• Totallycoolpix.com nuotrauka.

Britė buriuotoja Ellen MacArthur yra viena žinomiausių ir daugiausiai pasiekusių moterų buriuotojų planetoje.

Ir ši nuotrauka su ja pateko tarp geriausių TotallyCoolPix dešimtmečio fotoiliustracijų.

Kontekstas sukrečiantis – tik nedaug nuotraukose sporto ar džiaugsmo. Vyrauja nelaimės, karai, katastrofos. Vaizdai geri, bet šokiruojantys.

If it bleeds it leads.

• Nuotrauka kniaukta iš internetų.

Sako, įrašų pertraukos blogams naudingos – kai skaitytojams atsibosta kasdien tikrinti ar pasirodė naujas įrašas, jie užsiprenumeruoja tinklaraščio RSS.

Ne todėl „Ant bangos“ savaitę tylėjo (priežastys skaitytojams nesvarbios), bet tai proga vėl prisiminti RSS.

Kas yra RSS geriausiai paaiškino Salomėja. Nuo savęs tik pridursiu: tai lyg žiūrėti savo mėgstamą TV serialą ne tada kai jį rodo, o tuomet, kai nori. Tiek ir tas serijas, kurios patinka. Originalo kalba. Ir vaizdo nepertraukia reklama.

Jei norit, dar argumentas: tai lyg skaityti mėgstamą laikraštį ar žurnalą be straipsnių, kurie tau neįdomūs. Ir be reklamos.

Manęs vis teiraujasi, kaip aš tiek perskaitau, tiek nuorodų randų – negi tiek daug naršau internete? Ne. Nei skaitau, nei naršau. Viską, ko man reikia, gaunu patogiai tiesiai į savo kompiuterį: per RSS skaityklę ir socialinius tinklus (Facebook, Twitter, tik šiuose daugiau niekam, išskyrus jų autorius, nereikalingų šiukšlių). Rečiau, bet solidžiau informacija atkeliauja elektroniniu paštu.

Pasaulyje tiek daug informacijos, jog vien mintis viską perskaityti yra neteisinga. Natūralu, jog visko ir savo jau atrinktame RSS sraute neperskaitau. Būna, per dieną-kelias susikaupia keliasdešimt ar net keli šimtai neskaitytų įrašų. Anksčiau buvo nelengva, dabar jau įpratau: spaudi mygtuką „Mark all as read“ ir ramu.

Tų įrašų autoriams nuo to, perskaičiau aš ar ne, nei šilta nei šalta. Niekas nesikeičia ir mano gyvenime. Dingo anksčiau kartais kamavusi mintis: „O jeigu ką nors įdomaus pražiopsosiu?“. Pasaulyje vyksta per daug įdomus, kad būtų įmanoma ko nors nepražiopsoti.

Niekas nesikeičia ir nuo to, skaito mane kas ar ne. Rašau sau ir tiems, kas tikrai skaito, rašau kada noriu ar galiu ir ką noriu. Po daugelio metų rašymo kada reikia ir ką reikia, tinklaraštis yra tikra atgaiva.

Žinoma, malonu, kai skaito ir protingai diskutuoja komentaruose. Bet pergyventi dėl to, kad niekas nekomentuoja, irgi neketinu. Pats kaltas, jei nesudominau.

Taigi, apie ką mes čia? Ogi prenumeruokit arbušio blogo RSS.

Pro objektyvą fiksuodamas kasdienybę niekada nesakiau, kad mano nuotraukos idealios – daug metų dirbau kartu su fotografais asais ir numanau, kas yra gera fotonuotrauka. Aš tik įamžinu tai, kas rūpi man ir džiaugiuosi, jei pavyko geriau, nei vidutiniškai.

Faktas: nuotraukos gerėja, bet tobulėti dar yra kur.

Bet nesiveržiu dalyvauti nuotraukų konkursuose. Slapta viltis ką nors laimėti visuomet yra, tik objektyviai vertinant šansų nedaug. Tai ko vargti?

Atrinkinėti geriausias nuotraukas yra atsakingas ir labai nelengvas darbas. Ir žiauriai subjektyvus. Nuotraukoje užfiksuotas įvykis, žmonės, vietos, jos autoriui gali būti svarbūs, įdomūs, gražūs ir jis rinks šią nuotrauką kaip geriausią. Net jei kadras ryškiai ne fokuse.

