PostHeaderIcon Už starto mokestį – gerų varžybų!

Joninių regata 2015. RRA photo

Joninių regatos startas. 2015.

Burinis pavasaris startuos Pilypo regata Klaipėdoje, kol Nidos uostas dar uždarytas. Šaunu. Į pranešimą apie tai naujienlaiškyje, Aidas Dusia sureagavo: „Boikotuokim“. Įdomu. Jokios reakcijos iš kelių dešimčių naujienlaiškio respondentų. Keista. Vilius paskaičiavo kiek regatos kainuoja. Pravartu.

Iš tiesų Dusia nerašė „boikotuokim“, tik rašė „raginčiau svarstyti lietuviškų regatų <…> boikoto klausimą“. Boikotuoti yra neadekvatus veiksmas, bet buriuotojo pasipiktinimas suprantamas: regatų kokybė, ir ypač teisėjavimas, galėtų būti geresni. Juolab, už tai pinigus mokame.

Dusia pateikia pavyzdžius, kad Kylio savaitės, pasaulio ORC čempionatai kone pigesni, nei vietinės mūsų kaimo varžybos. Netikslu lyginti, kai dėl masiškumo ten rengėjai, spėju, visą regatos sąnaudų biudžetą jau surinkę iš rėmėjų. Apie ką užsimena ir Vilius.

Obettačiau, tai ne pasiteisinimas lietuviškų regatų rengėjams imti starto mokesčius ir malti šūdą. Nesu dažnas varžybų dalyvis, bet kiek teko dalyvauti ir kiek teko girdėti atsiliepimų, net ne tobulėti, o susitvarkyti elementarius dalykus dar yra kur.

Ir vis tik aš nepulčiau smerkti vietinių varžybų rengėjų. Prieš mokėdamas pinigus užduočiau tokius klausimus:

  • – ar regata rengiama pagal ISAF taisykles ir nuostatai joms neprieštarauja?
  • – ar teisėjai sugebės suskaičiuoti laikus, balus dažnai ir daug neklysdami?
  • – ar skaičiavimui naudos xls lenteles su nuolat taisomomis formulėmis, ar modernesnes programas?
  • – ar distancija bus aiški ir nereikės užsiimti orientaciniu sportu ieškant ženklų?
  • – ar galėsiu realiu laiku žinoti varžovų finišus?
  • – ar privalomas dalyvių CA draudimas? o kada toks bus, po galais?
  • – ar bus kaip nors apribojami “protestuotojai”, kurie protestuoja vardan smagumo, o ne reikalo?
  • – ar girdėsiu per kapitonų susirinkimą teisėjų aiškinimus ir jų neužgoš kapitonų juokeliai, kurie nejuokingi net jų įgulos nariams?
  • – ar kaip regatos dalyvis turėsiu kokių privilegijų uoste?
  • – ar bus ir kaip siekiama užtikrinti sąžiningą rungtyniavimą?
  • – ar bus adekvačiai (skaičiuojant balus taip pat) atsižvelgiama į orų sąlygas?

Pradžiai užteks. Gavęs atsakymus žinosiu ko tikėtis, o po regatos atsakysiu pats ir galėsiu palyginti. Po vienos kitos regatos, ar viso sezono, galėsiu vertinti regatų rengėjų pastangas parduoti kokybišką produktą.

Nepamiršiu ir to, kad daug varžybų pajūryje rengia entuziastingas naujokas – Emilis Valęntinaitis ir jo Regatų centras. Esu matęs, kaip jsi dirbą, esu matęs jo surengtų projektų – viskas geriau, nei iki šiol buvo. Tobulėjimiui ribų nėra, bet vaikians bent jau nedėjęs skerso ant to, ką daro.

Gero vėjo visiems šį sezoną. Sportinio pykčio prie starto linijos. Stambių trofėjų. Sąžiningų varžybų.

P.S. Tik svarstau: į diskusiją su Dusia ir Viliumi niekas neįsivėlė, nes yra mandagūs ir nenori flūdinti elžpašto, ar tiesiog jiems px?

PostHeaderIcon Knyga apie žmones jūroje

Rimtautas Rimšas Vyriško torto receptas

Rimtautas Rimšas moka ne tik rašyti, bet pristatyti knygas skaitytojams. Gaminant maistą buvo pasakojama apie "Vyriško torto receptą".

