Gegužės 12 dieną, apie 10 val. Lietuvos laiku, „Ambersail“ apiplaukė Žemės rutulį – kirto savo pačios plauktą tašką — pirmojo etapo kursą. Taip „užsidarė“ „Tūkstantmečio odisėjos“ maršruto ratas. Tradiciškai laikoma, kad Žemė apiplaukta, jei burlaivis du kartus kerta pusiaują ir savo paties maršrutą.

Odisėja tuo nesibaigė — dar liko aplankyti 13 lietuvių bendruomenių. O tą pačią gegužės 12 dieną „Tūkstantmečio odisėjos“ rengėjai oficialiai pristatė dar vieną sugalvotą mintį. Pasak vieno iš odisėjos vadovų, Raimundo Daubaro, ši idėja gimė beplaukiant. Apskritai, pats plaukimas nevyko (o kitaip ir būti negalėjo) tiksliai kaip pagal instrukcijas – nuolat reikėjo ką nors koreguoti, keisti, derinti.

Pati idėja, kaip ir pristatomas projektas, labai „tautiška“ — jachtai finišavus Klaipėdoje liepos 5 dieną, visoje Lietuvoje ir visame pasaulyje lietuviai vienu metu, lygiai 21 val. Lietuvos laiku, giedos „Tautinę giesmę“.

Prieš šios idėjos prisijungsiantis Andrius Mamontovas pareiškė, kad tuo metu koncertuos Panevėžyje ir koncerto metu „bus atsakingas“, kad visi žiūrovai giedotų.

Panevėžiečiams tai kas – ateis „Mamuto“ paklausyti, pagiedos. O štai Australijos lietuviams bus „nesaldu“ — pas juos tai jau bus liepos 6 dienos ankstus rytmetys (6 val.). Bet iš kitos pusės – puiki dienos pradžia vietoje rytinio kavos puodelio. Toks rytmetys (o pas mus — vakaras) būna tik kartą… na, būkime išdidūs — per tūkstantį metų!

Pažeminau save pareigoje ir iš kontradmirolo tapau III vietos nugalėtoju pirmą kartą rengtoje „Pilypo taurės“ regatoje. Pirmasis medalis per visas varžybas, kuriose teko dalyvauti. Daugumoje jų plaukiau su jachtomis, kurios niekaip negalėjo būti prizininkų trejetuke, bet visada garbingai užbaigdavau varžybų flotilę – kontradmirolo vieta.

Šįkart į namus parsivežiau pirmą medalį ir dabar suku galvą – o kur jį kabinti? Nes nesitikėjau. Varžybose kaip kapitoną pakvietęs dalyvauti jachtos „Scorpio“ savininkas Gintaras tik norėjo „apsiuostyti“ varžybose, iš arti pamatyti, kas ir kaip vyksta. Tikslo laimėti medalį neturėjome (nors vilčių, be abejo, buvo), tad kai sužinojome, jog visgi būsime ir apdovanoti, palaukėme kiek vėlavusios ceremonijos. Jau ne taip svarbu, kad į Klaipėdą iš Minijos parplaukėme sutemus, o aš Vilnių pasiekiau tik paryčiais (kaip šiandien nepalikti klaviatūros įspaudo žanduose?).

Mane medalis tuo labiau džiugina, kad jis laimėtas bičiulio Dariaus „Bitlo“ sumastytoje, rengtoje (kartu su kitais) „Pilypo taurės“ regatoje. Ir jo asmeninis pasveikinimas rankos paspaudimu man dar didesnis pripažinimas, nei medalis. Ir sveikinu Darių bei jo komandą jachta „Tojana“ laimėjus III vietą!

Ai, bet praskydau čia save girdamas. Trumpai apie trečiąjį regatos plaukimą (kaip į regatą atplaukėme be vėjo aprašiau, dalinausi ir įspūdžiais iš pirmosios varžybų dienos, kai nestigo vėjo).

Sekmadienį (05.10) ryte vėjas šiaušė Kuršių marių bangas ir atrodė, kad vėl teks veidu gaudyti bangų purslus. Tačiau dar prieš startą 11 val. jis rimo iki 5-6 m/s, tad startavome (pavyko neblogai – štai ką reiškia pasipraktikuoti) ir visą distanciją (Nida-18a boja-Pilypas) plaukėme pilnomis burėmis.

Kaip ir praėjusį plaukimą, trečiajame pavėjui mus aplenkė greitesnės jachtos, o artimiausias mūsų varžovas „Akuna Matata“, išsikėlę genakerį (didelė priekinė burė labiau pavėjiniams vėjams) ir prašniojo šalimais. Vėliau juos beveik pasivijome prie finišo.  Vieno varžovo (jachtos „Dariukas“), pakeliui netekome – ji rimtai užsėdo ant seklumos, ties kuria vakar mes praslydome (mūsų grimzlė mažesnė). Finišą jau prieš vėją pasiekėme kartu su kai kuriomis greitesnėmis I ir II grupės jachtomis.

