš nepražilau, bet žodyne beveik nieko neradau, nors iki šiol spausdintu žodžiu pasitikiu kelis kartus labiau, nei nuliukais ir vienetukais paleistu į virtualybę.

Žodynas nepaaiškina, kas yra grinder/pitman ir nipper. Nėra ir bowman vertimo, bet aš šį žodį suprantu kaip bakinis — tas, kuris dirba ant bako (laivo priekio). Man toks būtų tas, kuris kelia ir leidžia, prižiūri priekines bures (stakselį, genakerį) spinakergiką (didelę spalvotą pavėjinę burę spinakerį palaikantį skersinį) ar žiūri priekyje (laivo nosyje) į kitas jachtas. Tiesa, mūsų kraštuose tokią funkciją atliekančio nei vieno nemačiau, bet tai dažnas atvejis užsienio varžybose, kur dalyvauja daug ir didelių jachtų.

Nėra žodyne ir watch captain, bet iš to, kaip traktuojamas watch (budėjimas, pamaina, vachta) ir bendro supratimo aš sakyčiau, jog tai būtų vachtos (pamainos) vyresnysis, kažkas panašaus į watch officer, galima būtų sakyti budintis karininkas, jei tema apie sukarintus laivus.

Beje, vachtos vyresnieji yra ir „Ambersail“, bet ar tiksliai taip jie įvardijami, dabar nepasakysiu. Gal vyresnysis vairininkas.

Pamenu, turėjome ir rusų-estų-anglų-vokiečių jūrinių terminų žodyną, bet pats jo tikrai neturiu, tad žvalgausi į kitą knygą – Broniaus Stundžios „Burės ir varikliai“ (leista JAV 1978 m.). Yra ten nedidelis terminų žodynėlis, bet nei vieno mums reikalingo termino.

Ką turiu dar? Ėgi rusišką anglų kalbos vadovėlį jūreivystės mokykloms (Maskva, 1984). Bet čia tik watch captain paaiškintas — vachtos (budėjimo) kapitonas (sakyčiau: vyresnysis, kapitono padėjėjas).

Taip pat nieko neradau Bob Bond „The Handbook of Sailing“ — išversta ir leista rusų kalba 1989 metais Leningrade (dabartinis ir prieš tai buvęs Sankt Peterburgas). Paaiškinimų nėra ir keturių autorių vadovėlyje „Sailing“ (nors labai gražiai skamba „foreword by Ellen Macarthur“, London, 2007).

Griebiuosi dar vieno, jau ne šiaudo, o pagal dydį tikro rąsto – Peter Johnson „The Encyclopedia of Yachting“ (leista „Yachting World“, London, 1997). Bet ten paaiškintas tik vienas iš prašomų terminų:

Bowman – also know as bow. Crew member responsible for foredeck. Taigi, kaip ir sakiau, dirbantis laivapriekyje.

Tai viskas, ką turiu popieriuje. Smalsaudamas užklausiu kompiuterinio žodyno „Anglono“:

bowman — jūr. irkluotojas, sėdintis valties priekyje. Beveik kaip aš ir rašiau.

grinder — malūnėlis (tą patį sakė ir kiti žodynai). Įsivaizduoju, kas tai yra – didesniuose sportiniuose laivuose (taip pat ir „Ambersail“) yra tokie „malūnėliai“ — stovai su rankenomis. Juos sukant perduodama jėga sukti gerves, ant kurių sukamos virvės. Nesu girdėjęs, kad kas tą darbą atliekančius atskiru terminu mūsų kraštuose vadintų. Tiesiog jūreivis, buriuotojas, dirbantis kokpite (pagilinta atvira jachtos dalis įgulai, dažniausiai jachtos gale) . Na, jei tos gervės suka šotus (virves burėms reguliuoti), tai galima vadinti šotiniu.

pitman — amer. tech. vairo svirtis. Mano nuomone, tai prie tokio pat „malūnėlio“ dirbantis, bet šotai šiuo atveju yra groto (didburės). Tikslus tokių šotų pavadinimas būtų groto giko šotai. Tad pitman būtų jūreivis, komandos narys, šotinis.

O nipper „Anglono“ vertimas net užuominos neduoda į jūrinius terminus.

Sugalvojau dar vieną būdą pabandyti paieškoti paaiškinimų: „Volvo Ocean Race“ nuotraukų galerijoje įvesti aptartus terminus kaip raktinius paieškos žodžius. Ir štai ką išmetė (pirma nuotrauka taip pat buvo tarp paieškos rezultatų; palikau originalius prierašus po jomis, deja, paieška nerado tik nipper):

• Grinding in rough weather, onboard Green Dragon.

