Pusiaujas! 00.00.000 N. Per plauką nuo mirties.
Laukiau pranešimų, kada „Ambersail“ kirs ekvatorių. Smalsu, kaip ten jiems sekasi zonoje be vėjo, kaip vyko krikštynos (kertant pusiaują Neptūnas krikštija visus naujokus). Ir štai sulaukėm – šiandien pranešta, kad „vakar (2008 11 05) vidurdienį (12.05) Lietuvos laiku „Tūkstantmečio odisėjos“ antrojo etapo įgula Atlanto vandenyne jachta „Ambersail“ kirto pusiaują“.
Vienintelis kartą pusiaują jau kirtęs „Ambersail“ antrojo etapo įguloje yra Linas Ivanauskas. Tad natūralu, jog jam teko Neptūno vaidmuo. Jo palydovas – „Abmersailius“ – buvo kitas įgulos narys Mindaugas Baltrūnas. Žaliu apdaru pasidabinęs Jūrų valdovas kiekvieno pirmą kartą pusiaują kirtusio įgulos nario klausinėjo apie „Tūkstantmečio odisėjos“ misiją, plaukimo tikslą. Štai ką apie tai rašo antrojo etapo kapitonas Audrius Jasinskas:
„Pagal tradiciją, plaukimo per pusiaują metu pasirodžiusiam Neptūnui man ir likusiai įgulai teko raportuoti, kur ir kodėl plaukiame bei prašyti leidimo tęsti kelionę. Įnoringasis jūrų valdovas kiekvienam liepė prisistatyti, teko atsakinėti į Neptūno pateiktus klausimus apie mūsų misiją, prisistatyti ir net pademonstruoti šokėjų sugebėjimus (sudėtinga užduotis, kai jachta plaukia pasvirusi)!“
Iš odisėjos pranešimo galime spėti, kad krikšto tema buvo ekologija: įgulos nariams Neptūnas priminė kad žmonės teršia vandenį ir jie privalo atsakyti už tai. Buriuotojams teko gerti sūrų Atlanto vandenį. Po to (vėlgi, tradiciškai) ant kiekvieno buvo šliūkšteltas jau Pietų Atlanto vandens kibiras. Po šio krikšto, be abejo, Neptūnas leido visiems plaukti toliau:
Kalbos – apie moteris ir dušą
„Ambersail“ pranešime minima, kad pirmą kartą ši pusiaujo kirtimo tradicija rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1529 metais. Dabar nesitikslinu, bet ne kartą teko skaityti, girdėti, jog tradicija – išties labai sena. Bet niekur nepamenu pačio šventimo scenarijaus. Veikiausiai jo principas toks pat, kaip ir studentiškų krikštynų. Tik gal ne toks žeminantis. Nors…
Perskaičius, kaip tai aprašo „Volvo Ocean Race“ (jie ekvatorių kirto gerokai ankščiau nei „Ambersail“) rusiškos jachtos „Kasatka“ žurnalistas (media crew member – jiems galima daryti viską, išskyrus padėti sportininkams buriuoti) Markas Covellas, panašumas į studentiškas krikštynas sustiprėja.
Kaip ir „Ambersail“, visos pirmojo VOR etapo jachtos buvo pakliuvusios į štilių zoną.
Laukdama vėjo „Team Russia“ nuotaika kėlė vieni kitiems pasakodami linksmas istorijas. Pusė kalbų sudarė istorijos apie buriavimą, kita pusė – apie moteris. Daug „Kastakos“ įgula diskutavo apie tai, kad jachtoje nėra dušo (tokioje pat VO klasės, tik 10 pėdų trumpesnėje „Ambersail“ prieš kelionę jis įrengtas). Įgula jau buvo pasiruošusi praustis po lietaus vandeniu, bet visi lietaus debesys praplaukė kažkur šone horizonto tolumoje ir rankšluosčiai liko sausi, vėl teko užsukti nepanaudotus dušo želė buteliukus. Kai kuriems trūko kantrybė ir nesulaukę gėlo vandens dušo, apsiliejo sūriu Atlanto vandeniu. Vėliau jų oda pasidengė plonu druskos sluoksniu, ją pradėjo perštėti. Kantrybės stoka buriuotojams atsirūgo kančia.
Beje, įgulos nariai buvo sutarę jachtoje vilkėti bent minimaliais drabužiais. Ir jachtos vyresnybei teko nuolat sekti, kad kiti įgulos nariai laikytųsi šio aprangos etiketo. Žinia: taupant gėlą vandenį, jachtoje niekas beveik neskalbė drabužių. Tad visiems kilo natūralus klausimas – kuo jie apsirengs atplaukę į Keiptauną?
