MT7U3631

Taip jau nutiko, kad į gelbėjimo laivą „Šakiai“ žiūriu su atsarga.

Kai jo reikėjo 1998 metų žiemą kelios dešimtys jūrmylių nuo Klaipėdos audros blaškomai jachtos „Žilvinas“ įgulai (tąkart plaukė ir mano brolis, todėl aktualu ir man), „Šakiai“ į pagalbą buriuotojams išskubėjo paryčiais, kai jie jau patys buvo netoli uosto. Jachtą gelbėtojai įtempė į uostą.

Tiesa, berods tai buvo apskritai antra laivo gelbėjimo operacija, kai jis tapo tokiu laivu. Pirmoji vyko vos parą prieš gelbstint „Žilviną“ (dabar Klaipėdos universiteto „Odisėja“). Klaipėdiečiai skubėjo į pagalbą audroje nelaimę patyrusiam Estijos laivui.

Kai 2006 metų vasarą aš ir Kęstutis Oginskas kvietėmės „Šakius“ į pagalbą, jie būtų „atskubėję“ tuo metu, kai pagalbos veikiausiai jau niekam ir nebūtų reikėję. Tąkart mus gelbėjo nuo Būtingės plūduro inkarą pakėlęs tanklaivius aptarnaujantis komercinis vilkikas „Smit Sulawesi“.

Abiem atvejais galima ginčytis, ko išvis reikėjo į jūrą plaukti, patiems kritines situacijas sudaryti (pirmu atveju – žiema, antru – nežinomas, senas laivas). Bet ne apie tai aš.

Civiliai taps kariais?
 

O apie dabar kur kas svarbesnius ir, spėju, diskusijų dar sulauksiančius įvykius – nuo sausio 1 dienos visas gelbėjimo jūroje operacijas iš civilių perima Karinės jūrų pajėgos (KJP). Jos perims ir laivą „Šakiai“.

Ar ir „Šakių“ įgula taps kariais, karininkais? KJP viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas Antanas Brencius sakė: „Nėra dar iki galo išspręsta. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“.

Jei taip nutiks, dabartinis „Šakių“ kapitonas Vytautas Mogenis ir vėl užsivilks uniformą. Prieš darbą „Šakiuose“ jis vadovavo dabar jau į metalo laužą nurašytam KJP štabo laivui „Vėtra“. Šiuo laivu 2001 metais nusišypsojo sėkmė žiemą plaukti į Karlskroną. Kapitonas kėlė pagarbą – tikras jūrų vilkas. Tik vienas „bet“… Grįžtant į Klaipėdą per audrą kapitono tiltelyje kalbėjomės apie audras, jūras, burlaivius. Švelniai tariant, tuometinis kapitono požiūris į buriuotojus buvo su neigiamu atspalviu. Kontrabandininkai mes visi. Gal dabar pasikeitė? Juk po to teko jam plaukti Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“.

Į pagalbą skuba vandenynuose
 

Bet pats faktas įdomus – kariškiai perima gelbėjimo operacijas. Tai ne naujiena jūrinėje praktikoje.

Neseniai Jos Didenybės Australijos karinių pajėgų laivas HMAS „Arunta“ Indijos vandenyne išgelbėjo regatos „Vendee Globe“ dalyvį vienutininką Yanną Elièsą . Prancūzui lūžo koja ir jis negalėjo valdyti savo jachtos „Generali“ (kuri vėliau dingo vandenyno bangose). Tiesa, virtualioje buriuotojų visuomenėje kilo šioks toks šurmulys – ar privalėjo kariškiai plaukti tiek toli gelbėti komercinių varžybų dalyvį? Nugalėjo argumentai „už“.

Pasakyti, ar Lietuvoje gelbėjimo operacijas perėmus kariškiams galime jaustis saugiau (neduokdie) ištikus kritinei situacijai, dar sunku. Viena vertus – jie mėgsta tvarką. O stebint jų veiksmus buriuotojams surengtuose gelbėjimo manevruose 2006 metais (iš čia ir nuotrauka, fotografuota iš „nukentėjusius“ vaidinusios jachtos „Rėja“), atrodė dirba profesionaliai. Kaip ir jų manevrai „Amber Hope“ 2007 metais.

Manekenams – bumbt bumbt per galvas
 

CNV000043

Bet ankstesnis įspūdis buvo nekoks. Pasižiūrėkim į nuotrauką. Likimo ironija – mano „bratanas“ „Makumba“ (buriuotojų bendruomenei jis žinomas tokia pravarde, o dabar danguje tarp parašiutininkų – „gdu“) ima interviu iš gelbėjimo operacijos mokymus koordinuojančio kokio tai valdininko ant „Šakių“ denio. To paties, kuris jį ir kitus įgulos narius (dabar aplink pasaulį plaukiantį Andrių Varną, jau minėtą Kęstutį) audringoje jūroje pasitiko /tik/ netoli Klaipėdos vartų.

Tuos mokymus, berods 1999 metais, stebėjau ir aš. Tąkart dalyvavo ir kariškių sraigtasparnis. Iš jūros traukė manekeną. Jei tai būtų buvęs žmogus, tai būtų žuvęs nuo „gelbėjimo“. Tais pačiais metais panaši „pakazūcha“ surengta Kauno mariose – išmoko makenenus kelti pilotai. Bent jau manekeno galvos netrankė į sraigtasparnio korpusą.

Jei tikėti, kad mūsų Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) „Aitvaras“ jau moko JAV ir kitų šalių specpajėgas, kariškių mokymasis vertas pagyrimo. Galima tikėti vyr. leitenanto A.Brenciaus žodžiais: kariškiai viską stengiasi „daryti gerai“.

Aišku, ar kariškiai, ar civiliai gelbėtojai, ne taip svarbu. Svarbiausia – kiekvienos jachtos ir jos įgulos saugumu turi rūpintis kapitonas, įgula. Ir tegu sėdi jie be darbo (jei tai tik nuo žmogaus priklausytų).

O čia – oficialus KAM pranešimas:

Nuo sausio 1 d. Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) pradės vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Šią funkciją vykdys naujai įsteigtas KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC). Iki šiol šiuos darbus atliko Lietuvos saugios laivybos administracija.

Paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbams atlikti KJP iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perims gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivą „Šakiai“ ir teršalams likviduoti reikalingą įrangą.

JGKC veikla grindžiama 1979 m. tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija, Lietuvos Respublikos Saugios laivybos bei Jūros aplinkos apsaugos įstatymais. Šiuose ir kituose susijusiuose dokumentuose bei planuose yra numatytos žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo bei ekologinių katastrofų jūros rajone prevencijos ir likvidavimo veiksmai ir priemonės.

Prireikus JGKC galės pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės.

P.S. Pasirodo, planas KJP perimti gelbėjimo operacijas kurtas jau prieš dvejus metus, tik įgyvendintas ne nuo 2008, kaip norėta, o nuo šių metų.


1 Comment

Aivaras · 01/06/2009 at 12:58 PM

Turbut svarbiausia, kad tu gelbejimu aplamai nereiktu..

Comments are closed.