• Bowman Jerry Kirby takes the full force of a huge wave.

• Watch Captain Neal McDonald from Great Britain at the helm.

Panašu, kad nuotraukos mano žodinius išvedžiojimus patvirtina. Nežinau, ar padėjau, Aidai, bet man ir pačiam įdomu buvo.

Kiek spėju pažiūrėti į naujienų srautus, aštuntajame „Volvo Ocean Race“ etape visi VOR bolidai nestokoja vėjo ir lekia milžiniškais greičiais. O pasižiūrėjus šį filmuką supranti, kad tokią jachtą valdyti gali tik tikrai tai išmanantis. Nors ir profesionalams nutinka neplanuotų posūkių prieš vėją.

Ar kažkas vairo mechanizme lūžo, ar taip banga nubloškė ir savaiminis vendas (kartais „karvės vendu“ vadinamas) įvyko?

Citata pavadinimui/terminui paaiškinti: „Šiaip jau karvės vendas – tai saugus manevras, keičiant halsą, esant pavėjiniam plaukimui, mūsų atveju – tai buvo nepatyrusio vairininko požymis.“

Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Štai taip vyrai buriuoja. Savaitė tokio (na, ne visada) buriavimo, ir Atlanto vandenynas perplauktas.

„Volvo Ocean Race“ septintojo etapo akimirkos iš jachtos „Green Dragon“ denio.

Man jau „kranto sindromas“. Šeštadienį jau turėčiau gauti pirmą porciją vaistų.

Per Atlanto vandenyną – akies mirksniu. Pradėjus realiai buriuoti ir skyrus mažiau dėmesio buriavimo įvykiams internete („mark all as read“ mano išsigelbėjimo mygtukas RSS skaityklėje), toks man pasirodė septintasis „Volvo Ocean Race“ etapas.

Kiek aktyviau dar žaidžiau virtualų buriavimo simuliatorių, juk kursą pakoreguoti kompiuterio užtenka kelių minučių, o štai dešimtis tekstų vien akimis permesti pusvalandžio mažiausiai reikia.

Bet ir virtualus buriavimas „kentėjo“ nuo realaus – kai plaukiau „Gero vėjo“ regatoje ir nesijungiau į internetą, mikliai virtualybėje praradau keliasdešimt tūkstančių vietų. Nė kiek negaila – virtualiai buriuoti, tai lyg laižyti medų per stiklą. Kituose simuliatoriaus etapuose net nestartuosiu, laukia dvi rimtos kelionės jachtomis, tad nebus kada ir kaip.

Bet grįžkime prie VOR. Panašu, jog pirmi Golvėjuje (Airija) finišavę „Ericsson 4“ jau užsitikrino VOR nugalėtojų laurus. Ar manote, kad dar yra teorinių šansų pasivyti lyderius taškais paskutiniuose trijuose etapuose ir dvejose uosto regatose?

Startavę Bostone (JAV) Atlanto vandenyną E4 įveikė per 7 dienas, 10 valandų, 33 minutes ir 51 sekundę.

Tai skaudu „Telefonica Blue“ komandai, kuri lyderiavo beveik visą kelią per Atlantą, tačiau prakišo netoli finišo. VO70 klasė nėra monotipai, kiekviena jachta kažkuo skiriasi ir „Telefonica Blue“ pralošė greitį pavėjiniais kursais. Ją pasivijo ir aplenkė iš paskos plaukusios jachtos. Tikriausiai liūdna stebėti, kaip pro tave praplaukia priešininkas, kurį iki tol buvai palikęs užnugaryje ir nieko negali padaryti –- na neplaukia laivas greičiau nors tu ką.

O prieš finišą vėjas pūstelėjo kaip reikiant. Kai kurios jachtos patyrė ne vieną bročingą – pavojinga situacija, kai dėl vėjo gūsio, vairininko klaidos, dar kitų priežasčių jachta virsta ant šono. Nors šios jachtos statytos būtent labiau pavėjiniams nei priešvėjiniams kursams. Bet būdavo, jog jachta iškyla ant bangos, įgauna greitį, glisuoja ir aplenkdama bangą rėžiasi visu smarkumu į prieš tai esančią. Per denį liejasi tonos vandens. Jo buvo net iki kulkšnių kai kuriose jachtose.

Tokiose ekstremaliose situacijose, kai balansuojama ties pergalės ir pražūties riba, nelengva išvengti avarijų. Bene labiausiai nepasisekė amerikiečių PUMA įgulai, kuriai lūžo vienas vairas. Teko leisti bures ir vandenyne meistrauti avarinę valdymo sistemą. Bet jachta sėkmingai pasiekė finišą.