Konteksto nežinančiam, tačiau „akį turinčiam“ profesionalui tokia nuotrauka tebus eilinis šlamštas iš kasmet milijardų pripleškinamų.

Objektyvi priežastis nedalyvauti konkursuose.

Stipresni nei aš fotografai sako, kad visgi šūdo nemalu ir drąsiai galiu dalyvauti vietiniame konkurse, tad jų įkalbėtas paskyriau sekmadienį nuotraukų peržiūrai.

Kai tiek laiko sugaišti ieškodamas geriausių, prisimeni sau duotą pažadą: vos sukėlus nuotraukas į kompiuterį, ištrinti šiukšles ir iškart parinkti kelias pačiausias, — taip vėliau vargo mažiau bus.

Taigi, mano nuomone geriausios mano nuotraukos iš 2010 metų sezono. Tie, kas sekė „Ant bangos“ tinklaraščio fotoalbumą, jas greičiausiai jau bus matę.

Ne visos mano atrinktos yra konkursinės — kad jautruoliams nekiltų pagunda verkti dėl per didelio kiekio, iš internetan sukrautų atrinkau kelioliką (konkurso sąlygos kiekio nereglamentuoja). „Laimingosios“ išsiųstos vertinimo komisijai.

Beje, apie komisiją. Iš visos pagarbos kiekvienam jos nariui atskirai (savo srityje jie žinovai, kai kurie – tikri asai), surinkti draugėn atrodo keistokai. (Ir kaip bus renkama daugiausiai žiūrovų simpatijų sulaukusi nuotrauka?)

Kai konkursų rengėjai yra komisijose, panašu į atvejus, kuomet treneriai dar ir varžybų teisėjais dirba. Kur dingsi iš skurdumo.

Aišku, kai aš rengsiu kokį konkursą, irgi save paskirsiu komisijos nariu ar net pirmininku. Ir tuomet visi galės priekaištauti: o pats ką anuomet rašei, a? Bet toks mano pasirinkimas.

P.S. Įrašo iliustravimui specialiai rinkausi ne savo nuotrauką. Pažiūrėjus aišku – kodėl.

• Foto: Paulius Gasiūnas

Gal ir dienos užteko profesionalams padaryti fotosesiją Nidoje:  uoste ir prie marių ar jūros. Gražios reklaminės nuotraukos, kuriose nepažinau Nidos.

Kai Gintas Lapėnas mestelėjo nuorodą tik su burlentistams suprantamu kodu „Benzas prancūzisku drabuziu fotosesijoje.“, greitai permečiau akimis ir nesigilinau. Mados nelabai man rūpi, flešiniai tinklapiai irgi neveža.

Nuoroda pasidalinau pasidžiaugęs, kad prancūzišką madą fotografavo lietuvis –  Paulius Gasiūnas (taip nurodo Gintas).

Ir tik vėliau ta pačia nuoroda pasidalinęs Antanas Golubovskis pateikė įdomesnių užuominų: „…galejo palikti tikrus laivu pavadinimus…“. Pasidarė smalsiau ir atidžiau peržiūrėjus visas reklamines nuotraukas atpažinau laivus, kapitoną, uostą.

Modeliai irgi savi — atpažino jų draugai. Ir, pasirodo, buriuotojai: „…is pradziu i kaitus, paskui i manekenus pabego!“. Ir, dar pasirodo, ne pirmiena tai: „Buvo toks kietas buriuotojas ‘Fedia’. Patapo ir panasiai manekenu. Daugiau kaip apie buriuotoja apie ji negirdejau.".

O prancūzams ar šitų mados namų (teisingai pavadinau?) klientams koks skirtumas, kas nuotraukose. Gražu ir pirkti vilioja. Bet tikrai gražu!

• Watercraftsonline.com nuotrauka.

Tęsiant blogų reklamos savaitės temą, bet ją truputį praplečiant – man žinomi lietuviški buriavimo tinklapiai, kurie savo esme, dizainu ar kitomis funkcijomis nepatenka į manąjį tinklaraščio supratimą. Kitaip tariant, lietuviškas virutalus buriavimo resursas, alfabeto tvarka. Teksto daug:

Amber Route  — atnaujintas, trimis kalbomis aktyvių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje Vytautės ir Olivie tinklapis. Fono spalva niuroka, naujienų norisi dažniau. Ypač, kai viską esi skaitęs. Bet jei jūs ne tokie – čia rasite daug įdomaus. Kaip ir kitame jų tinklapyje Sea Club — truputi primirštas gerai startavęs tinklapis. Yra aktualios informacijos. Ypač jachtų prieplaukos. Galerijoje yra į ką akis paganyti.

