• Kipro Paldausko nuotrauka.

Pamačius nekasdienį vaizdą – jachtą prie Klaipėdos Pilies tilto (statytas dar 1826) – aišku, sustojau (myniau po darbinio vizito į centrinį paštą).

Ne taip seniai į Lietuvą atplukdytos (tradiciškai – iš Švedijos) sportinės jachtos „Norrsken“ įgula ruošėsi kelti stiebą. Sustojo prie tilto, nes ketino pasinaudoti juo kaip pagalbine priemone.

Stiebo kėlimo planas buvo paprastas: dviese nuo tilto traukia už bakštagų ir taip kelia stiebą, dviese (pasisiūliau padėti — pagalbą priėmė) kelia stiebą rankomis, vienas taiko stiebo noką į stepsą. Nesudėtinga operacija (kuriai šūksniais nuo kito upės kranto patarinėjo jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas) pavyko sklandžiai.

Prisegant prie denio vantus paaiškėjo, kad vienas kairys pagrindinis vantas iškritęs iš stiebo.

Nereta bėda tokio tvirtinimo trosams: kai jo galas baigiasi antgaliu, kuris įstatomas į apkaustą stiebą. Antgalis padarytas taip, kad į ertmę įlenda tik pasuktas horizontaliai, o būdamas darbinėje padėtyje vertikaliai, teoriškai iš jos iškristi negali.

Realybės nutinka, kad iškrenta net gerai suveržtas trosas ir dėl to, pasitaiko, stiebai lūžta.

Šiuokart anokia čia bėda, trosas į vandenį neniurktelėjo, stiebas ranka pasiekiamas nuo tilto, vantą grąžinti į vietą neturėtų būti sunku. Taip atrodė iš pirmo žvilgsnio, bet dėdė Merfis metė antrąjį, savo, žvilgsnį: lengvai iškritęs (pabėgęs), atgal į vietą įstatomas (sugrįžta) sunkiai.

Atrodo paprasta: pasukai antgalį horizontalia, įkišai į apkaustą, pasukai vertikaliai ir jis savo vietoje.

Bet pataikyk, kad gudrus, į tiksliai pritaikytą ertmę: net mažiausiais pakrypimas tampa rimta kliūtimi, kai apkausto skylė ir troso antgalis nebesutampa. Ir visa tai darai viena ranka, nes kita laikaisi už tilto.

Aišku, kad pavyko. Kitaip ir būti negalėjo. Ne iškart, bet trosas vietoje. Indėniškai amerikinis garsus šūksnis „Yra!“ ir operacija baigta.

Finalinį momentą savo išmaniuku užfiksavo pro šalį krypavęs Kipras. Ačiū jam už įdomų kadrą. Ir už „Subj“.

Ir ačiū „Norrsken“ škiperiui, leidusiam pagelbėti ir papasakojusiam apie įdomų laivą. Dar praėjusį sezoną beveik mačiau, kaip gražiai bangomis bėga jachta. Beveik – nes greitas laivas, greit tapdavo neatskiriamu nuo kitų baltu trikampiu horizonte.

P.S. Jachtos „Norrsken“ įgula ne tik stiebą kelia įdomiai. Škiperis Simas papasakojo, kad jie ir laivą nusileido Danėje — kiek aukščiau upe miesto pakraštyje (operaciją įamžinta jachtos Facebook profilio albume). Irgi nekasdienis įvykis.

Šventosios uostas jums ne kaimo prieplauka, o valstybinis jūrų uostas. Ir didžiausios galimos rinkliavos šiame uoste dar 2007 metais buvo paskaičiuotos labiau dideliems jūriniams jūriniams laivams, nei pramoginiams laiveliams.

Susisiekimo ministerija susisgribo, kad jūrų uostui pritaikytos rinkliavos kainos netaikomos mažiems laivams (iki 10 metrų): „…Tokio ilgio laivai sudaro apie 98,6 proc. viso Lietuvoje plaukiojančių mažųjų laivų skaičiaus, kuriems ir bus pritaikytas Šventosios uostas, valstybė praktiškai negaus pajamų iš rinkliavų pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.“

Tad ministerija parengė įsakymo projektą (UPD: nuoroda nekorektiškai veikia, tad patvirtinimui, jog neišgalvojau — į mano el. paštą atėjęs (anonimiškas) projekto failas *.pdf formatu)  kuriuo siūlomos naujos rinkliavos: už dieną ir mėnesį pagal laivo ilgį.