Rimtautas Rimšas knygas rašo greičiau, nei spėju perskaityti. Prieš kelias savaites baigiau „Vyriško torto receptą“, o po kelių dienų eisiu į naujos knygos „Nulinis plūdrumas“ pristatymą. Ne autorius kaltas, kad dedikuotą knygą tik dabar perskaičiau. Pagirti noriu: rašo produktyviai, ir, svarbiausia, įdomiai ir gražiai.

„Gražiai“, tiesą, sąvoka sąlyginė. Dėl skonio ginčijamasi. Jei visos būtų gražios, nebūtų mados tendencijų ir misių. Bet grožio rėmai platesni, nei fizikos dėsnių. Ir jau tikrai, raštijoje, kur žodžiais išreikšti mintį turi tokia aibę galimybių, kad skaičius žmogui nesuvokiamas. Ir Rimtautas ta aibę išnaudoja puikiai.

Praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje

Jei užsisklęsti tik savo kajutėje, galima bėdavoti, kad lietuviškų marinistinių knygų  labai nedaug (lyg pasaulyje jų būtų daugiau, lyginant, pavyzdžiui, su verslo ar saviugdos knygomis), o tokių, kurių kalbos grožis skaitymą daro itin maloniu, išvis kelios.

Paprastu siužetu, bet gražia kalba R.Rimšo knyga ir patraukė. Kas pažįsta autorių asmeniškai žino, kaip ne visad alengva suprasti jo pasakytus žodžius, o necenzūrinės leksikos buriuotojas denyje ar šalia jo (kitur negirdėjau), irgi nevengia. Bet jo parašytos knygos, kas kita – gal minčiai kartais ankšta, bet tikrai erdvu žodžiui.

Erdvėje be kraštų kartais pasiklystų. Esu save pagavęs pajutus mažyti dirglumą, kai metaforų, palyginimų, aprašymų gausa paslepia mintį ir reikia vėl ir vėl sakinį perskaityti. Tiesa, šie atvejai per reti, kad sugadintų bendrą įspūdį.

Esu skaitęs pas Ilzę Butkutę tinklaraštyje:

„Budistai siūlo kalbėti kuo paprasčiau, kuo aiškiau ir iliustruoti istorijas palyginimais.“

Jei Rimtauto sakiniams paprastumo stinga, tai palyginimu gausa tai atperka.

Štai vienas tokių pavyzdžių:

— Čia lašišos, – subalbatuoja Daktaras ant stulpo pakabinto geležinio ruporo tembru, kažkada vadintu epochos balsu, ir, netikėtai įjungęs aksominį violončelinį registrą, priduria: – Ir žinote ką – mes jas išrūkysime. (p. 197)

Apie ką knygą? Kaip trys diedai burine jachta plaukiojo Švedijoje. Įkvepiantis aprašymas patiems tokį žygį surengti. „Turisitiaką“ vandenyje. Skaitydamas knygą į jūrlapį nežiūrėjau, bet tikiu, kad kaip pirmine locija, naudotis galima.

Kaip ir visos iki šiol skaitytos Rimtauto knygos, apie jūrą ir laivus parašyta šiltai, su meile, ne didaktiškai. Ir su humoru. Kartais kandžiu, bet visada subtiliu. Net jei atrodo tiesmukas.

Esu įsitikinęs, kad norint parašyti bent pusėtiną knygą, reikia perskaityti jų daugybę. Parašyti gerą, reikia dar ir talento (tokios savybės kaip kantrybė, užsispyrimas ir t.t. jau savaime suprantamos). Ar R.Rimšas talentingas, spręskite patys, man jo knygos aukščiau, nei pusėtinos ar tų rašytoju, kurie nepaiso taisyklės:

“Jei gali nerašyti – nerašyk.”

Knygas skaitau jas braukydamas ar nusirašinėdamas patikusias mintis. Knygų yra per daug, kad gaiščiau laiką prastoms (ne visas ir reikia skaityti, kaip rašo knygius, rašytojas vertėjas Marius Burokas ), o prie gerų minčių iš gerų knygų kartais sugrįžtų.

Pasinaudosiu tinklaraščiu kaip užrašų knygute. Ir kitiems leisiu. Tai ką aš pasibraukiau R.Rimšo knygoje „Vyriško torto receptas“?

