Džiazo festivaliai savo dvasia užburia net tuos, kurie paprastai namie džiazo nesiklauso. Ir įtraukia neketinusius juose dalyvaut.

Taip man nutiko praėjusį savaitgalį. Ir kaip senais gerais laikais dvi naktis pasidžiaugiau „jam session“ — lietuviškai dūzgėmis. Labai net vykęs žodis, drįstu teigti. Kaip drįsau parašyti „džiazo“ su klaida savo įrašo pavadinime.

Bet ne apie tai daina. Daina apie Klaipėdos Pilies džiazo festivalį. Dabar jau būsiantį kitąmet. O buvo jis…

Pirmas vakaras.

Taip nutiko, kad pirmą festivalio vakarą nedaug muzikantų mačiau ir girdėjau – su buvusiu kolega ir jo drauge viena akimi žiūrėjome, kaip Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Lichtenšteinui 2:0 (turiu neįgalioto asmens atsiprašymą LFF vardu…).

Po mačo bičiulio draugė pakvieti eiti kadrinti merginų. „Tai mano mėgstamiausias užsiėmimas“, – sakė ji. Tik „pakabinom“ mes ne merginas, o bičą: tokį visą raudonai apsirengusį reperį. Sakė šoka breiką ir grįžo trumpam iš Anglijos. Atrodė panašus į tipinį stereotipinį emigrantą. Bet įvaizdis buvo klaidingas: tuo įsitikinau, kai mačiau jį mušant būgnus džiazo dūzgėse. Buduliai bugnais negroja.

Nukrypau.

Taigi, pirmą vakarą scenoje pilnai mačiau amerikėno Vasti Jackson ir grupės pasirodymą. „Festivalį reikia pervadinti, išbraukti iš jo žodį „džiazas“, nes čia ne džiazas“, — kartojo bičiulis.

Taip, ne džiazas – Vasti Jackson grojo ir dainavo gerą, technišką, melodingą, truputį melancholišką bliuzą. O ką daugiau gali groti Misisipės valstijos muzikantai? Ir grojo tikrai gerai, tik (stereotipai…), vaizduotė piešė juos grojančius prirūkytame aptemdytame bare kažkur ties 66 greitkeliu (ir nesvarbu, eina jis ar ne per Misisipės valstiją ar ne; veikia jis ar ne).

Antras vakaras.

Nemačiau vengrų „Kerekes Band“, tai nieko nepasakysiu. Juodaodis iš Jungtinės Karalystės Ola Onabule nenustebino. Na, gal tik tuo, kad šis vyras praėjusią naktį šėliojo duzgėse ir turėjo sveikatos ir balsą lipti į sceną. Puiku.

Legendiniais pristatomi islandai „Mezzoforte“ grojo švariai, gražiai, gerai. Bet kodėl legendiniai?Teisingas džiazas, bet pasimiršta greitai.

Va kitas reikalas – amerikėnai „Tortured Soul“. Jau aprašytas reperis emigrantas mus perspėjo; „Šituos turite pamatyti“. Ir jis buvo teisus – festivalio koncertus scenoje užbaigusi grupė buvo nuostabi. Ir vėl ne visai džiazas – paklausom.

Ką ten nuo scenos sakė Kongas, ui, atsiprašau, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas? Kad šią grupę pasikviesti sumanė jo žmona Inga, vyrui tapus politiku, perėmusi festivalio rengimo rūpesčius. Ir kad festivalio sumanytojas skeptiškai į tai žiūrėjo, bet ilgiau pasižiūrėjęs grupės vaizdo įrašų, buvo sužavėtas solisto ir būgnininko akių žvilgsnio. Skepsis dingo.

Ir tikrai: tas šiek tiek į Jurgį Didžiulį panašus bičas nuo scenos svaidė ugningus žvilgsnius, o veido išraiškos niuansų galėtų mokytis aktorystės meno siekiantys. Kas ten sakė, kad tai buvo festivalio desertas? Nemelavo.

Jau vėliau naktį džezo“ dūzgėse grupės vokalistui sakiau: „vuoz osom“. Jis sakė, kad jam patinka mano akiniai. Dūzgės.

O dūzgės (vadinkite jam session, jei taip geriau) K-Centro 21-o aukšto terasoje bare-restorane „Viva Lavita“ buvo teisingos – namo tik paryčiui per tuščią miestą. Bet ne apie tai daina.

P.S. Kelios nuotraukos iš festivalio ir duzgių. Po tokio renginio norisi greitesnio fokuso, šviesesnio objektyvo ir pasimokyti fotografuoti.

Grįžtant prie pavadinimų temos, Karolis Atkočaitis (kas nežino jachtos “Mikis”?) atsiuntė nuotrauką.

Šią jachtą jis nufotografavo plaukdamas Didžiojoje Britanijoje iš Cowes (žymus regatomis miestas Isle of Wight saloje) į Southamptoną.

“Užmačiau taip piktai atrodančią, patiunginuotą jachtikę. O vėliau peržiūrint nuotrauką pastebėjau ir pavadinimą: “if…”, – pasakojo Karolis.

Gal yra norinčių padiskutuoti, ką tokiu pavadinimu norėjo pasakyti jachtos savininkas (–ai, –ė)?

• Ginto Lapėno / Vėjas galvoje nuotrauka

Metų įvykis – pristatytas ir pasiekiamas naujas popierinis buriuotojiškas žurnalas „Vėjo!³“.

Tiesa, pasiekiamas dar ne visiems, o ar bus metų įvykis, žiūrėsime kitų metų pradžioje. Bet kad tai reikšmingas nutikimas lietuviškame jachtinge – faktas.