Patvirtinus, rinkliava (maksimalūs dydžiai) atrodytų taip:

Kainos už parą:

• Iki 6 m – 50 Lt
• 6-10 m – 70 Lt
• Daugiau 10 m – 100 Lt

Kainos už mėnesį:

• Iki 6 m – 600 Lt
• 6-10 m – 840 Lt
• Daugiau 10 m – 1200 Lt

Viename projekto lydraščių teigiama: „…Ministro įsakyme planuojama nustatyti dvigubai mažesnius tarifus, nei siūloma nustatyti Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame maksimalius tarifus.“

Nežinia tiksliai, apie kokį Vyriausybės nutarimą kalbama, bet jei ministro rinkliavos dvigubai mažesnės – riebus pliusas jam.

Cituotame 2007 metų Vyriausybės nutarime, rinkliavos pagrinde skaičiuojamos pagal tonažą, bet vidaus vandenų laivams padaryta išimtis: jei laivo dokumentuose nenurodytas tonažas, maksimali krantinės rinkliava yra 24,6 lito už vieną laivo ilgio metrą (L) už metus.

Ar teisingai skaičiuoju laivui iki 6 metrų: 6*24,6=146,6 Lt. Už metus? Už mėnesį? Jei teisingai skaičiuoju ir už metus, tai kur naujų rinkliavų dvigubas pigumas?

Gal čia: vis dar galiojančiame rinkliavų skaičiavime yra dar viena rinkliava – sanitarinė. Skaičiuojama pagal bendrą tonažą, tad: „Jūrinio pramoginio, sportinio laivo, jachtos ir Lietuvos Respublikoje įregistruoto žvejybinio laivo“ sanitarinė rinkliava yra „1,4 lito už BT vienetą už metus“.

Imkim, kad 6 metrų jachta sveria 2 000 kg = per metus 2 800 Lt. (gramas patikslino) 2 tonas, reiškia per metus sanitarinio mokesčio — vos 2,8 lito. Bet šio mokesčio naujajame variante nėra.

Nes jei skaičiuosime naujomis kainomis už metrą (per mėnesį 600 Lt), tai per metus susidarys oho kokia suma: 7 200 Lt.

Projekto rengėjai pripažįsta: „Tikėtina, kad pajamos iš rinkliavų nepadengs Šventosios uosto eksploatacinių sąnaudų.“

Gal ne visai tokia Šventosios jūrų uosto rinkliavų skaičiavimo metodika?

Turėtų žinoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

UPD: Įdomi logika: rinkliavos “keičiamos todėl, kad už valstybės lėšas rekonstruotame uoste tokių mažų rinkliavų tiesiog nebegali būti.”

Kas atspės jachtos pavadinimą? Rundukas spėlionėse dalyvauti negali, nes pirmas pamatė, pasakė ir parodė. Beliko nufotografuoti.

Tik spėlioti nelabai čia yra ką – gyvas įrodymas, kad amerikinis jachtų pavadinimų dešimtukas ne iš piršto laužtas.

Laimingas valandas skaičiuojantys buriuotojai atplaukė į Klaipėdą pirmadienio pavakare. Per šventes tai jau antra matyta Vokietijos jachta.

• Karolio Atkočaičio nuotrauka.

Sugalvoti laivui pavadinimą – nelengva užduotis. Ne kiekvienas gali pasigirti gera fantazija, ne kiekvienas, regis puikus, vardas laivui tinka.

Žvilgerkim į eilinį, šįkart amerikinį FirstBoat sudarytą laivų vardų dešimtuką. Tai motorlaivių pavadinimai, bet kaip įdomu pakedenti jų reikšmę:

1. Serenity – romybė, ramybė, giedruma. Gražus žodis, pavadinimas ir gražus, ir paprastas, skambus. Gaila, bet, panašu, nuvalkiotas.
2. Happy Ours – žodžių žaismas, kurį tiesiogiai verčiant “laimingas(-ga) mūsų“, bet tariant skamba kaip happy hours – laimingos valandos.
3. Feelin’ Nauti – žodžių žaismas, kur nauti kaip ir nuo žodžio nautical (jūrų, jūrinis ir pan.), bet ištarus skamba kaip naughty – išdykęs, net kartais taip truputėlį nepadoriai išdykęs, jei žodis tinkamame kontekste. Pavadinimu lyg sakoma „jaučiuosi „išdaigingas“, t.y., noriu išdaigas krėsti.
4. Family Time – šeimos metas, šeimos laikas. Na be galo nuobodus pavadinimas.
5. Liberty – laisvė. Tinkamas laivui (ir jachtai) pavadinimas, bet nuobodus.
6. Black Pearl – galima būtų ir neversti, bet išverstas jis skamba kaip „juodasis perlas“.
7. Andiamo — itališkai reiškia „eiti/eime“. Ir italai vandeniu vaikšto.
8. Knot On Call – žodžių žaismas: mazgas „ant iškvietimo“. Bet tariant skamba kaip ne ant iškvietimo, t.y., ne darbo metu, laisvas metas.
9. High Maintenance — „daug darbo reikalaujantis“. Taip ir apie savo žmoną, draugę vyras gali pasakyti. Suprask: daug pastangų reikia įdėti, įnoringa jachta.
10. Just Chillin — „tiesiog atsipūtęs“. Galima versti ir kaip „atsipūtęs leidžiu laiką“, nes „chillin“ yra veiksmažodis, bet lietuviškai geriau būdvardžiu išreiškiamas.

