2011 Laivų paradas

Antrasis laivų paradas sutraukė mažiau žiūrovų, nei pirmasis 2010 metais. Ar čia tik man vienam taip atrodo? Nors buvo ne mažiau įdomus.

Šiemet paradą ir vėl stebėjau nuo vandens, bet ne iš jachtos. Teoriškai galėjau atidžiau pasidairyti, praktiškai buvo šalta (nelogiška, bet taip įdomiau).

Parado flagmanas jachta „Lietuva“ ruošė staigmeną — naują dvispalvį Klaipėdos miesto herbu papuoštą spinakerį. Ir gal todėl nepasipuošė ir neapsišvietė (net navigacinių šviesų nesimatė), bet pasislėpti vis tiek nepavyko. Tokio dydžio laivo siluetas ir aukštas stiebas matėsi puikiai.

Mažesniems reikia būti ryškesniems, ką puikiai parodė jachta „Piranija“: investicija į LED lemputes navigacinėms šviesoms švietė iš tolo – ryškiau nei daugelio aplinkinių motorlaivių, jau nekalbant apie jachtas. Su tokiais „navilaitais“ jūroje galima jaustis saugiau.

Nebūsiu objektyvus, bet laikausi nuomonės, kad „Piranija“ pasipuošė bene geriausiai iš visų burlaivių: diskotekiniai prožektoriai ant groto (o vėliau ir genujos) projektavo įvairiaspalvius raštus. Parado liudininkai taip įvertino: „O štai šitie normaliai pasipuošė“.

Neblogai buvo pasiruošę ir jachtos „Marius BMW“, „Lady L“. Tik jų lempučių girliandoms pritrūko ryškumo – iš toliau matėsi labai jau skystai.

Ne taip paprasta iš akumuliatorių išspausti 220 voltų. Motorlaiviams šiuo atveju geriau.

Neturime laivų paradų tradicijos , bet su kiekvienais metais skepsį keičia optimizmas; smagu girdėti, kaip kai kurių laivų škiperiai kitiems metams planuoja „ką nors įspūdingesnio“.

Gero Vejo race 2011 / © Ant bangos / www.arbusis.lt

Pirmoji šiųmetinė regata jūroje — „Gero vėjo“ — tapo tikra rekordininkė: nefinišavo 7 jachtos iš 9 grupėje.

Ne dėl audros ar stiprių vėjų, o atvirkščiai, dėl silpno vėjo. Nespėjo mažosios laisvosios grupės jachtos nuplaukti iki Palangos tilto ir laiku grįžti, kai kontrolinis laikas buvo skaičiuojamas pagal didžiausios regatos jachtos finišo laiką.

Švelniai tariant keistai atrodo, kai vienoje grupėje varžosi 54 pėdų (16,56 metro) ir 22 pėdų (6,54 metro) ilgio laivai.

Galima kaltinti tuos, kas nepasirūpino, kad didžioji jachta laiku turėtų reikiamus matavimus ir startuotų ORC grupėje su apylygiais varžovais. Bet nei priekaištai jachtos škiperiui, nei ORC liudijimus tvarkantiems asmenims padėties nepakeis – per daug skirtingų (savo klasėje vienetinių) jachtų ir per mažai norinčių dalyvauti varžybose.

Todėl balus skaičiuosime (ir perskaičiuosime), nuskriausti jausimės arba ne, nuolat.

Nesijaučiu nuskriaustas Palangos tilto nepamatęs. Ne visai tas buvo šeštadienį jachtos „Piranija“ tikslas, ir, dėkodamas už dar vieną šiltą priėmimą, nepuoselėjau sportinių ambicijų. Dar įdomiau protingai paskaičiavus apsisukti iš distancijos ir matyti sportinės grupės jachtų spinakerius sau už nugaros.