Mums su Gintaru ir vėl kompaniją palaikė dama — Giedrė iš pirmojo plaukimo (regatos rengėjai paprašė paplukdyti), kuri džiaugėsi patyrusi ekstremalų buriavimą pirmame plaukime, ir kone šilkinį trečiąjį plaukimą. Kaip komandos narei –- medalis ir jai.

Fiziškai mes nekart nebuvome priartėję prie prizinių vietų:

• I plaukimas – finišavome 4 iš 8,
• II plaukimas – 5 iš 5,
• III plaukimas – 5 iš 6.

Tai kaip mes tapome prizininkais? Skaičiavimo būdu, kuomet jachtai pagal jos ilgį ir burių plotą, duodamas balas. Po to pagal varžybose naudojamas (įvairiose būna skirtingos) formules apskaičiuojama vieta galutinėje įskaitoje. Taip suvienodinami skirtingų jachtų šansai.

Prisipažinsiu, man tie skaičiavimai vis dar šiek tiek terra incognita, todėl šia tema, kol nežinosiu gerai, stengiuosi nediskutuoti. Jei kam kyla klausimų – kreipkitės į labiau išmanančius.

Pagal perskaičiuotą laiką absoliučia varžybų nugalėtoja tapo jachta „Baraka“. „Pilypo taurės“ regatos rezultatai .xls failu (galutiniai) pasiekiami visiems.

Kaip ir skelbiau, tinklaraštis „Ant Bangos“ (ačiū Sporto departamento ryšių su visuomene atstovei Linai Daugėlaitei) įteikė savo prizus – IV vietų nugalėtojams. Juk IV vieta tokia „jautri“ — nedaug iki prizininkų trūko.

P.S. Kai „išryškinsiu juostelę“, sudėsiu daugiau foto internetan, o kol kas – II grupės trečiojo plaukimo startas. „Tojana“ — kairėje.

P.P.S. Kol mano „juostelės ryškinamos“, pasigrožėkime Vadimo nuotraukomis iš regatos. Aiškus reikalas, kad ten daugiausia „Tojanos“ nuotraukų.

• Renatos Paulikaitės nuotrauka. „Scorpio“ plaukia link starto vietos. Dar su varikliu.

Jau naktį į šeštadienį buvo aišku, jog vėjo pirmojoje Pilypo taurės regatoje nestigs – paryčiais mane jachtoje pažadino garsus vėjo gūsis su prapliupusiu lietumi. Pasiklausiau, ar neneša jachtos, ar ji nesidaužo į ką nors, bet neišgirdęs pavojingų garsų, miegojau toliau.

Bet neilgai, nes metas keltis ir ruoštis varžyboms. Atidarymas, kapitonų pasitarimas, atsišvartuojam ir pajudam link Pilypo. Vėjas gerai „dudolina“. Kaip ir žadėjo Naglis, pasisuko į vakarus, tad plaukdami į Nidą turėsime „į nosį“. Bus nelengva, bet įdomu. Tai ir patyrėme. Kaip vėliau patikslino varžybų vyr. teisėjas Antanas Milvydas, per pirmąjį plaukimą vidutinis vėjo greitis buvo 10 m/s, o gūsiais siekė 16 m/s.

Dar iki starto rimtų „nuotykių“ patyrė kateriu plukdyti „Lietuvos ryto TV“ žurnalistai ir fotografas Dainius Labutis. Menkutį katerį stačios bangos iš marių pradėjo užpylinėti,  jis ėmė šiek tiek grimzti ir, kilus pavojui, teko sukti į krantą. Dainius vėliau apie tai pasakojo labai emocingai, džiaugėsi profesionaliu Mariaus elgesiu kritinėje situacijoje ir tik vakare išdžiūvusiomis kelnėmis bei nesušlapusia aparatūra.

Dėl vėjo stiprumo iš Minijos ryte į distanciją neplaukė ir jachta „Keturi vėjai“ su moteriška įgula. Tikrai protingiau nelaužyti seno medinio laivelio tokiose bangose. Bet merginos vakare Nidą pasiekė. Pasakojo, kad nuplaukė į Uostadvarį, vėliau į Rusnę, o iš ten, nurimus vėjui, ir į Nidą. Ir plaukė merginos visą III grupei skirta distanciją!

Vėjo sukeltos bangos siūbuoja į startą plaukiančias jachtas taip, kad nepratusiam pasižiūrėjus atrodytų baisu. Kartais viena kita banga nuprausia marmūzę. Ačiū, kaip tik pamiršau ryte ausis išsiplauti.