Galbūt tai, ką vakar laikei dideliu turtu ar lobiu, šiandien teverta kainos metalo laužo, kurį dar reikia nuvežti jo supirkėjui. (p. 135)

Nečiaudėk teisme, kai kalbą sako tavo advokatas, negadink oro teatre, kai Hamletas skaito savo garsųjį monologą, ir niekada nesakyk, kas būtų, jeigu būtų. (p. 136)

… seksu, skirtingai nei žvejyba, sėkmės ar nesėkmės atveju negalima užsiimti neribotai ilgą laiką. (p. 141)

…panašu, kad neįgyto mokslo spragą Santechnikas sėkmingai kompensuoja įgimta retorika. (p. 144)

…noras būti “kaip visi” stipresnis už norą būti “koks esi”. (p. 163)

Laimingiausi šiame pasaulyje yra desertiniai šaukšteliai – jie visada lieka vaikai. (p. 166)

Ir Daktaras kažko, lyg tirštimo į kelnes kliurtkstelėjęs, tyli. (p. 169)

Keistas žmogaus noras pro savo langą žiūrėti į ne jį maitinančio fabriko kaminą, o į jokios naudos neduodantį vandenį. (p. 171)

Žmogus, matyt, vienintelis padaras Žemėje, kuris ne visada sako tai, ką galvoja. (p. 220)

…ir ką tik buvusi extra dabar galėjo tapti ex. (p. 237)

Keisti save? Kaip? Ar tai ne tas pats, kaip bandyti seną alavinį šaukštą perlydyti į jei ne auksinį, tai bent sidabrinį? (p. 238)

Ten buvę neblogi, su atskirtu kampu namai, kol neatsiradęs tas kitas kvapas, sklindąs iš besipykstančių žmonių. Nepakenčiamas. Jei gaudysi pelę iš pykčio, niekada jos nesugausi. (p. 248)

Citatos, kaip matyti, ne tik apie jachtas ir jūras. Nes ir knyga apie žmones. Jūroje, bet nebūtinai.

Knygu skaitymas arbusis lt

Tik netiesiogiai su aukščiau išdėstytu tekstu susijusi iliustracija.

PostHeaderIcon Geriausios 2015 metų nuotraukos

Geriausios 2015 metu nuotraukos. RRA. 0

Awesome pic, is it?

Kokios geriausios 2015 metų nuotraukos? Kiekvienas rinksis savo. Iš asmeninių albumų ar iš kitų žmonių (nūnai jau ir ne tik žmonių) darbų. Metų pabaigai tokių albumų bus apstu.

Mano geriausių 2015 metų nuotraukos sugulė į naują albumą Flicr servise. Ne viskas susiję su buriavimu. Bet dauguma, be abejo.

Didžioji dalis nuotraukų darytos išmaniuoju tapšnuku – iPhone5s. Turiu ir mėgėjui neblogą veidrodinį Canon, bet išmanusis dažniau su manimi.

Nieko tokio, jei tarp milijardų nuotraukų maniškės neišplauks į Olimpą – jos man yra geriausios ir to užtenka. Jei kam dar patiks – irgi gerai. Pats suprantu, kad ir tarp atrinktų, o jos turėjo įveikti piktą mano vidinį cenzorių, yra greit pasimirštančių. Bet pats matau ir jaučiu, kad nuotraukų kokybė kasmet gerėja.

Žemiau (ir toji, viršuje, tik ši nepraėjo) pateikiu tas nuotraukas, kurias atrinkau žurnalo “Vėjo3!” 2015 metų nuotraukų konkursui:

On top

Stiebai

Piratų laivas

Audra virš Gdansko

Reide

Dar vienas interneto servisas, kurį naudoju nuotraukoms – Instagram. Savo erdvėje ten dedu tai, kas akiai gražu, nuotaiką atitinką ir ką pagražinti su filtrais galiu. Tai dar vienas geriausių 2015 metų mano nuotraukų albumas – ten sukrenta jau atrinkti, redaguoti kadrai.

P.S. Senokai dirbau su WP, tai kol kas neradau kaip korektiškai nuotraukas post’e atvaizduoti.

PostHeaderIcon POR vs KMR

Paršelio regata Gosail.lt

Monikos Dobrovolskytės nuotr.