Aštuntą kartą vykusios regatos rengėjai neatsako už tai, kad jos dalyviai nori dalyvauti ir antrą kartą rengiamoje šventėje (tuo labiau neatsako už vėją – bus jo ar nebus). Bet akivaizdu, kad regatos rengėjai galėtų būti lankstesni: jei mato, kad yra norinčių tik laivo nosį iškišti už jūros vartų ir atgal, galima tokiems sugalvoti kitokią distanciją arba ją sutrumpinti.

Daugelis kaltina „Žalčių karalienės“ regatą dėl jos nebeįdomaus ir nusibodusio maršruto. O kuo įdomesnis Klaipėda-Palanga ir atgal? Kodėl ne Klaipėda-Nida? Klaipėdą-Rusijos siena? Klaipėda-ekonominės jūros riba?

Klaipėda-Liepoja geriau? Priklauso nuo to, su kuo plauki. Jei su lėtesniu laivu ir Latvijos uostą pasieki vėlai vakare ar naktį, miesto veik nepamatysi (naktinis klubas marinoje su dideliu falu – dar ne visas miestas, o ir namo buriuoti reikės, negi klube visą sveikatą paliksi…), tad koziris – kaimyninė šalies uostas – iki tūzo netempia.

Artimiausio savaitgalio regata – kaip tiki iki Liepojos.

P.S. Žiūrėdami regatos nuotraukas atkreipkite dėmesį į fotofinišą. Aš sirgau už „Jigy Jigy“, ir su visa derama pagarba jachtos „Baltas“ įgulai ir škiperiui, man gaila, kad jie varžovus aplenkė prie pat ženklo.

Vis dar randasi žmonių, teigiančių, kad „prie sovietų buvo geriau“. Ir netgi tokių, kurie okupantų kariuomenės šventę vadina „tikrų vyrų diena“.

Nesakau, kad viskas anuomet buvo blogai, tačiau visas komunistinis-socialistinis sistemos pagrindas buvo blogas ir jei sėkla bloga, kaip vaisius bus geras? Kiek iš anuomet save visažiniais laikiusių žinojo, kad CCCP grėsė badas kaip dabar Šiaurės Korėjai?. Primiršusiems ar nežinojusiems — Rokiškio rašinėliai.

Bet ne apie tai dabar daina.

Žvelgiant į įrašo nuotraukas viršuje ir apačioje galima pamanyti, kad prieš 30 ir daugiau metų, Klaipėdoje buriavimas klestėte klestėjo – jachtos vos tilpo Klaipėdos jachtklube Smiltynėje.

Jei dabar visas Pilies uostelyje (imkime dar ir Mingę – anuomet ten jachktlubo nebuvo) prišvartuotas jachtas perplukdyti į kitą jūrų uosto kanalo pusę, senajame jachtklubo baseine jos nesutilptų.

Dalį sugrūdus, vaizdas būtų toks pats, o kitos lauktų reide.

Net jei Smiltynės uostelio senąjį baseiną skirti tik svečių laivams per tarptautines regatas, tikėtina, kad būtų panašus vaizdas.

O iš kitos pusės… Gražu toks stiebų ir takelažo miškas. Ir nors planų buriuoti jūroje įgyvendinimas anuomet prasidėdavo dokumentų pildymu dar žiemą (aš nesusidūręs, jaunas dar, pasakojo), buriavimas ir anuomet, ir dabar yra tas pats — bangos ir vėjas nepasikeitė. Priemonės kitos, naujesnės.

Nuotraukos iš 1979 metais išleisto Klaipėdos jachtklubo lankstinuko (šis – iš mamos archyvo).

• PBO nuotr.

Vartydamas naujausią „Practical Boat Owner“ žurnalo numerį (avansinis birželio No.535) užtikau iki tol nežinotą dalyką: skaitytojų patarimus kaip atbaidyti nuo jachtos paukščius.

Matyt rimta bėda, jei susigalvoja jachtinių „baidyklių“ — įtaisų neleisti sparnuočiams tūpti ant stiebo viršūnės, radaro disko, zalingų, giko.

