chatmano saloje

„Tūkstantmečio odisėja“ šalia visų teigiamybių teikia ir vieną neabejotinai puikų dalyką – pažinimo džiaugsmą. Net sėdėdamas krante ir buriuotojų žygį sekdamas iš jų laiškų, sužinau daug naujų įdomių dalykų.

Vakar sužinojome (o gal įminėme mįslę) apie 180-ojo dienovydžio ypatumus ir kaip viena diena gali tęstis dvi dienas.

Šiandien V etapo įgulos narys Gerardas Linauskas mus supažindina su tolima Čatmano sala. Joje trumpam buvo sustojusi „Ambersail“ įgula.

Ši sala yra lygiai kitame Žemės rutulio gale, nei Lietuva. Įnirtingas duobkasys, kasdamas tiesų tunelį, išlįstų Čatmano arba kurioje kitoje archipelago saloje.

Bet įdomiausia man buvo sužinoti, kad tikrieji salos čiabuviai – marioriai. Paskutinysis jų mirė 1933 metais. O mums žinomi (ech, ir iš to paties Žiulio Verno) maoriai – Naujosios Zelandijos čiabuviai, — su Čatmano salos vietiniais nesugyveno ir juos net žudė.

Kokių dar žinių mums suteiks „Ambersail“ plaukimas? O kiek jie dar nepasako…