O Airijoje šventė. Juk airiškai-kiniška jachta „Green Dragon“ finišavo trečia! Tas trumpai septintojo etapo finišas ir ekipažų uždirbti taškai:

1. Ericsson 4 — 8
2. PUMA — 7
3. Green Dragon — 6
4. Telefónica Blue — 5
5. Delta Lloyd — 4
6. Telefónica Black — 3
7. Ericsson 3 — 2

Ir galutinės įskaitos lentelė po 7 etapų (vieta, jachta, škiperis, taškai) :

1. Ericsson 4 (Torben Grael) 92.0
2. Telefónica Blue (Bouwe Bekking) 77.5
3. PUMA (Ken Read) 76.0
4. Ericsson 3 (Magnus Olsson) 60.0
5. Green Dragon (Ian Walker) 52.0
6. Telefónica Black (Fernando Echávarri) 36.0
7. Delta Lloyd (Roberto Bermúdez) 29.5
8. Team Russia 10.5 (nestartavo)

Kaip dažniausiai, pabaigai – keletas nuotraukų iš tos galybės įspūdingų kadrų, kuriuos „gamina“ komandos:

Tęsiant temą apie „Volvo Ocean Race“ regatą, pinigus ir ateitį. Pastabioji Ginaitė savo komentare atkreipė dėmesį, kad gal aš netiksliai suformulavau teiginį apie investicijų į varžybas atsiperkamumą.

Mano, kaip „verslininko“, karjera truko kelias dienas kioskelyje prie Pervalkos paplūdimio mokyklos laikais, tad apie VOR verslo modelį drąsiai teigti nieko negaliu. Tik išsakyti subjektyvią nuomonę, kaip aš tai suprantu.

Tai iš kur regatos ir joje dalyvaujančių įgulų pajamos? Spėju, jog pagrindinis šaltinis, tačiau netiesioginis – reklama. Vargu ar milijonus (bet ką gali žinoti) VOR užsidirba parduodant suvenyrus ir atributiką.

Kiek svarbi reklama, man pasakojo 2001 metais Gioterburge per tuometės regatos pristatymą. Esmė paprasta – jachta pavadinta firmos vardu (prekinis ženklas), visi rašo/rodo varžybas, mini prekinį ženklą, o kompanija už tai nemoka pinigų, nes jau sumokėjo suburdama komandą.

Savo senuose užrašuose radau, kad viena komanda (sindikatas) į jachtą (ar dvi, kaip „Assa Abloy“) investuoja apie 20 mln. (pati regata kainavo apie 19,5 mln.) JAV dolerių. Neužsirašiau, bet atmintyje man liko ir skaičius 1 milijardas – neva tiek „baksų“ sumokėtų sindikatas, jei pirktų kiekvieną vardo paminėjimą žiniasklaidoje. Bet milijardas, sutikite, kiek didokas skaičius. Laki mano fantazija.

Tik čia, manau, gal ne skaičius, o pats reklamos principas svarbus. Galiu tik numanyti, kiek naujų mobilių telefonų (Ericsson), aprangos (PUMA) pirkėjų, mobilaus ryšio klientų (Telefonica), automobilių ir jachtinių variklių pirkėjų (Volvo) radosi vien dėl regatos reklamos.

Ir čia tik stereotipiškai žvelgiant į man žinomų firmų vardus. Nenumanau, ką reklamuoja „Green Dragon“. Neaišku, ką, be Rusijos, atspindi „Kosatka“, o „Delta Lloyd“ man iš vaikystėje/paauglystėje skaitytų knygų siejasi su jūrine draudimo bendrove (registru) „Lloyd“.

Tad veikiausiai prekinio ženklo žinomumas, kuo platesnė auditorija ir yra ta sindikatų investicijų grąža. VOR jau paskaičiavo penkių dabartinės regatos mėnesių statistiką. Skaičiai įspūdingi.

