„Ar gali į jachtą pataikyti žaibas?”, – kartais manęs klausia. Taip, gali. Ir kartais taip nutinka.

„Ant bangos“ jau anonsuota „mėlynoji raketa“ – maxi jachta „Esimit Europa II“ savo Facebook puslapyje pranešė, kad žaibas kirto į jachtos stiebą (~44 metrų aukštis) ir sugadino visą elektroniką.

Ar spės jachtos komanda susitvarkyti laivą prieš spalio 23 dieną Maltoje startuosiančią regatą „Rolex Middle Sea Race“?

Jei nepsės, tai vienu konkurentu „Ambersail“ bus mažiau.

Regatoje turėtų plaukti „ICAP Leopard“ (šie pasitraukė iš „Sevenstar Round Britain and Ireland Race“ regatos vos jai prasidėjus, o „Ambersail“ šioje regatoje laimėjo II vietą), „Ericcson 1“ (išsinuomojo rusų škiperis, surinkęs tarptautinę įgulą), britų „Alegre“ (mini-maxi, perskaičiavus laiką laimėjusi regatą 2008 ir 2009) ir dar daugybė buriavimo elito.

Tik dabar išskaičiau, kad „Esimit Europa II“ yra perdažyta ir renovuota „Alfa Romeo II“. Jei vis tik dalyvaus regatoje Maltoje, bus didžiausia, ir, teigiama, greičiausia jachta.

Nuotrauka iš, regis, begalinių, „BYM News“ aruodų. Nesigilinant į incidentą, šiurpuliukus kelianti iliustracija.

Kai visas pasaulis (perdedu) stebėjo vienutininkų regatos aplink pasaulį „Velux 5 Ocean“ startą, priimtas į jachtos „Piranija“ įgulą plaukiau iš Klaipėdos iki Nidos.

Puikus sekmadienis geroje kompanijoje buriuojant rudeninėmis Kuršių mariomis. Po beveik aštuonių valandų ir per jas nuplauktų beveik 30 jūrmylių kaista veidas, lyg saulėje įdegė. Vėjas, kurio sulaukėme už Juodkrantės, nugairino.

Saulės netrūko, nors spalis ne tas mėnuo Lietuvoje, kai galima buriuoti su šortais. Šalta nebuvo – smagu! Gal tik pirštinių norėtųsi šiltesnių. Siūlė mano širdis nusipirkti, bet protas neleido, paklausė patarimo: „Nori – nelygu reikia“. Protingas tas ar ta, kur sugalvojo vidines šturmės kišenių puses iškloti švelnia medžiaga – rankos, jei nešlapios, ten sušyla. Pirštinės pakentės.

O Nidoje navigacinis buriavimo sezonas jau baigtas: visos jachtos krante, „Piranija“ sekmadienį buvo vienintelė jachta vandenyje.

Bet mariose sezonas dar nesibaigęs – iki „Raudono žmogaus“ (Pervalkos švyturio) plaukėme netoli vienas kito su jachta „X’as“ (jie pasuko link Minijos (Mingės)), iš Klaipėdos iki Juodkrantės dar plaukė „Blue Bird“, prie Juodkrantės sutikome (neįžvelgiau pavadinimo) vieną kruizerį, pilną kompanijos ant denio, ir „Vegą“ su vaikais (abu plaukė į uostamiesčio pusę).

„Piranija“, kaip jos škiperis Audrius yra užsiminęs savo bloge, į Nidą skubėjo, nes ateinančią savaitę ketina pūsti gausiai ir „į nosį“, o „Piranija“ ketina dalyvauti „Paršelio regatoje“, todėl iš Nidos startuoti bus patogiau.

Kol kas prognozės rodo, kad nuo pirmadienio vėjas kasdien stiprės ir sekmadienį gali siekti 37 mazgus. Kaip ten bus, žiūrėsime atėjus metui. Į sezono pabaigą susigalvojau sau kaip patikrinti prognozių patikimumą, bet tai ilgas darbas, bus kitam sezonui.

Jau kelintą kartą pastebiu, kad rudenį be proto gražūs saulėlydžiai žvelgiant iš marių į Nidą. Vasarą tokių spalvų neteko regėti. Rasite tarp viso plaukimo nuotraukų, kartu su laumės juosta (vaivorykšte), kuri visa (retas reiškinys) į objektyvą netilpo.

P.S. Plaukimo track’ai, dyzelino kaprizai, atrastos seklumos ir kt. — „Piranijos“ puslapyje.

Pirmas dvi dienas pasaulio blokartų (vėjaračių) čempionate Belgijoje dėl vėjo stygiaus nebuvo lenktynių.

Kaip taikliai rašo į čempionatą nuvykęs Matas su kolegomis, vėjas bando sportininų kantrybę, kai „Jo laukia 135 ištroškusieji“.

Vėjaračių sporto šaka gana nauja, konkurencija dar ne milžiniška, mūsiškai tikrai iš ten gali su medaliais grįžti. Kad tik vėjo būtų.

„Ant bangos“ linki!

Kai kuriems pasirodė linksma, kai prisipažinau vos nenukritęs nuo dviračio, kai pamačiau jachtą „Autrimpas“ vandenyje.

Du (?) sezonus krante džiuvusi, metus iš horizonto dingus,i medinė gražuolė ir vėl vandenyje!

Pamačius tokį grožį greitai stabdant nesunku nuo dviračio nusiversti. Nenusiverčiau.

Ši jachta legendinė dar ir todėl, kad ja plaukdamas į Gdanską prieš daugiau ne dešimt metų patyriau pirmąjį jūrinį krikštą. Nepamenu, ar šėriau menkes anuomet, bet vieną pamokančią istoriją porinu iki šiol.

Gavau užduotį paruošti įgulai pietus ir ketinau gaminti paprastą patiekalą, apie kurį nemaža dalis jūrininkų kalba pakiliai (mano galva, didžiuoti šiuo primityviu ėdalu nėra ko) — „jūreiviškus makaronus“(„макароны по-флотски“): virti makaronai ir ant jų užberti mėsos konservai.

Puodą su makaronais užkaičiau, konservus atidariau. Ir nerangiai elgdamasis kambuze padariau klaidą, kurios kaina – vanduo, jau užviręs makaronams, išsiliejo man ant kojos.

Atsitikus nelaimei, įgula mane atleido nuo tolesnio maisto gaminimo ir suvalgė jau atidarytus mėsos konservus be virtų makaronų, užkasdami vien duona ir pomidorais.

Aš gi tepiau nuplikytą koją tepalu nuo nudegimų ir klausiausi pasakojimų, kaip vienas visai su jūra nesusijęs žmogus, sugeba toje pat jachtoje esant bent kokioms oro sąlygoms, įgulai patiekti pusryčius, pietūs, vakarienę ir naktipiečius iš kelių patiekalų.

Iki šiol suprantu kaip priekaištą, kad nemokėjau išvirti makaronų jachtai supantis ant bangos. Dabar jau, tikiu, moku.

Anąkart, pamenu, savo nutikimą buvau įpareigotas įrašyti laivo žurnale. Būtų įdomu paskaityti dabar.

Tiek istorinių sentimentų, pamačius vėl ant vandens besisupančią dvistiebę medinę gražuolę.

Kelios „Autrimpo“ nuotraukos.

Location:Poilsio gatvė,Klaipeda,Lithuania