Draugas
Rokas Arbušis
Truputi pašnekėjom. Be vardų. Iš Danijos. Noriu atgal į CPH.
Povandeninis dviratis
Rokas Arbušis
![pedal-powered submarine [Ap Photo Telence Dewaele]](http://arbusis.lt/wp-content/uploads/2010/07/pedalpoweredsubmarineApPhotoTelenceDewaele.jpg "pedal-powered submarine [Ap Photo Telence Dewaele]")
Jei Kuršių marios būtų skaidresnės, mielai tokį povandeninį dviratį minčiau ties Preila. Žinau ko ir kur paieškočiau. Tik kaip po vandeniu pelengą nusiimti? Matyt yra būdas, juk narai taip daro. Ir gerų vietų neišduoda.
Bet tokiu dviračių tik šalia Nicos nardyti. Šilta, gražu, mergos gražios. O mergos čia prie ko?
Dar kalbant apie dviračius – naujas puslapis apie pėsčiųjų ir dviratininkų priešpriešą. Bėda opi visur, o tinklapio kūrėjai kažkodėl sulindę į provincialumo kiautą itin Vilnių akcentuoja.
„Kėglis“ ir Kintuose, ir Kopenhagoje „kėglis“. Ir tiek pat teisus, kai dviratininkai važiuoja ne jiems skirtais keliais (aišku, Kopenhagai tai vargu ar jau galioja – ten kitas pasaulis).
Tokios bėdos po vandeniu visai neaktualios.
10 pėdų mįslė
Rokas Arbušis
Artimi ir patikimi tinklaraščio „Ant bangos“ šaltiniai Anglijoje aptiko Rusijos pasididžiavimu buvusią jachta „Kosatka“ (nuotraukoje).
Statyta prestižinėms „Volvo Ocean Race“ varžyboms, VO70 klasės jachta taip ir nebaigė 2008-2009 metų lenktynių, nes „Team Russia“ iššvaistė pinigus.
Nedidelio miestelio Weymouth, nutolusio Lymingtono, kurio marinoje stovi „Kostaka“, 60 mylių, gyventojai kalba, kad jachta perdaroma vienutininkui. Dar gyventojai sako, kad greičiausiai plauks šioji jachta „Vendee Globe“ varžybose.
Štai čia mįslė: VG plaukia IMOCA60 klasės jachtos, o čia VO70. 10 pėdų skirtumas. Atrodo nedidelis, bet esminis.
Gal anglai neteisūs ir šneka beleką? [ Nespėjau patikrinti informacijos. ]
P.S. Gal kam reikia gero genakerio?
http://en.wikipedia.org/wiki/Weymouth,_Dorset
Kaip krepšininkai jūroje pavojų rado
Rokas Arbušis
Nesu iš tų „kas antras lietuvis – krepšinio treneris“. Nelabai ką išmanau krepšinyje ir stebėdamas rungtynes nevaidinu žinovo komentarais.
Todėl buvo smagu su Lietuvos rinktinės krepšininkais padiskutuoti, kai jie, parplaukę iš Baltijos jūros su „Ambersail“, pasakojo kaip jie buvo „pavojingai pasvirę“.
Mačiau tą pasvirimą, ir esu tikras, kad žodis „pavojingai“ netinka: tuo metu, kai rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra gavo progos vairuoti „Ambersail“, atėjo škvalas, pūstelėjo, na pakrypo jachta ant kairio borto, pakilo į vėją – standartinė situacija, kai aplanko „plaktukas“.
Buriuotojai žinojo, kad taip gali nutikti, matė škvalą, tad realaus pavojaus, esu tikras, nebuvo.
Tai ir sakiau krepšininkams: „Vyrai, sutarkime dėl terminų: aš nieko neišmanau „kašyje“, tad nieko apie jūsų žaidimą nesakau. O jūs nesakykit, kad buvote „pavojingai“ pasvirę“.
Šypsojosi aukštaūgiai (blyn, kiekvieną kartą kai stoviu šalia jų, „aukštaūgiai“ įgauna tokia skaudžiai realią prasmę…).
Tai tiek apie pavojus. Išties buvo įdomu stebėti „Ambersail“ plaukiančią iš šono iš arti. Ir gal pikdžiugiška, bet šypsojausi, kai škvalo atneštas lietus merkė krepšininkus (lydėjusieji „Ambersail“ kateryje „Viktorija“ nuo lietaus turėjo kur slėptis). Juokingiausia, kad krepšininkai turėjo neperšlampamus apsiaustus, bet juos užsivilko jau po lietaus. P.S. Tradiciškai per geriausią momentą
P.S. Kiaulystės dėsnis, bet įdomiausiu momentu daugiau nusotrokų gavosi neryškios. Kelias sumečiau internetan, bet matys tik „Facebook“ vartotojai.
Padovanojau Klaipėdai katę
Rokas Arbušis
Retai aprašoma, dažniau minima mano sugyventinė penelopė Runcė tapo uostamiesčio gyventoja. Tik nežinia kaip jai sekasi, nes ji uostamiestyje ir dingo.
Istorija paprasta. Klaipėdoje gali tekti praleisti nemažai laiko, tad nenorėdamas užkrauti katės priežiūros kitiems, ją atsivežiau. Kartu su dviračiu. Atvežė mus gera pažįstama (buvo minčių ir traukiniu važiuoti).
Specialiai kelionei pirkau gyvūnams vežti skirtą dėžę. Miauksėjo Runcė joje, nebuvo patenkinta, bet kelionę ištvėrė. O vos atvykus (naktį iš penktadienio į šeštadienį) ir iš mašinos dėžę padėjus ant žemės, sugebėjo iš jos iššokti ir pasprukti.
Neieškokim kaltų, kodėl taip atsitiko, tai nieko nepakeis.
Spėju (nes kačių, kaip ir moterų, nesuprasi), kad kelionėje katė patyrė rimtą stresą ir vos pajutusi laisvę, papustė uodegą. Iki tol ji, kai dar buvo mažytė katytė, tik du kartus vežta trumpus atstumus. Ir nemačiusi gamtos – buvo daugiabučio balkono karalienė (kartą paukštį sumedžiojo jame).
Ir štai naktį kambarinė katė pabėgo į miesto privačių namų kiemus. Aplink pilną kačių, šunų, paukščių, žmonių, žolės, krūmų, medžių, mašinų ir viso kito, kas nėra Runcei įprasta.
Kaimynai apie bėglę žino, aplinkiniai kiemai apvaikščioti, savo kvapo kieme palikau. Galgi grįš čia, o ne į Vilnių, kaip kad stereotipinės legendos byloja, kuomet katės prisiriša ne prie mogaus, o prie vietos, ir persikrausčius grįžta į senąją vietą kelis šimtus kilometrų.
Na, o jei katė neatsiras, tai… „Nieko nepadarysi“ (Kurtas Vonegutas) ir/arba „Eternal Sunshine of the Spotless Mind“ (Holivudas).
[ Gravitacijos jėga sumažėjo ]
RSS prenumerata