Pas mus jei koks paukštis pritūpia, o ypač jūroje, ant jachtos – tai tik džiaugsmas.

Bet kad tai gali būti ne visai džiaugsmas, matyti iš viršutinės nuotraukos: londonietis Rupertas Holmsas paukščių nutūptas jachtas užfiksavo Brightone.

Nuotrauka iš to paties žurnalo skaitytojų atsiųstų įdomybių skyrelio „Bosun’s bag“.

Kaip rašo p.Holsmas, paukščiai atskriejo bangomis: pirmosios bangos sparnuočiai sutūpė ant visų horizontalių įtaisų (zalingų, stiebo viršūnių, net silpnų vėjarodžių), o atplasnoję vėliau tūpė ir ne ant tokių horizontalių paviršių: vantų.

Jei nieko ir nesulaužė, tai kiek jie prišiko! Dabar aišku, kam reikia savadarbių ar gamyklinių jachtinių „baidyklių“.

O gal kam nors ir mūsų kraštuose buriuojant ko nors panašaus prireikė?

Parengta pagal Yachting World 2009 m. liepos mėn. leidimo straipsnį “Danger zone – a spate of serious injuries remind us of the dangers”.

• Iliustracija iš žurnalo (hardcopy), paspaudus pasidina (kitame lange), paaiškinimai  – įrašo apačioje.

Neseniai įvykusių nelaimingų įvykių grandinė yra savalaikis priminimas pavojus, kurie yra neatskiriama modernaus okeaninio buriavimo sporto dalis.

Įsivaizduokite, kad vietoj spinakerio nuo jūsų laivo stiebo viršaus pakabintas normalus šeimos automobilis, tarkim minivenas… Ar toks vaizdinys kiek pakeis Jūsų elgesį su spinakrfalu?

Ar būsite pasirengę rankomis išlaikyti tą svorį tik su dviem virvės apvijom apie gervės būgno, arba skubiai numesti virvę atlaisvinant stabdžio sklendę, prieš tai nepriimant dalies apkrovos ant gervės?

Reikalas tame, kad, kai rimtas laivas šniokščia pavėjui su pilnu spinčium, jau artėdamas prie bojos, ir reikalingas skubus ir sklandus burės numetimas, apkrovos ant virvių yra sunkiai įsivaizduojamo dydžio.

Tuo metu, kai technologijų taikymas leidžia pasiekti vis geresnes įrangos savybes, tos pat technologijos užmaskuoja apkrovas, kurias ta įranga patiria. Ir tai yra ne tik dinaminės apkrovos į įrangą, kas kelia pavojų įgulai. Pagalvokim kad ir apie vandenį, už borto lekiantį dviženklio skaičiaus greičiais – atsitrenkti į tokį kietą daiktą krentant už borto, reiškia rimtai susižeisti – ir tai patvirtintų Volvo Ocean Race įgulos.

Be sutrenkimų, nubrozdinimų, skilimų, guzų ir kartais lūžių – kas jau tapę kaip ir įprastais dalykais profesionalaus buriuotojo sportininko gyvenime – neseniai įvykę rimti sužeidimai priverčia atkreipti dėmesį į riziką, kurią patiriame rungtyniaudami.

Trys įvykiai ypač sukrėtė buriuotojų sportininkų bendruomenę. Visais atvejais kojos buvo pagautos į smarkiai apkrautas, arba greitai atpalaiduotas su apkrova virves.

Vienas įgulos narys prarado pėdą regatoje Shipman Cup, Portoroze, Slovėnijoje. Kita buriuotoja buvo laimingesnė, t.y. kojos neprarado, tačiau Antiqua Sailing Week distancijoje numetamas spinakeris pakartotinai užsipildė, ir ją iškėlė, už kojos pagavęs brasu. Trauma buvo tokia, kad nedelsiama evakuacija į ligoninę buvo būtina.