Paršelio regata (POR) skelbiasi esanti “gausiausia dalyvių skaičiumi kreiserinių jachtų regata Lietuvoje” ir dažnai palyginama su Kuršių marių regata (KMR) pastarosios nenaudai.

Tai ne visai tikslu ir ne visai sąžininga. Panašiai kaip lyginti momentinį jachtos greitį skriejant nuo bangos su kreiseriniu, pastoviu greičiu (kadais mėgau daryti tokią klaidą).

Patys pasvarstykim:

  • POR distancija ~20 jm, KMR – ~200 jm
  • POR trunka 1 dieną, KMR – 1 savaitę
  • POR ORC laivų – 11, KMR – visi (>40)

POR dauguma nemažai dalyvių tie, kurie retai arba išvis nedalyvauja jachtų regatose ir vargu ar žino RRS.  (Ar aš žinau? Mintinai nemoku, bet turiu po ranka.)

Tai NE priekaištas vienai regatai, jos rengėjams ar dalyviams. Tiesiog pasvarstymai apie skaičiavimo požiūrio kampą.

P.S.

Mano svarbiausias sezono planas įvykdytas – atidaviau ir daugiau neketinu pasiimti Paršelio regatos paguodos prizo – irklo.

Įdomu: sužinojau iš kur ir kaip jis atsirado. Bet ne, ačiū, kad ir gražus buvo, nebenoriu.

PostHeaderIcon Kas kavos upėje?

Sostinės gyventojai kitąmet (jei planai nesikeis) galės gerti kavą ir net įsikurti ant vandens. Labai smagus dalykas ir kai grįšiu į sostinę (aš jos pasiilgstu, tai nors trumpam kartais norisi grįžti), žinau, kur eisiu gerti, anot kolegos Artūro Jančio, “sveikuolių smerkiamus, bet populiarius gėrimus” 1 .

Gerti kavą tai ne naujiena — mes Dangėje tai darėme dar 2011 metais. Padavėja tasyk išsigando užsakymo “Kavos ir gėrimų į jachtą”. Vyko maždaug toks pokalbis:

– O aš rasiu tą jachtą?

– Taip, rasit, ji čia vienintelė.

– Bet kaip ją rasiu?

– Graži, balta su labai auštu stiebu.

Žinoma, rado. Bet vis tiek bijojo, kad neišplauktumėme su puodukais. Uždaryti tarp dviejų tiltų su 16m aukščio stiebu mes to negalėjome padaryti, bet iš kur tai žinoti merginai, kai tradicijos laivais atplaukti į miesto centre esančią upę Klaipėdoje nėra?

Vilnius, panašu, žiojasi apšokti uostamiestį ir įkurti tai, kas prie jūros ir upėje atrodytų naturalu, o ten, rytuose, kiek egzotiška (bet iš principo irgi gerai) – parduotuves, namus, kavines ant vandens.

Vis dar turiu svajonę gyventi ant vandens laive (nevadinkime to “namu”). Vieną tokį kandidatą nusižiūrėjau žvejų uostelyje Smeltėje. Kol nenuskendo, reikėtų kaupti pinigus.

Teoriškai laivams tinkamos švartuotės (su elektram, vandeniu (?)) įrengtos iki Biržos tilto (jau už jo stovi “Meridianas”), praktiškai čia gali įplaukti tik maži kateriai. Kol neturėjau automobilio, siūliau tam tikrų grafiku kelti Pilies tiltą ir taip įleisti laivus į vidų. Pradėjus važinėti keturiais ratais, patirtis sako, kad užvėrus eismą nors trumpam Pilies tiltu, bus bėdos – Pilies gatvė  yra viena svarbesnių miesto arterijų.

Bet, jei Vilnius ėmėsi, anot Vidaus vandens kelių direkcijosvadovo Gintauto Labanausko, iš pažiūros, utopinio, bet vis dėl to įmanomo projekto, apie gyvenimą upėje galima svarstyti ir Klaipėdoje, Kaune ar visur kitur, kur upės teka. Mano akims tai gražu.

O jei kada pamatysite Gosail.lt jachtą tarp Pilies ir Biržos tiltų – kviečiu kavos. Kaip šiose nuotraukose:

+

  1. Ir dar eisu į “Klaipėdos senamiestį” – bičiulė Vilma pačiulbėjo (twitteryje, aišku), kad yra tokia nebloga užeiga.