• Lankytojai. Regatos sportinius kaimelius aplankė daugiau kaip 2 350 392 žmonių (156% daugiau nei 2005-2006 m. regatoje). Vien Kočine (Indija) lankytojų buvo 811 677, Čingdao (Kinija) — 363 700.
• TV auditorija. Šioje regatoje įdiegtos dvi naujovės –- kiekviename ekipaže plaukia žurnalistas (media crew member) ir filmuojama HD rezoliucija –- tai ženkliai padidino TV auditoriją. Skaičiuojama, kad varžybas jau matė 547 251 706 TV žiūrovų daugiau kaip 200 šalių. Vien Kinijos TV auditorija siekė 268 968 000 žmonių.
• Laikraščiai, žurnalai. Regatoje akredituoti 1556 žurnalistai, o tai 30% daugiau nei praėjusiose varžybose. Po atlikto spaudos monitoringo (žurnalistai paprašyti atsiųsti, ką publikavo), buvo surinktos 6 624 publikacijos iš 14 šalių, o tai maždaug 680 milijonų skaitytojų auditorija.
• Radijo. Kasdien garso įrašai (reportažai, interviu, apžvalgos) klausytojus (radijo, interneto) pasiekia anglų, ispanų, prancūzų ir portugalų kalbomis.
• Foto. Nuotraukos platinamos daugiau kaip 5000 redakcijų visame pasaulyje.
• Internetas. VOR interneto vartai išversti keturiomis kalbomis, nuo regatos pradžios juos aplankė 13,95 mln. unikalių (kurių IP adresas nepasikartojantis, iš kito kompiuterio, tikėtina, kitas asmuo) naudotojų, jie peržiūrėjo 29,07 mln. puslapių.
• Vaizdo klipus VolvoOceanRace.tv peržiūrėjo 738 000 unikalių lankytojų: maždaug du milijonai peržiūrų, vidutiniškai vienas internautas tinklapyje praleido 49 minutes.
• YouTube. Interneto milžinei „Google“ priklausančiame vaizdų tinklalapyje „YouTube“ yra daugiau kaip 300 vaizdo klipų iš dabartinės regatos, per penkis mėnesius juo jau peržiūrėjo 655 821 lankytojas.
• Varžybų simuliatorius. Virtualiai regatos simuliatoriuje „buriuoja“ apie 180 000 žaidėjų iš 180 šalių. Tai didžiausia buriuotojų interneto bendruomenė. Spėjama, kad iki varžybų pabaigos ši auditorija išaugs dvigubai.
• VIP. Vien starto uoste Alikantėje lankėsi daugiau kaip 5 tūkstančiai verslo svečių, tokių vizitų Kočine surengta 474, Singapūre –- 623, Čingdao –- 893.

Tad skaičiuojama, kad kiekvienas sindikatas tokiu būdu reklamos gauna už maždaug 65 mln. JAV dolerių. Ir komandos jau patenkintos. PUMA ir „Telefonica“ pranešė, kad jų sindikatų nušvietimas spaudoje „viršijo lūkesčius“. „Delta Lloyd“ jau sulaukė planuotos reklamos kiekio ir tikisi, jog padėtis tik gerės.

Įdomumo dėlei paskaičiavau, kiek kartu tinklaraštyje „Ant Bangos“ (iki šio įrašo) buvo paminėti regatos ir jos dalyvių firminiai pavadinimai (skaičiavo Google –> site:tinklapis paieškos žodis):

1. Volvo –- 627
2. Telefonica — 142
3. PUMA — 134
4. Ericsson — 126
5. Lloyd — 107

Į lentelę neįtraukta Rusijos jachta „Kostatka“ (8, „Russia“ –- 101 paminėjimai), nes savininkas valdo kito pavadinimo prekybos tinklą, o „Green Dragon“ (118) man nepanašu į reklaminį konkrečios firmos, veikiau šalių – Airijos ir Kinijos – reklamą.

[Pasvajoju, jei už kiekvieną paminėjimą gaučiau... na, nors litą...]

Dabar aptarti tik dažniausiai minimi prekiniai ženklai. O juk kiekvienas sindikatas dar turi savo rėmėjų. Be to, kiekvienas vysto ir savo reklamą savoje šalyje, savame tinklapyje –- dar papildoma prekinio ženklo (ir kitų rėmėjų) reklama.

Ir čia dar neskaičiuoti entuziastų tinklaraščiai!

Spėju, jog dar vienas VOR pajamų šaltinis –- uostų įmokos regatai. Priimti uostui tokias varžybas ne tik garbė, bet ir gera investicija, sutrauksianti daug turistų, kurie uoste paliks pinigus.

Tad dabartinės regatos maršruto pasirinkimas į Aziją yra ne tik (kaip skambiai kalbama) buriavimo populiarinimas šiuose kraštuose, bet ir dar vienos rinkos „jaukinimas“. Beje, apie tai, jog etapų uostai galėtų būti Kinijoje, Japonijoje, Honkonge, kalbėta dar 2001 metais. Bet tąkart (radau savo užrašuose) sakyta, jog tam trukdo varžybų metu ten vyraujantys nepalankūs vėjai, tiksliau, jų per mažai. Kaip parodė IV etapas, per mažai tikrai nebuvo.