Įrašo įliustracijoje – britų motorlaivio pavadinimas. Daugiareikšmis. Turit įdėjų, kaip tiksliai išvesti?

Papildyta (UPD): Nuotrauka į temą. “Pavadinimas atspindintis tikrąją padėtį namuose”. Fotografuota Gdanske. Ačiū LY2CX.

Beje, žodis “dūzgė” man visai gražus (ar kalbininkai, o ne kas kitas jį sugalvojo, dar klausimas), o jūrinių terminų žodynas yra. Ir, jei teisingai žinau, rengiamas naujas. Išleis patvirtintą, mokysimės lietuviškos terminijos.

Kiek anksčiau nei ketinau ir planavau, pradėjau buriavimo sezoną. Nepamenu, ar kada esu tiek anksti – balandžio mėnesį – buriavęs Lietuvoje.

Ačiū jachtos „Piranija“ škiperiui Audriui, pakvietusiam sekmadienį nuplaukti iš Juodkrantės į Klaipėdą.

Trumpa kelionė po burėmis – 18 jūrmylių pučiant silpnam vakarų vėjui tai lengvame rūke, tai skaisčiai šviečiant saulei tuščiose mariose ir pustuščiame Klaipėdos uoste – buvo geras „galvos prapūtimas“ po žiemos lašinių auginimo prie kompiuterio.

Pirmasis plaukimas, kaip ir pataria patyrę jūrų vilkai, buvo ramus, sausas ir geroje kompanijoje.

Mes nebuvome vieni – prasilenkėme su jachta „Samsas“, kuri, taip pat viena pirmųjų, kaip ir „Piranija“, nuleista į vandenį Klaipėdoje, skubėjo į savo „namų“ uostą – Minijos jachktlubą .

Yra laivų ir Klaipėdos jūrų uoste. Bet pasvarstėme: kokie krovos rekordai būtų, jai uostas būtų sausakimšas laivų, dar antra tiek lauktų reide, jei rekordais giriamasi jau dabar? ¹

Buvome trumpam „išokę į jūrą“ — tik švyst per vartus, garbės ratuką (ratas būtų bent iki Šventosios) net nepasiekus Priėmimo bojos ir atgal. Jūroje ir pietavome. Buvau pamiršęs, kaip greitai ataušta maistas denyje, o nuo šiol dar ir žinau: tarkuotas sūris pagardina plovą.

Pirmasis šiųmetinis krikštas jūroje buvo spontaniška Audriaus idėja jau pasiekus Klaipėdą.

Kaip ir idėja prie Juodkrantės – pabandyti įplaukti į Gintaro įlanką. Nevyko: dukart „sėdome“ prie 1,4 m gylio ir neberizikavome.

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo statistika pagal mano Garmin GPSmap 76 C

• Nuplaukta 18,4 jūrmylės
• Vien plaukiant prabėgo 4 val. 27 minutės
• Vidutinis greitis buvo 4,1 mazgo
• Maksimalus greitis (vis neatsisakau šio netikslaus GPS parodymo) – 8,8 mazgo

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo nubėgtas laivelio kelelis, kurį skaičiavo ir piešė tam skirta išmaniuko iPhone programikė:

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo nuotraukos – Picasa albume (prierašai prie jų papildo šį įrašą).

Kodėl medžioklės sezonas?

Nes kiekvienas medžios pagal savo norus ir galimybes: jūrmyles, mazgus, vėjus, pergales, uostus, seklumas, prizus, audras, štilius, draugus, undines…

Linkiu sau ir visiems!

—–

1Prie temos: Klaipėdos uoste kraunama anglis. Kelis šimtus metų tai buvo viena kasdienių prekių. Bet dabar, sako, buvo (yra?) ketinimų Klaipėdoje neleisti anglies krauti – kad dulkių nekeltų. Dabar madinga vasaromis visų miestų gyventojus gąsdinti padidėjusia „kietųjų dalelių“ tarša.