Vasario 10-oji – paskutinė diena, kai Metų knygos rinkimuose galima balsuoti už buriuotojo Rimtauto Rimšo knygą „Ne karibų kruizas“. Balsuoti paauglių kategorijoje kviečiu visai nesavanaudiškai, autoriaus neprašytas (net ir nematęs?), tik todėl, kad knyga patiko.

Ir jei/kai turėsiu sūnų, rekomenduosiu jam perskaityti. Tiesa, vyresniojo sūnėno kol kas sugundyti nepavyko.

Knygoje pasakojama apie devynmečio berniuko kelione jachta su seneliu į Švediją. Tikriausiai vaikystėje tokią perskaitęs tik apie tokias keliones ir svajočiau. Bet kelis kartus skaičiau sero Franciso Chichesterio „Džipsi Motu“ aplink pasaulį“. Ir dabar svajoju…

Bet grįžkime prie jachtos „Launagis“ škiperio knygos. Truputis kritikos. Apysakos pradžia ir pabaiga (kai vienas jūrininkas sutinka berniuką ir užrašo jo pasakojimą) man truputi iškrenta iš konteksto. Būčiau palikęs pirmuoju asmeniu pasakotą Igno istoriją.

O ją skaitydamas ne tik buvau įtrauktas į įdomius nuotykius, kurie, esu tikras, autoriaus patirti savo kailiu. Įdomus senelio personažas, per kurį švelniai atskleista meilė seniems burlaiviams. Įdomios ir į senelio lūpas įdėtos sentencijos („Viskas, kas gali plaukioti, gali ir nuskęsti“, „Už dyką ir ridikas saldainis“). Gerai vietomis paaiškinami jūriniai terminai („…pakeliamas gafelis atskira virve – dirikfalu“), nors kai kurių terminų nepaaiškinimas man kliuvo. Aš juos žinau, o ar žinos vaikas? Tiesa, yra žodynėlis, tad sunku neturėtų būti.

Apysakoje įtaigiai, bet nedidaktiškai supažindinama su jūrinėmis tradicijomis (pavyzdžiui, lipant į krantą per šonu prišvartuotas jachtas eiti galima tik per jachtų priekį) , gyvenimo būdą („…jūrininkai miega ne tada, kai nori, o tada, kai reikia“). Širdį paglostė skaitant, kaip knygoje piešiamas Minijos jachtklubo vaizdas, o atradus pažįstamų žmonių, šyptelėjau. Smagu.

Ne tik įdomu ar smagu, tačiau ir naudinga buvo perskaityti, pavyzdžiui, herojų jachtos įplaukimą į Alingės, Orsdalės uostus. Geriau nei locija.

Tiesa, devynmečio meilės istorija (vaizdžiai kalbant – kaip jis per jūrą vijosi su kita jachtą plaukiančią vienmetę) atrodo šiek tiek netikra – tokius jausmus gali jausti suaugę, paaugliai, o vaikas… Bent jau aš nepamenu. Tad galiu klysti.

Kad ir kiek kritikos pažėriau, tai puiki knyga. Perskaičiau greitai ir esu tikras, — pasiimsiu į kurią nors kelionę, dar skaitysiu. Ir visai nesvarbu, kad aš jau ne paauglys. Rekomenduoju.

Savo nuomonę apie knygą jau išsakė (o aš susipažinti siūlau):

• Nauticalis
• Vėjo pamušalai
• Skaityta.lt
• Gintarė Adomaitytė (skaitymometai.lt)

Stiprių vėjų aplamdytos regatos „Volvo Ocean Race“ jachtos jau dvi dienas negali buriuoti, nes… per mažai vėjo. Uosto varžybos Čingdao, iš šeštadienio nukeltos į sekmadienį,o iš šio – į pirmadienį (vasario 9 dieną).

Šeštadienį (vasario 7 d.) keturios ketvirtojo etapo finišą laiku sėkmingai pasiekusios jachtos – „Telefonica Blue“, PUMA, „Ericsson 4“ ir „Green Dragon“ — tris valandas rūke laukė palankaus vėjo. Oro temperatūra – apie nulį laipsnių. Starto signalo laukta bergždžiai, nors vėjas pakilo iki 9 mazgų. Per vėlai.