Puikios dienos pabaiga

Kitas (trečiasis iš minų – AB past.), kiek senesnis atvejis įvyko 2008m rugsėjį per Maxi Yacht Rolex Cup, plaukiant su 68’ Mini Maxi ALEGRE. Po 9 operacijų iki šiol, ir dar keliomis suplanuotomis, Ledas Pritchardas vis dar moka didelę kainą už vieną klaidelę ant denio.

Ledas Pritchardas yra patyręs profesionalus buriuotojas, dalyvavęs daugybėje aukšto lygio buriavimo renginių.

Jis pasakoja: „Tai buvo nuostabi buriavimo diena, su 20-30 mazgų vėjo, trumpoje, bet pilnoje veiksmo distancijoje. Lekiant 20 mazgų pavėjui, distancijos atkarpos buvo tik 8 minučių trukmės, todėl laiko pasiruošti manevrams buvo labai mažai.

Artėdami prie bojos, pasiruošėm skubiai pakelti spinakerį, su falu ant centrinės gervės ir su šešiais vyrais prie kavamalių. Paprastai falas fiksuojamas specialiu stabdžiu ant stiebo, ir tada laisvas galas perkeliamas ant normalios gervės, taip pasiruošiant spinakerio nuleidimui.

Tačiau tuokart stiebo stabdis kažkodėl nesuveikė, ir aš pasitikėjau virvės sklende ant denio, kad prilaikytų apkrovą, kol pernešiu falą. Nors ta sklendė nepritaikyta tam darbui, atrodė, kad viskas bus gerai. Man pernešant falą prie kitos gervės, laivas nosimi rėžėsi į bangą, spinkeris dar labiau apkrovė virvę, sklendė neišlaikė ir pasidavė.

Šiuolaikinės virvės labai standžios ir tvirtos, jos dažnai dar kurį laiką išlaiko spiralę po to, kai nuimtos nuo gervės. Manau, kad tada, kai spinakerfalas švilpdamas lėkė velniop, viena iš tokių spiralių ir pagavo mano koją ir pritraukė prie virvių pravedimo bloko ant denio. Tuo metu mano koja jau dirbo kaip stabdis spinakerfalui, kuris tempė 20 tonų laivą su 20 vyrų 20 mazgų greičiu…“

Galų gale virvė buvo nupjauta, bet dešinės kojos kaulas buvo sulaužytas, o visa mėsa nusmaukta nuo blauzdos. Pritchardo laimei, distancija buvo netoli nuo kranto, ir, nežiūrint į neramias oro sąlygas, greitaeigis RIB’as skubiai jį pristatė į krantą, gydytojų globai.

O KAIP laikyti žaizdą sausai?

O jei tokia trauma nutiktų toli nuo krantų? „Manau, kad pirmosios pagalbos mokymai yra geras ir reikalingas dalykas, tačiau sportininkams reikalingesnis specialus mokymas, kuriame įvertinami šiuolaikinio okeaninio buriavimo ypatumai“ – sako dr. Markas “Tommo” Tomsonas, sportinio buriavimo entuziastas ir dalininkas įmonės Medical Support Offshore, kuri teikia specifines medicinines konsultacijas ir mokymus įguloms, dalyvaujančioms tokiose regatose kaip Vendee Globe ar VOR.

„Kranto žmonių rengiamų pirmosios pagalbos kursų problema yra tame, kad jie nesusiję su realiu okeaniniu sportiniu buriavimu. Pavyzdžiui, laikyti žaizdą sausai dažnai yra praktiškai neįmanoma.

Žinojimas, kaip teisingai tvarstyti pirštų traumas, arba kaip apsaugoti stuburą ar sprandą sužeistam įgulos nariui, kuris turės būti perkeliamas į kitą laivą – yra labai svarbu.