Nelabai tikėjau, kad tai įvyks…

Daug metų dirbau spaudoje ir ne iš šalies žinau, kaip sunku leisti kokį nors leidinį. Net elektroninį, ką jau kalbėti apie popierinį. Nerašau spaudai mirties nuosprendžio (yra didesnių skeptikų nei aš), bet ir rožine ateitimi nekvepia.

Idėjų leisti žurnalą buriuotojams girdėjau jau seniau. Ir seniau, ir dabar buvau kviečiamas prisijungti, bet atsisakiau. Malti š… nesinori, o kažką rimto parašyti trūko motyvacijos. Arba netikėjau, kad tai įmanoma, arba mačiau, jog pristigsiu laiko ir entuziazmo.

Kažkada ruošiau rimtą straipsnį į antrąjį popierinio žurnalo „Ant bangos“ numerį. Jau buvau medžiagą surinkęs, tik užstrigau pats, mirė ir žurnalas. Nežinau tiksliai kodėl mirė (kalbų girdėjau visokių), bet po gražaus starto ir tylaus išnykimo tikėjimas tokio leidinio reikalingumu ar galimybe išgyventi krito iki minimumo.

Kai pirmasis „Ant bangos“ numeris pasirodė 2004 metais, man tai buvo „kažkas tokio!“. Gražus, puikiomis nuotraukomis, naujoviškas ir lietuviškas. Tik kitiems jis menkai rūpėjo.

Tų metų pavasarį vežiau į Minijos klubą dešimtį žurnalų – maniau natūralu, kad vietoje, kur susirinkę kelios dešimtys buriuotojų, po žiemos ištroškusių buriavimo ir žinių apie jį, žurnalas bus populiarus. Nebuvo. Nupirko gal du egzempliorius.

Jei patiems buriuotojams nereikalingas pirmasis (dabar jau ir vienintelis) žurnalo apie buriavimą numeris, tai kam jis išvis reikalingas?

Ar laikai pasikeitė ir „Vėjo!³“ turės daugiau skaitytojų? Taip atrodė per žurnalo pristatymą Klaipėdos piliavietėje, kur 50 jo egzempliorių buvo išpirkti iškart. Klausimai kur ir kada galima įsigyti žurnalą, netyla iki dabar.

Sako, bus buriuotojiškose parduotuvėse, klubuose, marinose ir viename degalinių tinkle. Lauksim.

Apie „Vėjo!³“ turinį – vėliau. Yra ką skaityti. Tikiuosi, kad beskaitant lapai neišbyrės, nes įrišimas pasitikėjimo nekelia. Šis nepasitikėjimas – irgi pirmojo popierinio „Ant bangos“ palikimas.

——

(*) Leidinio pavadinimas kilęs iš visiems gerai žinomo buriuotojų atsako į palinkėjimą – „gero vėjo!“. Tuomet atsiliepiama „Vėjo, vėjo vėjo!”. Sutrumpinus šį šūkį ir gimė pavadinimas „Vėjo!³“.

Tad ir mano jiems palinkėjimas – Vėjo!

Pučiant postipriam vakarų vėjui, Klaipėdos jūrų uoste jachtos nuo Kruizinių laivų terminalo iki uosto vartų nuplaukia per maždaug tiek laiko, per kiek nuo Pilies uostelio iki uosto vartų galima nuvažiuoti automobiliu (galinę atkarpą reikia paėjėti).

Patikrinta per Pilies uosto regatos startą praėjusį šeštadienį (2011.05.28). Ačiū Viliui (jachtos „Saulė“, „Gabija“), pavežusiam nuo starto linijos iki šiaurinio molo.

Šiemet mano pasirinkimas buvo nedalyvauti regatoje, buvo įdomu stebėti ir fotografuoti startą. Keletas atrinktų nuotraukų – tradiciškai Picasa albume.

Smagiausias starto akcentas – signalas driokstelėjo iš patrankos!

Regatos nugalėtojus jau praneša „Piranija“.

Kai atliktų darbų sąraše daugėja varnelių, pasiūlymas po darbo dalyvauti trumpoje regatoje skamba itin viliojančiai. Panašiai kaip po darbų nueiti į kiną, barą, pas draugus ar dar kur nors ko nors – kiekvienam savo.

Ar tik klaipėdiečiai gali pasigirti galimybe po darbų paburiuoti? Kaune variantų ne ką mažiau, ir Trakai nuo Vilniaus ne taip toli. Nėra nei viename mieste geriau nei kitame – yra kitaip (apie kitus miestus nežinau).

Klaipėdoje – jūriniai laivai ir griežtesnė tvarka, Kaune — marios gražesnės, Trakuose — pilys. Kad tik noro, jėgų, entuziazmo ir vėjo nestigtų. Kartais nestinga.

Viena smagiausių spontaniškai po darbo valandų gegužės 24 dieną surengtų varžybų tarp trijų jachtų dalis – laimi tas, kas finišuoja pirmas fiziškai. Jokių barnių ir peštynių po finišo – viskas padaryta dar prieš startą: lėčiausia jachta startuoja pirmiausia, greičiausia paskiausiai.

Tau duotas starto laikas ir tavo reikalas startuoti ne anksčiau. Vėliau gali, bet ne tam startai skirti. Kaip ir kas starto laikus suskaičiavo, ir dėl smagios distancijos, ir (juolab!) dėl smagios kompanijos, niekas po finišo ginčų nekėlė.

Kaip pasakojimuose “iš švedų”: sudedam vyrai bare ant stalo GPS prietaisus ir žiūrim kas kaip nuplaukė.

Vieno tokio prietaiso rodmenys su keliomis nuotraukomis – viršuje.

Ačiū „Scorpio“ už galimybę atsipūsti po darbų, „Piranijai“ — už idėją, „Barakai“ — už tai, kad yra.