Ambersail klubas — uždaras (?) ambicingų verslininkų klubas su ambicingais siekiais, kuriuos jau gali pergalvoti, nes panašu, jog tikslai pasiekti. Gal nespėjo tinklapyje (kuriame skraido „flešiniai“ paukščiai, o kraunasi greitai — super) pakeisti, nes žinome, kad šio klubo (ir ne tik) vyrai pasaulio buriavimo elite jau priimami kaip savi. Per daug išgyriau „uabą“? Kad nebūtų taip saldu: tinklapyje informacijos ne fontanai, atnaujinama retai, greitai permetus akimis greitai ir pasimiršta. Klubinis webas.

Gero vėjo — regatos puslapis gyvas ir aktualus tik prieš ir po lenktynių. Atsargiai žiūriu į renginių puslapius: o ką jie rašys, kai regatos nevyksta? Apmirę ir tokie grandai kaip „Volvo Ocean Race“, „Vendee Globe“ , tik nesuki sau galvos – yra ką ir be jų skaityti, kuomet jie neaktualūs.

Buriavimas — Kauno buriuotojų, jei tiksliau, tų kuriuos vienija „Turistinių burlaivių savininkų asociacija“ (bet ne tik) tinklapis, kartais aktualus visiems. Yra naudingų („Patarimai“), įdomių („Galerija) skilčių, forumas (aš taip ir nepamėgau jais naudotis), visada skelbiama aktuali varžybų informacija. Rezultatus perskaičiuoja ir kauniečiai.

Buriuotojų mėgėjų klubas — pirmame puslapyje sveikina sulaukus 2009 metų Kalėdų. Turi 2007 metų nuotraukų, nesutvarkytą TVS. Ryškiai yra svarbesnių reikalų, nei webas.

Tūkstantmečio odisėja — geriausias Lietuvos tūkstantmečio paminėjimas — pasaulinis įvykis baigėsi ir informacija Odisėjos tinklapyje atnaujinama tais retais atvejais, kai „Ambersail“ dalyvauja varžybose. Bet jei šį tinklapį išjungtų, būtų skauda – jame sudėta daug informacijos, kurios kartais čia ir ieškau. Buriuotojams reikalinga ir naudinga.

Kauno žalgirio jachtklubas  — pabandykite rasti įdomios buriavimo informacijos tarp reklaminių tekstų. Bet kas sakė, kad tokia informacija privaloma?

Kreiserinio buriavimo mokykla  — įkurta jachtos kapitono Artūro Dovydėno, ji sukėlė teigiamą postūmį Lietuvos buriavime, atvedė daug žmonių į buriavimą ir tikrai buvo, o gal ir yra, gaivus oro gurkšnis kiek sustabarėjusioje sistemoje. Tačiau to nepasakysi apie tinklapį: menantis akmens amžių (Yahoo! GeoCities laikus) dizainas su šypsenėlių ikonomis pirmame puslapyje nepuošia jokios įstaigos tinklapio.

KMR  — beveik visus -ausios titulus galinčios pasiimti regatos tinklapis, padarytas, ant, kaip patys sakė, „jau senovinio TVS“. Tokį ne iškart perprasi. Lentelės ir HTML yra blogis, sakau, nes neperpratau. Tinklapis gyvas tik lenktynėms ir tai normalu.

LBS  – oficialus Lietuvos buriuotojų sąjungos tinklapis. Antras webas, prie kurio esu prikišęs nagus. Save kritikuoti sunkiausia – ne viskas ten taip, kaip turi būti. Bet geriau negu buvo.

Marijmapolės buriuotojų klubas – suvalkiečiai pagailėjo visko: nuosavo vardo (domeno), interneto talpinimo (hostingo), dizaino ir gaili informacijos. Nors apie įvykius „Ventainėje“ aš sužinau čia.

Marinus Media — vieno žmogaus tinklapis nepatenka tarp blogų , ne tik dėl dizaino ar TVS, bet ir savo komercinės pakraipos. Šalia radęs vietą ir „Marinus“ klubas, ir įdomi buriavimo informacija, ir reklama vestuvininkams.

Minge.lt  — pirmasis Minijos klubo tinklapis (nesigilinkime, kodėl negalėjo likti vienas) buvo virtęs įdomiu Andriaus Varno kelionės aplink pasaulį žurnalu. Ima siutas, kad visa informacija nebepasiekiama. Kas čia per žaidimai?