Nemažiau svarbu yra žinoti kokius nuskausminamuosius vaistus turėti ir kaip juos naudoti, taip pat kurias laivo dalis, ar įrangą gali panaudoti kaip galūnių įtvarus, arba viso kūno imobilizavimui…

Gana paplitusi trauma yra „pirštinė“, kai vestuvinį žiedą pagauna virvė ir audiniai nusmaukiami nuo piršto kaulo, o greituose laivuose vis daugėja kelio sąnario traumų, nes dėl bangomis skriejančio korpuso dinamikos įgula deniu normaliai vaikščioti nebegali, ir juda ant visų keturių…“

O draudimas ar galios?

„Tačiau ne vien traumos kelia pavojų įgulai, — sako Tomsonas – „Dehidratacija ir hipotermija dažnai pamirštama, ir specialūs mokymo kursai padeda žmonėms suvokti kokios prevencijos būtina imtis.

Kalbant apie reikalavimus mokymams – mus stebina, kad Fastnet‘ui reikalaujama, kad tik vienas įgulos narys turi dalyvauti vienos dienos mokymo kurse.“

Grįžtant prie Led Pritchard – jo skaudi patirtis iškelia nemažai klausimų.

„Pirmosios med. pagalbos įgūdžiai yra esminis dalykas kiekvienai sportinei įgulai. Nors kiekvienai nelaimei iš anksto nepasiruoši, tačiau žinojimas ką tiksliai reikia daryti atsitikus kolegos traumai, yra esminė vertybė. Visi, kurie tą man nelaimingą dieną buvo laive – visi vėliau nuėjo į specializuotą medicinos pagalbos kursą“, — pasakojo M.Tomsonas.

„Aktualus ir draudimo klausimas. Ar laivo draudimas yra su įgulos apsauga nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų? Aš žinau, kad dauguma buriuotojų pasitiki savo įprastiniu kelionės draudimu – bet labai abejotina, kad jis duoda apsaugą, ypač jeigu esate apmokamas sportinės įgulos narys“, — perspėja Tommo.

Net ne tiek ir svarbu – esate apmokamas įgulos narys, ar ne; nuėjote į specializuotą kursą ar mokotės iš knygų – kas iš tikro yra svarbu, tai suprasti, kad realių apkrovų ir to keliamos realios rizikos suvokimas dar niekada nebuvo toks svarbus.

Varžomės lengvesniais laivais nei anksčiau , tačiau greičiai ir apkrovos išaugo eksponente. Gal ir mūsų rizikos suvokimas turėtų tiek pat sustiprėti?

Iliustracijos paaiškinimas (nuo viršaus pagal laikrodžio rodyklę ratu)

• 1. Jei tavo plaukai ilgi – denk juos kepure, arba apsikirpk. Plaukus gali pagauti gervė.
• 2. Grįžtamasis blokas, per kurį pirmo stakselio šotas paduodamas į kokpitą. Nepakliūk į šį trikampį.
• 3. Būk vidinėje (kokpito) pusėje nuo spinakerio brasų. Jiems staigiai įsitempiant, gali būti išspriegtas už borto.
• 4. Saugokis atdaro, bet ant denio gulinčia bure uždengto liuko. Žmonės krenta kiaurai, ir susilaužo koją.
• 5. Galvą laikyk žemiau spinakergiko, kai prisegi/atsegi spinakerį – yra pavojus netekti dantų, arba dar blogiau…
• 6. Laminato burės sliždios.
• 7. Įdėmiai patikrink virvių sklendes, ypač bėgant pavėjui su spinakeriu.
• 8. Nusiimk visą bižuteriją, ypač žiedus, kai dirbi su takelažu. Žiedai yra itin dažna traumos, vadinamos „p „antpirštis“ priežastis.
• 9. Viena ranka tau – kita laivui. Nekrisk nuo tranco.
• 10. Groto Šotas – pavojus pirštams! Šotas dažnai yra patogi vieta laikytis, tačiau viena iš pavojingesnių.