M.Covellą tuo metu apniko ir kitos nerimastingos mintys – priekyje laukia pusiaujas ir kas tuomet bus? Štai kaip jis tai aprašo:
„Klausydamas Guillermo Altadil ir Michael Joubert kalbų apie ekvatorių, kurį jie abu kartu sudėjus, jau yra praplaukę 25 kartus, mes jaudinomės: kas mūsų laukia? Išteps nuo kojų iki galvos medumi ar prives valgyti mirtiną mišrainę iš supuvusios žuvies ir variklio alyvos? Su nekantrumu laukėme ateinančių 24 valandų, per kurias mes, be abejo, patirsime naujų įspūdžių, apie kuriuos vėliau galėsime pasakoti savo anūkams“.
Ir štai M.Covellas, kaip ir kiti naujokai – Benas Costello, Camronas Willsas, Jeremy Elliottas ir Rodionas Luka sulaukė tos akimirkos, kai jachta kirto ekvatorių. Šį epizodą buriuojantis žurnalistas pavadino išties labai skambiai: “Per plauką nuyo mirties”.
Jis rašo įsivaizdavęs, kad pusiaują jachta kirs vėjo pripildytomis burėmis pavėjui. Bet nutiko taip, kad tą lemtingą nematomą liniją jachtą kirto plaukdama prieš vėją, deniu ritosi bangos. Tačiau orai dar ne priežastis atidėti karališką Neptūno vizitą!
Rašo M.Covellas:
„Ir štai jūrų valdovas jau karaliauja mūsų denyje mosikuodamas tridančiu tarsi kalaviju. Apsijuosęs baltu apvadu, jis atrodė labai gundančiai ir vienintelis ko jam trūko, tai buvo perlas. Gal mes Naptūnui sutrukdėme eiti į kažkokį karnavalą? Žinau, kas jis „Conk and Lobster Bar & Grill“ tuo metu kaip tik turėjo vykti naktis tik merginoms, ir Jūrų valdovas turėjo būti ten, o ne pas mus ant borto. Štai kodėl jis toks piktas! Jei tai gyvenimas ties riba (čia N.Covellas aiškiai užsimena apie VOR šūkį „Life at a extreme“), tai mes jau peržengėme ribą. Jaučiuosi kaip atėjęs ne į tą barą.“
Naujokai jachtoje buvo pririšti prie lejerių. Neptūnas perskaitė jiems jų „nuodėmes“, iš kurių šie turėjo suprasti, kiek daug žalos yra padarę gamtai. Ir už tai visiems teko sumokėti. M.Covellas buvo pirmasis, ant kurio Neptūnas išliejo žuvų galvų ir mašininės alyvos „kokteilį“. „Atverkite burnas ir priimkite baudą kaip tikri vyrai“, – rėkė jiems Neptūnas. Be abejo, buriuotojai bandė išvengti tokios „bausmės“. Po to naujokai buvo apdovanoti „medaliais“ iš burinio audeklo. Jie jau manė, kad tuo viskas baigėsi. Ne, nesibaigė. M.Covellas prisimena:
„Pabaigai Neptūnas išsitraukė pramoninių klijų ir gausiai jais mus, nelaimėlius, ištepė. Po to su oriai paliko mūsų jachtą“.
VOR ilsisi, „Ambersail“ plaukia
Po šios egzekucijos naujokus atrišo, šie nuėjo į laivo nosį, kur bangos nuplovė žuvų ir tepalo likučius, tačiau negalėjo nuplauti klijų. Toliau cituojam M.Covellą:
„Regis vienintelis būdas atsikratyti klijų ant savo kūno – nuskusti viršutinį odos sluoksnį. Taip, jūs teisingai perskaitėte! Šiose lenktynėse papuoliau į tokius nuotykius, apie kokius net nebūčiau pagalvojęs prieš kelias savaites. Bet vienas klausimas man neduoda ramybės – į ką buvo panašus Neptūnas?“
M.Covellas neišduoda, kas buvo persirengęs Neptūnu. Jis taip pat nerašo, kaip nusivalė klijus. Matyt ne tas galvoje buvo. Įdomu, kad ir „Kasatka“, ir „Ambersail“ tuoj po pusiaujo kirtimo pagavo smagų vėją ir pramogoms jau nelabai laiko liko.
Tiesa, „Team Russia“, kaip ir kitų VOR jachtų įgulos, Keiptaune ilsisi, ruošia laivus antram etapui (startas lapkričio 15 dieną), o „Ambersail“ iki Keiptauno dar liko kiek mažiau nei 3000 tūkstančiai jūrmylių.