Prie Pilypo aiškėja, jog startas, planuotas 11 val., vėluos – ir teisėjų jachta, ir kai kurios dalyvės nespėjo atplaukti į distanciją. Tuo geriau apsiprasti su vėju ir bangomis, bandyti sugalvoti gudrią starto taktiką. Rašau „bandyti“, nes geros sugalvoti man ir nepavyko – startavome bent pusę savo grupės dalyvių praleidę į priekį.

Apie jachtas ir jų grupes. Pilypo regatoje yra trys grupės:

• I –- vidutinės ir greitos
• II –- didelės ir greitos
• III –- Klubinė, kurioje visos kitos.

II ir I grupės (tokia eilės tvarka) startuoja pirmiau, nei klubinė grupė.

„Scorpio“ plaukė klubinėje įskaitoje, nors galėjo būti II grupėje. Bet šiai jachtai tai pirmos varžybos, nėra spinakerio (didelė, dažniausiai spalvota pūsta pavėjinė burė), todėl pasirinkome mažiau sportišką grupę. Ką, beje, padarė ir nemažai kitų jachtų.

Mūsų distancija: startas prie Pilypo, 18-a žalia farvaterio boja (tarp Preilos ir Bulvikio rago), finišas Nidoje. Iki bojos plaukti laviruote – prieš vėją kuo aštresniais kampais. Kairiu halsu (kai vėjas pučia į kairį bortą) judi link Kuršių nerijos, dešiniu – lygiagrečiai. Štai čia svarbu taktika – kada kur pasukti. Turiu pripažinti, jog taktiniam plaukimui pasiruošiau šiai psau ir bent vieną jachtą praleidome į priekį.

Tiesa, galėčiau protestuoti dėl kitos jachtos neteisingo manevro – jos ženklą apiplaukė ne taip, kaip dera, ne dešiniu bortu. Tačiau tebūnie –- „ne iš karvės lošiam“, kad gadintume buriavimo šventę protestais.

Finišuojam prie Nidos uosto vartų, sukame į uostą, švartuojamės. Pietūs „Čili picerijoje“ (maniškė pica buvo tokio labai vidutinio skanumo). Apima tingumas, nebesinori vėl į distanciją II plaukimui. Mūsų keleivė Giedrė (regatos rengėjai paprašė paplukdyti) sakosi sušlapo kojas, nebeplauks.

Galvon šovė mintis pasikviesti buvusį klasioką (aš gi Nidoje mokyklą baigiau) Ovidijų. Jis buriuotojas, tad bus nebloga pagalba. Ir buvo – kai stakselio šotus (virves, kurios valdo priekinę burę) tampo du vyrai, greičiau ir lengviau venduoti.

Antrasis plaukimas trumpesnis, nei pirmasis – startas prie Nidos, 18-oji boja ir atgal. Startavome, manyčiau, sėkmingai – antri. Bet plaukti link ženklo tenka pavėjui, o be spinakerio greitai pralošinėjame atstumą kitoms jachtos.

Net jei jos taip pat plaukia be „spinčių“ — tiesiog ilgesnės jachtos yra už mus greitesnės („geležinė taisyklė“, kaip sako Andrius Varnas). Finišavome vos trimis minutėmis vėliau, nei „Akuna Matata“, kuri mus pralenkė išsikėlusi spinakerį.

Antrajame plaukime vėjas jau buvo gerokai nurimęs. „Baraka“ kapitonas Rimantas Stropus sakė, kad vėjas gal siekė 6 m/s. O jie plaukė ilgesnę distanciją – iki Pilypo, kur neužstotas nerijos, vėjas galėjo įsismarkauti.

Kaip seksis sekmadienį nesiimu prognozuoti, nes įvairios prognozės sako, kad vėjo bus tiek pat arba mažiau. Bet geras vėjas yra gerai. Vienareikšmiškai.

Na pažiūrėkite (jei matosi fiziomordija) – koks aš patenkintas:

• Renatos Paulikaitės nuotrauka.

Gera tradicija į varžybų starto uostą atplaukti. Praėjusiais metais į „Marių burių“ regata iš Klaipėdos atplaukiau „Tojana“, šiemet į Pilypo regatą — „Scorpio“. Skirtumas ne tik jachtose – praėjusiais metais buvau keleivis, varžybose plaukiau kita jachta, šiemet ir varžysiuos su ta, su kuria atplaukiau.

Ačiū Gintarui, kuris ir pakvietė savo jachta plaukti, su varžybomis supažindinti. Buriuotojas jis ne naujokas, o„Scorpio“ iš Olandijos parsiplukdino praėjusiais metais. Įdomus 28 pėdų italų gamybos laivas. Sportiniu jo tikrai nepavadinsi, todėl ir varžysimės klubinėje įskaitoje.