Sekmadienį (vasario 8 d.), rūkas išsisklaidė, dvelkia 5 mazgų vėjas, komandos rengėsi startui. Bet ir vėl vėjo nėra, varžybos atidėtos.

Jei istorija pasikartos ir pirmadienį bei antradienį, uosto lenktynių nebus. Nes jau šeštadienį prasidės penktasis regatos aplink pasaulį etapas. Daugiau kaip 12 tūkstančių jūrmylių iki Rio De Ženeiro.

Žvilgt į video ir plaukai piestu stojasi. Bet ką daryti, kai reikia namo parplaukti? Gerai, kai pučia pavėjui. Įskrieji pro uosto vartus pasišokinėdamas bangų keteromis. Bet ne visiems sekasi…

Makumba (buriuotojams jo pristatyti nereikia) sako, kad čia dar niekis. Vietos įplaukti į uostą — ui kaip daug. O va jiems kartą Švedijoje… Grįš Andrius Varnas iš kelionės aplink pasaulį, paklausime, į kokį jie uostelį per audrą plaukė, kur vietos vartuose mažiau, nei šiame filmuke.

• „Linda“ pinigų, aišku, nemokės. Ar ji ilgesnė, nei 8 metrai?

Buriuotojų sąjungos interneto „vartuose“ jau yra informacija apie šią savaitę vykusio LBS Tarybos posėdžio priimtus sprendimus. Tiek, kiek priimta, ir tiek, kiek svarbu žinoti. Savo nuomonės ten reikšti negaliu, bet tai išdėstyti čia. Tad trumpai.

• Kapitonatas. Kasmet jis rengiamas vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Šiemet data kiek nukelta. Lauksime Horno ragą apiplaukusių kapitonų. „Tūkstantmečio odisėjos“ idėja gimė praėjusių metų susitikime. Kokia idėja gims šiemet?
• ORC. Daniška laivų matavimo (handicap) sistema, regis, nueis užmarštin. Nebebūsime bene vieninteliai, ją naudojantys. Paprastesnis kelias į pasaulines varžybas. LBS pasirinko ORC Club – kiek supaprastintą ORC sistemą. Ir, bene svarbiausią, ja gali naudoti pati sąjunga (stand-alone). Matavimai visad keldavo nemažai ginčų, tad dabar, kai pats jachtos savininkas atsakys už matavimų tikslumą, o melagystės baudžiamos griežta diksvalifikacija, gal baigsis ginčai a la „tavo vairo plunksna 5 mm ilgesnė“. Vilkimės, kad sumaišties nebus. Juk kol dar įsigalios, kol matuotojai kursus praeis, žiūrėk, ir sezonas prasidės, o visi pasiruošti spės.
• Mokestis. LBS suvažiavime nutarta, jog dabartinį mokesti reikėtų kelti iki 200 litų (5 kartus — nemenkai). Bet šiemet pakeltas jis nebus. Per vėlu. Jei bent vienas sumokėjo senesnį mokestį, nėra kaip iš kitų reikalauti naujojo. Be to, yra nemažai nesutinkančių. Tai tikrai brangu vaikams, kurie per sporto mokyklas yra LBS nariai. Bet Vilniaus jachtklubo priešinimasis mokesčiui (ar ne jūs „taksuojate“ prie Trakų pilies?) man keistas. Naujasis mokestis dar bus derinamas, diferencijuojamas (vaikams-jachtų savininkams-pensininkams) ir turėtų įsigalioti nuo kitų finansinių metų. O kol kas teisėjams LBS už savaitgalį tegalės pasiūlyti arbatpinigius, bet ne honorarą už darbą. Kas skundžiasi, kad teisėjų trūksta?
• Mokestis 2. Tai jau ne Tarybos sprendimas, bet aktualu – Klaipėdos uostas susisgribo, kad ilgesnė nei 8 metrų jachta jau yra tas laivas, iš kurio savininko galima plėšti pinigus. Atverkite pinigas plaukdami į Memelį, ponai.

