Ambersail_a

Pasiekusi „Tūkstantmečio odisėjos“ pusiaukelę Naujojoje Zelandijoje, jachta „Ambersail“ dabar jau ne tols, o artės link Lietuvos. Bet prieš akis – vienas ilgiausių penktasis etapas per Ramųjį vandenyną. Į kelionę V etapo įgula išplaukė rimtai tvarkę laivą – jachta buvo iškelta, nuimtas stiebas ir atlikta begalė stambių ir smulkių darbų.

Remonto darbai vyko Oklande, kur, anot buriuotojų, magišku burtažodžiu skambėjo pirmasis „Ambersail“ jachtos vardas – „Assa Abloy“. Profesionalai šioje buriuotojų Mekoje suteikė aukščiausio lygio pagalbą.

V etapo kapitonas Simonas Steponavičius smulkiai aprašo, kokius darbus reikėjo atlikti. Perskaičius sąrašą su pagarba galvoji – ir jie visa tai sutvarkė per kelias dienas? Čia tikrai neapseita be profesionalų naujazelandiečių („kiviu“) pagalbos, o įgula turėjo dirbti dieną-naktį. Tiek darbų, net įvertinus rekordiškai greitą „Tūkstantmečio odisėjos“ idėjos gimimą ir jachtos išplaukimą, Lietuvoje užtruktų gerokai ilgiau.

Šeštadienį „Ambersail“ jau išplaukė, ir, anot meteorologo Naglio Šulijos, penktojo etapo įgulos laukia tikrai ne kurortinis pasiplaukiojimas. Bet niekas tokio ir neplanavo – buriuotojai žino, kas yra „riaumojančios keturiasdešimtosios“ ir „staugiančios penkiasdešimtosios“.

Žymūs buriuotojas, vienas pirmųjų prieš daugiau kaip 40 metų pasaulį apiplaukęs vienutininkas, seras Francis Chichesteris taip savo knygoje „Gipsy Moth Circles the World“ (1986 m. išleistoje lietuviškai „Džipsi Motu“ aplink pasaulį“) rašo apie „riaumojančias keturiasdešimtąsias“:

„<…> Kitų jūrų vėjai skiriasi nuo šionykščių kaip žaismingas kačiuko išdykavimas nuo grėsmingų tigriuko puldinėjimų. Škvalų, lydinčių vėjų permainas, greitis keičiasi toli gražu ne taip gražiai kaip automobilio – pavyzdžiui, nuo 40 iki 50 km per valandą. Jis tarsi dalyvauja pasiutusiose lenktynėse, kur nuo 40 staiga šauna iki 150-170 kilometrų per valandą <…>“.

Transatlantinių varžybų nugalėtojas ir prizininkas, plaukęs aplink pasaulį kliperių keliais, paaiškina ir „riaumojančių keturiasdešimtųjų“ pavadinimo atsiradimo priežastis:

„Ėmiau suprasti, kodėl tie vieniši vandenyno plotai buvo vadinami „Riaumojančiomis keturiasdešimtosiomis“. Dėl to triukšmo, kurį kelia vėjas takelaže! Tiksliau kalbant, gal jo ir negalima pavadinti riaumojimu, bet kokiu kitu žodžiu nusakysi nuožmų, slegiantį, nesibaigiantį gaudesį, būdingą, regis, tik toms platumoms. Kliperių laikais, kai jų laivai nešė visą stiebų mišką ir galingą takelažą, triukšmas turėjo kelti net antgamtišką baimę“.

Savo knygoje F.Chichesteris užsimena, kad „kovoti su vėjais čia beprasmiška“. Tad „Ambersail“ laukia ne kova, o įgulos mokėjimas „pasikinkyti“ vėją savo naudai. Juk plaukia sportine, būtent tokiems vėjams projektuota jachta. Pirmoji plaukimo para, kaip rašo Simonas, praėjo ramiai.