„Ambersail“ Atlante pakeliui į Kanarus (c) Ambersail

Ar čia tik man taip atrodo, ar išties sužinoję apie „Ambersail“ nuotykį Atlante, kai jachtą kiek ant šono paguldė škvalas, šią žinią išplatino daugiau informacijos kanalų, nei kasdien plaukiant „tūkstantmečio kviesliams“?

Pirmuosius puslapius buvo skyrę lrytas.lt, ATN.lt, rašė „Klaipėda“ (mistika, bet nieko apie naujausius įvykius neradęs tiesiogiai puslapiuose, nieko neradau nei „Delfio“ paieškoje, nei „Vakarų ekspreso“ paieškoje. Kur jie nugrūda tokią informaciją? Alfa.lt ir Balsas.lt išvis pamiršo, kad toks žygis vyksta). Operatyviausiai, be abejo, apie tai dar trečiadienį (spalio 22 d.), pranešė „TV3 žinios“ (tiek TV ekrane, tiek savo tinklapyje).

„Tūkstantmečio odisėjos“ pranešimas išties skambėjo įdomiai, o su jūra nesusipažinusiam žmogui – gal ir bauginančiai (cituoju visą):

Vakar laivo įgula prisiminė žodžius, kurių nevalia pamiršti: „Jūroje negalima atsipalaiduoti, jūra klaidų neatleidžia“. Kaip pranešė įgula, vakar iš ryto apie 8 val. vietos laiku iki Las Palmaso dar buvo likę 120 jūrmylių. Vėjas pradėjo kilti nuo 12 valandos ir buvo labai gūsingas. Gūsiai jau siekė net iki 30 mazgų.

Užgriuvus staigiam vėjo gūsiui, jachtą pradėjo guldyti ant šono ir „plėšti“ (sukti) prieš vėją. Pasak „Tūkstantmečio odisėjos“ buriavimo programos vadovo Simono Steponavičiaus, vairininkas tokiu atveju turi sureaguoti per sekundės dalį ir „atkristi“, t.y. pasukti laivą labiau pavėjui. Tuo metu vairo mechanizmą veikia didžiulės jėgos. Be to, dėl neveikiančio vandens balasto siurblio, nebuvo galima pripildyti jachtos balasto bakų, kurie užtikrina apie 40 proc. jachtos stovumo. Tokiu atveju vėjo jėgos veikiama jachta dar smarkiau pasvyra ir dar sunkiau vairuojasi – vairo mechanizmo apkrovimas dar labiau padidėja.

Šio išbandymo neišlaikęs nutrūko vairo pasukimo ribotuvas, vairas pasisuko daugiau nei galima, todėl nušoko grandinė, jungianti šturvalą (vairaratį) su vairo „plunksnos“ pasukimo mechanizmu ir laivas tapo nevaldomas.

Pirmoji užduotis nuimti genakerį (pavėjinę burę), kad jo nesuplėšytų, buvo įvykdyta puikiai. Likusi ant denio komanda padėjo leisti grotą (pagrindinę burę). Pučiant stipriam vėjui ir jachtai esant nevaldomai, nuleisti tokio dydžio burę buvo ypač sunku. Didelių pastangų dėka ant denio likusi įgula su užduotimi puikiai susitvarkė. Mėtoma bangų jachta pradėjo dreifuoti. Tuo metu kapitonas Saulius Pajarskas ir bocmanas Linas Ivanauskas dirbo prie vairų sistemos. Gedimo priežastys buvo greitai nustatytos, pradėtas jų tvarkymas. Visa tai vyko pučiant daugmaž 32 mazgų vėjui. Per valandą sistema buvo sutvarkyta, jachtos valdymas atstatytas. Kapitono teigimu, visa įgula šauniai bendradarbiavo, su problema susitvarkyta profesionaliai ir nustatytu kursu jachta sėkmingai pasiekė Las Palmasą.

Taigi, kaip matome, nieko baisaus nenutiko. Ir kažkodėl esu tikras, jog didelio pavojaus nebuvo. Vienas iš ramiausių mano pažįstamų buriuotojų Saulius Pajarskas (įdomu, kad toks pat ramybės įsikūnijimas yra ir jo verslo partneris jachtų ir katerių gamyboje, bet svarbiausias varžovas RS 280 čempionate – Raimondas Šiugždinis) šiandien juokavo – kol vieni tvarkė gedimus, kiti „užmetė meškeres“. Suprask: nuleidus bures jachta ramiai siūbavosi ant bangų, greičio nebuvo, liko tik smulkius gedimus sutvarkyti.

Štai jis, ramybės įsikūnijimas Saulius:

Saulius Pajarskas prie Ambersail šturvalo (c) Ambersail

Nors, spėju, „avralo“ metu jachtoje nuskambėjo ne vienas garsiai ištartas ne visuomet išverčiamas žodis/terminas/palinkėjimas/pasiuntimas. Bet kam taip nenutinka? O kiek vairuotojų gatvėje vienas kitą savo automobiliuose (o kitas vairuotojas net negirdi!) aprėkia? Ir dėl niekų…

Vis dėl to, mano galva, „Ambersail“ gedimas ne toks jau ir smulkus. Prarasti jachtos valdymą – tas pats, kaip ir automobilio. Vienas tik skirtumas – jachtai manevrams vietos daugiau. Tos pačios VO60 klasės jachta SEB per „Volvo Ocean Race“ regatą 2001-2002 metais buvo netekusi vairo plunksnos, bet tarpinį uostą pasiekė. O sulūžus stiebui Ramiajame vandenyne, pagalbos neprašė ir (gerokai atsilikusi nuo visos flotilės), pasiekė Pietų Amerikos krantus. „Ambersail“ taip pat turi atsarginę vairo plunksną – bent jau aš ją mačiau kelios savaitės iki odisėjos starto.

Bet jau minėtas kapitono Sauliaus ramumas, spėju, įkvepiantis ir visą įgulą, regis, persiduoda ir čia. Na, kad ir TV3 įraše su filmuotu siužetu ar vieno iš „vėjo pamušalų“ „akies mirksnio“ laiškas tiesiai iš jachtos apie tą patį daugiau kaip 28 mazgų greitį…

Naujausių neturiu, tad čia - „Ragainės II“ kelionės pradžia ties „Pilypu“  šią vasarą (c) RRA

Ėt, o man smagu, kad visoje šioje informacinėje košėje nepasimiršo „Ragainė II“. Po ilgos pertraukos Andrių Varną išvydau TV ekrane (gražiai atrodė ir prie VO60 klasės jachtos borto prisišvartavusi ANdriaus rankomis statyta geroookai trumpesnė „Ragainė II“) ir klausiausi jo trumpo pasisakymo (heh… jei kas būtų išjungęs garsą, tikrai būčiau atspėjęs apie ką šnekėjo). Jis teisus – abi jachtos aplink pasaulį plaukia skirtingais tikslais (ar tikrai?), maršrutais, įgulomis, bet abi odisėjos tikrai bent turi vieną bendrą idėją – ir čia likusiems tautiečiams, ir visam pasauliui parodys, kad Lietuvoje buriuojama, Lietuva yra jūrinė valstybė.


1 Comment

Vėjo pamušalai » “Ambersail”: trumpos istorijos · 10/28/2008 at 6:37 PM

[…] artimuosius. Tai pranešimas apie apie nevaldomą jachtą. Savo mintis apie šį nutikimą jau aprašė arbusis.lt. Tai kas gi ten iš tikrųjų […]

Comments are closed.