Kiti Taryboje svarstyti klausimai arba dar laukia patikslinimo, arba bus persvarstomi, tad apie juos plėstis neverta. Bet idėja neleisti treneriams teisėjauti, kad nekiltų ginčų, manau, teisinga. Kaip ir apeliacinės komisijos (ji nenagrinės ginčų, tik nustatys, ar jie spręsti teisingai ir bus paskutinė instancija), jūrinės praktikos komisijos (kuri analizuotų nelaimes, kaip, pavyzdžiui, Liepojos uoste) steigimai.

O kaip seksis įsteigtai Vilniaus buriavimo mokyklai ir ar ji bus rimtas konkurentas Kaunui (sakykite ką norite – stipriausia jaunų buriuotojų paruošimo bazė Lietuvoje), Klaipėdai, Nidai – žiūrėsime. Norisi, kad sektųsi.

P.S. Vos nepamiršau. Viktoras paruošė dokumentų pluoštą, būtiną jachtos savininkams ir kapitonams. Jis tikrai nemenkas ir dar reikia paplušėti prie jo redakcijos. Bet greitai bus prieinamas visiems.

Minijos jachtklubas – moderniausias Lietuvoje. Argi ne? Juk koks kitas šalies jachtklubas pasigirs turintis du interneto tinklapius?

Kadangi esu Kintų buriavimo mėgėjų klubo „Marių burės“ (paprasčiau – Minijos arba Mingės jachtklubas) narys, jaučiu pareigą savo tinklaraštyje paskelbti nuorodas ir į naują tinklalapį. Taip ir pavadinsime – senasis (I) ir naujasis (II).

Nesiimu spręsti, kodėl vienam klubui du tinklapiai, aš nesusijęs nei su vienu, bet (mano mėgstama cvitata) „Yra, vat’, kaip yra, vat’“.

O naujasis tinklapis iškart patraukią akį didelėmis, gražiomis jachtų nuotraukomis. Dizaino specialistai tegu ginčijasi, ar tokia turi būti interneto svetainė. Gyvename televizijos, vaizdų amžiuje, tad nuotraukos – tiesiog būtinas atributas. Keli apsilankymai ir jau įpratau. kaip tarp meniu kairėje ir dešiniame šone esančios nuotraukos viduryje tekste dar įkeliamos kelios nuotraukos. Bet tai smulkmena. Palyginus su senuoju tinklapiu, kurs buvo beveik tuščia statiška „vizitinė kortelė“.

Net ne tai svarbiausia. Svarbiausia – nauja svetainė gyva. Minijos jachtklubas jau paskelbė apie tradicinę „Marių burių“ regatą. Ir žada puoselėti ne tik sezono uždarymo tradicijas, bet ir sezono atidarymo. Nenuorama Bitlas (jachta „Tojana“) sugalvojo rengti regatą „Pilypo“ taurei laimėti gegužės mėnesį. Ir jau vyksta aktyvi diskusija, kas dalyvaus — penkios jachtos jau pareiškė norą. Kviečiami ir daugiau dalyvių.

Dar daugiau. Tinklapis priima mielai laukia svečių ir jau pirmasis svečio įrašas – jachtos „Baraka“ kepas siūlo regatas, o ypač – naujesnes, pajungti į vieną, įskaitinį čempionatą. Manyčiau, puiki idėja ir verta dėl jos diskutuoti.

Tinklapyje po truputi atnaujinamos klubo narių kelionių aprašymai. Ši mintis buvo ir senojoje svetainėje, tačiau numirė. Yra ten ir daugiau įdomios bei naudingos informacijos. Ir, kas itin svarbu, ji atnaujinama, jos daugėja.

Kad ir kaip ir keista, kai vienas klubas turi du interneto „vartus“, naujieji be abejonės gyvesni ir geresni. Kažkuris „webas“ turės „užsilenkti“. Verdiktas, mano nuomone, bus Andriaus Varno pasirinkimas – kuriame jis publikuos savo laiškus iš kelionės aplink pasaulį.