Faktas: fotografų genų neturiu. Tik kartais sukyla „japoniški genai“ kuomet fotoaparato mygtuką spaudžiu į kairę, į dešinę. Bet nuotraukų kokybė dėl to ne geresnė.

Nesilyginsiu su geresnę akį (ir genus) turinčiais, bet keliomis nuotraukomis pasidalinti galiu.

„Paršelio regatos“ rengėjai ir teisėjai ORC (sportinei) grupei rezultatus pradėjo skaičiuoti nauja programa. Puiku, atrodo gražiai. Tik dėmenis reikėtų patikslinti, nes ne jachtos savininkai UAB, o škiperiai jas valdo.

Kapitonų vardų trūksta ir prie taip vadinamos laisvosios grupės rezultatų.

Vieno žmogaus idėja gimusi ir kone legendine tapusi „Paršelio regata“ įprastai baigia sportinį buriavimo sezoną Kuršių mariuose.

Tai paskutinės oficialios, LBS tvarkaraštyje esančios varžybos. Bet jų aptarimo vakarėlyje Nidoje prasitarta apie dar vienas, kurios įvyks, jei sumanytojų entuziazmas neišblės ir orų sąlygos leis.

Gi orai „Paršelio regatai“ buvo puikūs spalio pabaigai – vėjo nestigo, lietaus nebuvo. Nebuvo ir šilta, bet ir ledas nekaustė jachtų.

„Rudenio regatos turi vieną pliusą – šaltą alų“ – juokavo „Gilės“, su kuria plaukiau regatoje, savininkas Laurynas. Bet ir šaltas rankas, galiu pridurti. Alaus jachtoje neturėjome ir nenorėjome.

Nešilta turėjo būti ir Vilniuje, kur taip pat varžybomis baigėsi sezonas. Kaune paskutinės sezono varžybos vyko anksčiau.

Prognozuotas „šilkinis ziuidvestas“ sekmadienį įsipūtė iki štorminio SE. Iš Nidos į Mingę grįžtantiems ne pati geriausia vėjo kryptis, plaukusiems namo į Klaipėdą geriau – pavėjis.

Priešpiet išplaukus, saulei dar nenusileidus jau buvome Klaipėdos Pilies uoste. Į jį grįžau jachta „Scorpio“ – jau trečias burlaivis, kurį pavyko „susitranzuoti“ per savaitgalį. 

Dviejų krypčių vėjas, pavyzdžiui, pietvakarių (SW) apgaulingas dvigubai.

Kai plauki link pietų, jis tampa pietinis, kai plauki į vakarus, jis pučia iš vakarų.

Abiem atvejais – priešinis vėjas “į mordą”. Gerokai distancija pailgėja, kai finišas pusėje, iš kurios pučia vėjas.

Nepaisant spalio buriavimo ypatumu, II vieta “Folkboat” jachtų klasėje “Paršelio regatoje” su jachta “Gilė” yra gerai.

O “ziuidvestas” bus šiltas ir teisingas iš Nidos į Klaipėdą grįžti.

- Parašyta buriuojant per iPhone

Šį savaitgalį gasdinama stipriais vėjais ir vėjai išties smarkūs: WSW >25-30 mazgų. Gal ir dar daugiau pučia, bet mano turimi prietaisai neįgalus parodyti.

Su jachta „Litas“ iš Klaipėdos į Miniją atšiaušėm per kiek daugiau nei 4 valandas vidutiniu 7-8 magu greičiu.

GPS rodė momentinį 24,4 mazgo greitį. Ir tai – tik su vienu stakseliu (mażesniuoju).

Kaip bus „Paršelio regatos“ dieną, žiūrėsim vietoje, t.y., mariose. Naktį vėjas nurimo tiek, kad Minijos klube jo visai nesijaučia.

Location:Šilutė,Lithuania

- Parašyta buriuojant per iPhone

• „Pacific High Productions“ nuotrauka

Nesu sinefilas ir dažniausiai filmus žiūriu jei kas nors rekomenduoja. Paskutinį matytą savo pasakojimu rekomendavo jachtos „Piranija“  škiperis Audrius.

„Morning Light“  — tai ne meninis filmas, o dokumentinis realybės šou su realiais veikėjas įvilktas į „Walt Disney Pictures“ įprastus rėmus su vaidyba, režisūra ir nekintančiu „gėris nugali“ scenarijumi.

Pasakojama apie tikrus 2007 metų įvykius: komandos parinkimą, treniruotes ir lenktynes regatoje „Transpacific Yacht Race“ to paties pavadinimo kaip ir filmas TP52 klasės jachta (jachtos statytos šiai regatai, vėliau tapo savarankiška tarptautine Grand Prix serijos klase).

Intriga 1. Iš kelių šimtų kandidatų buvo atrinktos kelios dešimtys, iš kurių filmuoti 15 turėjo patys išmesti 4, nes jachta gali plaukti tik 11 įgulos narių.

Intriga 2. Vandenynų lenktynėse jei horizonte matoma konkurentų jachta, reiškia ji yra „arti“. Pagal tokį matą „Morning Light“ konkurentai jau buvo labiau nei „arti“ — jie pasivijo, aplenkė, atsiliko (trūkęs genakerio falas – realybė ar režisūrinis sprendimas?) ir vėl aplenkė varžovus. Buvo beveik ranka pasiekiami.

Arba, kaip sako jachtos škiperis Jeremy Wilmot (man labiausiai nepatikęs filme tipas): „Regiu šypsenas jų veiduose“. Tikras „match race“ vandenyne.

Intriga 3. Vėjas. Kai rodė štilių, viskas aišku, buriuotojai jo nemyli. Buvo kita intrigėlė, kai netoli finišo dangų apniaukė toks „juodulys“, jog atrodė tuoj vanduo su dangumi maišysis, bet niekas net burių nerifavo, o jachta įsibėgėjo iki >20 mazgų ir viskas.

Pažiūrėjus filmą gali susidaryti įspūdis, kad šioje regatoje šturmuotė nereikalinga, striukės tik naktimis prireikia, o dienomis tikras šilkinis buriavimas su šortais po denį lakstant.

Nemačiusiems – treileris

Filmo herojai buvo jauniausia amžiumi regatoje iki tol dalyvavusi įgula: nuo 18 iki 23 metų. Pažiūrėjus filmą atrodo, kad tokio amžiaus amerikėnams barzda neželia. Arba jie kruopščiai ją skusdavo.

O nuotrauka viršuje visai ne iš filmo, bet susijusiu – kandidatų atranka vyko tokiomis jachtomis. Panaši iš JAV šią vasarą atgabenta į Klaipėdą ir jau varžybose dalyvavo. Sakau gi: panaši, dar nebūtinai ta pati.

Iliustracijoje tas laivapriekyje gauruotas ir buvo „Morning Light“ škiperis. Kaip teigia filmo titrai, dabar profesionalus buriuotojas.