Minija  — kultinio (nepabijokim to žodžio) klubo tinklapis. Įdomaus dizaino, kurį keikti pradedi kai interneto ryšys lėtas arba žiūrėdamas per mobilų įtaisą – nafyg tuomet reikalinga ta nuotrauka dešinėje? Daug informacijos tik klubiečiams, bet yra ką pamatyti ar paskaityti ir visiems buriavimu besidomintiems.

Ostmarina  – jachtos „Lietuva“ ir prie jos esančio sporto klubo (juridiškai gal kita formuluotė) tinklapis, ne taip seniai pakeitęs dizainą į modernesnį ir vis dažniau atnaujinantis informaciją. Pasitaiko, kad čia sužinai greičiau, nei kasdien bendraudamas su Osvaldu. Arba „Facebooke“ — jachtos įgula čia aktyvi.

Panevėžio jachtklubas  – panevėžiečiai turi kuo didžiuotis: jų klubietis Valentinas Leipus ir Lietuvis trispalvę, ir klubo vimpelą iškėlė Antarktidoje. Na ir kas, kad kelionė „turistinė“. Šis įvykis užima bene daugiausiai vietos skurdžiame turiniu ir dizainu puslapyje. Bet yra visa informacija, o kai jos man reikėjo, radau čia.

Rimtauto Rimšo tinklapis — tarp blogų nebuvo tik todėl, kad neturi RSS (išties kažkas yra, bet taip kreivai veikia, kad manykim, jog nėra), reiškia nėra skaityklėje. Atnaujinamas retai, bet yra nemažai reikalingos informacijos, kurią skaitydamas jauti – moka valdyti plunksną Rimtautas. Ir galva jam ne tam, kad į pilvą neprilytų.

Rėja  – bandant atsidaryti tinklapį interneto naršyklės perspėja apie pavojus. Jų nebijantys gali pamatyti tai, kas gyvavo iki 2008 metų. Iš kitos pusės gal ir gerai: Vizbarų šeimyna savo pavyzdžiu rodo, kad yra aktyvūs, plaukiojantys, o ne virtualūs, buriuotojai.

RS 280– nustebau gruodį sužinojęs, kad veikia autentiškos lietuviškos (kaunietiškos?) jachtų klasės tinklapis. Nesireklamavo visai. Kad ir ką galvotum apie „vietines kaimo lenktynes vietinėmis valtimis vietinėje baloje“, bet RS 280 jachtomis buriuoja tikri asai. Tą jie įrodė dar prieš atsirandant šiai klasei, tą jie įrodo plaukdami kitomis jachtomis kitur. Tai ir vietinių jachtų peikti neina, ir jų tinklapyje yra ką pažiūrėti.

Vėjo ainiai – Kaišiadorių jachtklubo puslapis. Vidaus vandens telkiniuose jūrinės romantikos nerasi, tačiau ir čia buriuojama, ir „Vėjo ainiai“ galėtų būti drąsesni bei labiau savimi didžiuotis – daugiau apie save papasakoti.

Vilniaus jachtklubas  — galvojau, kad tinklapis numirė taip ir nespėjęs atsitiesti po renovacijos, bet gyvas ir rašo apie puslapio rekonstrukciją. Archyve yra visa informacija, bet tos žinutės veikiau skelbimai, nei žinios. Tinklapyje skelbiamas jachtų reitingas, bet sužinoti visų varžybų rezultatus painu, nes kiekvieną regatą rengia vis kiti buriuotojai.

Pažiūrėjau ką parašiau ir matau, kad daug kritikos pažėriau. Susireikšminusių įsižeidusių ponų turėtų rastis. Todėl ir noriu buriuoti ne Lietuvoje, kur nebūtinai turi žinoti visus savo hobio draugus, o už nuomonę niekas nesiūlo snukin, neskambina telefonu ir nereikalauja pašalinti įrašo (ei, čia tinklaraštis!), neįžeidinėja, nepravardžiuoja, viešai nežemina, neapsimeta įsižeidusiu. Galu gale nesusireikšmina.

Bet rašau ir šypsausi, nes prisimenu Raimondo Šiugždinio žodžius: „Skaitome. Ačiū. Kritika verčia mus pasitempti“ (citata iš atminties). Aš nebūtinai teisus, bet teisės į nuomonę nepraradau.