Iš Pilies uosto Klaipėdoje iki Minijos penktadienį plaukėme kiek daugiau nei penkias valandas ir visą kelią įjungtu varikliu. Buvo iškeltas grotas, bandėme skleisti genują. Bet žadėto vakarų vėjo popiet nebuvo nė kvapo, putė iš pietryčių ir dar vos vos (juk matyti iš nuotraukos, kurioje mes pralenkiame kitą jachtą), todėl nevargome.

Vargsime, o tiksliau, dirbsime, šeštadienį. Bičiulis buriuotojas ir „orų berniukas“ Naglis Šulija sako, kad ryte pūs iki 8 m/s rytų, o apie 9 val. staigia pasisuks į vakarus vėjas tad nuo Pilypo (farvaterio posūkio boja Nr. 35) į Nidą bus kaip tik prieš vėją laviruotė (plaukimas prie vėją).

Kai atplaukėme ir užsiregistravome regatoje, dar nebuvo tiksliai žinoma distancija (nors preliminari skelbta ir LBS.lt). Svarstoma, nakvoti ar ne Nidoje. Žiūrėsim kaip bus – tai ne ta nežinomybė, kuri erzina.

Juk, kaip sako gdu, vistiek laimės „Baraka“, jie „per žiemą tiek visko pasidarė“. Bet „Baraka“ ne mūsų grupėje, tad mums neaktualu.

Ak, tiesa, vos nepamiršau. Tinklaraštis „Ant Bangos“, kartu su Sporto departamentu (oho kaip išdidžiai skamba!) yra parengęs prizų regatos dalyviams!

Numatomas kaip lengvas pasiplaukiojimas savaitgalį ar atpalaiduojančios buriavimo atostogos nesudėtingu maršrutu gali nuvilti ir tapti varginančia bei sudėtinga kelione.

Ir tam yra daugybė priežasčių. Manote gausite dušą kasdien ar kelis kartus per dieną? Pamirškite. Manote, jog tikslą pasieksite tiksliai numatytų laiku? Jums pasiseks, jei taip bus. Ir panašiai.

Bet viena svarbiausių galimų (pabrėžiu – galimų) kelionės sugadinimo priežasčių yra įgulos, komandos suderinamumas. Jachtoje, uždaroje erdvėje, kur praktiškai nėra jokio privatumo, greitai atsiskleidžia žmonių tikrieji veidai, gerosios ir blogosios charakterio savybės, fobijos.

Kas gelbsti tokiu atveju? „Yachting World“ apžvalgininkas Elaine Buntingas mano, kad tokiu atveju gelbsti įgulos taisyklės jachtoje. Ir pateikia Paul ir Andy Atkinsonų, dalyvavusių mėgėjų regatoje aplink pasaulį „World ARC“, sukurtas taisykles (laisvas vertimas):

• nedaug alkoholio leidžiama tam tikru laiku („happy hour“) ar/ir specialiomis progomis,
• nerūkyti kajutėje, o jei jau rūkote atsiprašykite leidimo kitų įgulos narių ir žiūrėkite, kad dūmai bei pelenai kristų už borto,
• narkotikams laive – griežtai NE!
• laikykitės švaros – dvokianti jachta ar įgulos nariai nepageidaujami,
• saugokite energiją ir išjunkite viską, ko tikrai nereikia: lempas, žibintus, prietaisus, instrumentus, radijo, grotuvą etc.,
• vandenį naudokite protingai, neleiskite jo, kai muiluojatės,
• netriukšmaukite naktį, netrikdykite miegančių, nejukite kolonėlių denyje,
• gelbėjimo liemenes ir saugos diržus privaloma dėvėti (segėti) visų naktinių budėjimų (vachtų) metu,
• savo budėjimą (vachtą) pradėkite bent 5 minutėmis anksčiau – keičiamos vachtos komandos nariai  jau pavargę,
• nesišlapinkite per bortą ar laivagalyje – tam yra tualetai (galjūnai),
• neikite iš kokpito į laivo priekį niekam apie tai nepasakę,
• jokiomis aplinkybėmis negalima eiti į jachtos priekį naktį, išskyrus tuos atvejus, kai yra būtinas reikalas ir jus stebi kitas komandos narys,
• nejunkite variklio, generatoriaus ar kitų prietaisų, nebent to paprašys kapitonas,
• jei esate pavargęs ir negalite eiti (atlikti) savo budėjimo (vachtos) – pasakykite apie tai kapitonui,
• esant avarinei situacijai arba blogoms oro sąlygoms, žadinkite kapitoną.

Tai tikrai ne visos taisyklės. Gal kas nori ar gali papildyti? Būtų įdomu paskaityti.