Kas greitesnis?
Rokas Arbušis
Artėjant žiemai ir, galbūt užšalsantiems ežerams, t.y., ledrogių sezonui. Vaizdelis iš 1930-ųjų metų. Mičigano ežeras (JAV), lenktyniauja „Chevrolet“ ir bujeris. 1:22 min. retro vaizdelių 
Ta pati audra, o tokia skirtinga…
Rokas Arbušis
Poetiškai, gražiai, su kreipiniu lyg į mylimą moterį aprašyti audrą gali tik jūrininkas. Pauliaus Egidijaus Kovo, trečiojo „Ambersail“ etapo įgulos nario (ir XI etapo kapitono) aprašyta uraganinė audra prie Šv. Pauliaus salos pietiniame Indijos vandenyne tokia – graži, didinga, laukta.
Potyrius iš tos pačios audros aprašęs kartu plaukiantis Algis Patašius jau kiek santūresnis, realistiškesnis.
Abu buriuotojai (veikiausiai kaip ir visi „Tūkstantmečio odisėjos“ įgulų nariai) audrų matę ne vieną. Niekada to nepatyrusiam sunku įsivaizduoti, kaip galima taip poetiškai ar ramiai aprašyti 9-10, o jei prietaisai nemeluoja ir vėjo greitis siekė 63 mazgus – tai ir visų 11balų uraganinę audrą. Krante tokio stiprumo vėjas ne tik neleistų paeiti, bet ir rautų su šaknimis medžius, ardytų stogus.
Skaitant Pauliaus aprašymą nejučiom prisiminiau jo prieš berods trejus metus pasakotą istoriją, kaip plaukiant kartu su tėvu, vienu vyriausių šalies buriuotojų Jurgiu Kovu, jiems teko nuo audros Biskajaus įlankoje slėptis sugrįžus į uostą. O plaukimo sąlygos neleido ramiai pasigaminti maisto – vyrai maitinosi vien sumuštiniais.
Bet, regis, mane atmintis pavedė. Pasak pono Jurgio, anokia ten audra. „Mes nepripažįstam audrų. Nei audra ten buvo, nei ką“, – kalbėjo jis. Ir patikslino įvykio detales.
Tąkart, plaukiant nusipirkta jachta „Strollaway“ iš Ispanijos, Biskajaus įlankoje pūtė stiprus priešpriešinis vėjas, jachta plaukė beidevindu. Ir maždaug įlankos viduryje vyrai pastebėjo, kad trūkęs bakštago vanputensas. Norint nuimti svorį nuo štago, teko keisti halsą, o tai reikškė krypties pasikeitimą į krantą. Tad buriuotojai grįžo į Ispaniją, kur susitvarkė gedimą ir dar ir suplyšusią genują susiuvo vietos meistras.
Kita bangų ir vėjo „maišalynė“ juos pasitiko Lamanše plaukiant iš Bresto. Iš Atlanto vandenyno atriedanti banga sekliame, įspraustame tarp Anglijos salos ir žemyno, Lamanše pakyla, keičia kryptį. Britų buriuotojai, grįždami iš Pietų Europos, suka didelį lanką, aplenkdami šias vietas. Prie viso šio „kokteilio“ prisideda ir srovės, keičiančios kryptis kas 6 valandas.
„Vanduo atrodė kaip verdančiame katile – viskas aplink kunkuliuoja. Man atrodė, kad tarpas tarp bangų – apie 20 metrų. Jachtos ilgis – 12.40 m. Į vieną bangą ji kyla stačiai, po to staiga šoka žemyn ir neria į kitą“, – plaukimą prisimina J.Kovas. Tokiame bangavime pilnu fordevindu plaukiančią dvistiebę jachtą suvaldyti nelengva.
Vienu metu virš jachtos ratus suko gelbėtojų sraigtasparnis. Veikiausiai jiems atrodė keista, kaip tokioje pekloje vienas plaukia sau garbaus amžiaus vyras. Bet kiek pasisukinėję jie nuskrido.
Ponas Jurgis prisimena: taip, jie tada valgė sumuštinius. Bet juk dviese plaukia, ką čia daug gaminsi. O ir sąlygos nebuvo tinkamos kulinariniams gabumams atskleisti. Tačiau ponas Jurgis patikina – Paulius išmaišęs visą Baltiją, matęs ir šilto, ir šalto, tad yra patyręs jūrininkas.
Tik kiek skeptiškai žiūri į sūnaus žodžius – „Aš Jos jau pasiilgau, aš laukiu kitos audros…“. – apie audrą. „Prisišauks…“, – lyg perspėja ponas Jurgis. Dabar kartu su Pauliumi plaukiantis A.Patašius įgulos draugo laukimu taip pat nesidžiaugia: „Mums užteks ir vienos…“.
O čia, jei teisingai supratau (nemačiau TV), vaizdo įrašas, kurį filmuodamas Paulius kiaurai peršlapo. Atspindi mažą dalelę to, ką išties tenka patirti audroje buriuotojams.
< ![endif]-->
Kitas sustojimas – Naujoji Zelandija
Rokas Arbušis
Parą vėlavus gruodžio 14 dieną Keiptauno duotas regatos aplink pasaulį „Portimão Global Ocean Race“ antrojo etapo startas.
Startas atidėliotas dėl Pietų Afrikoje kelias dienas vyravusių itin stiprių vėjų – nusiėmę stiebus patikrinimui, buriuotojai negalėjo jų nerizikuodami tvirtai vėl gražinti į vietą. Bet stiebai pastatyti, kai kuriose iš 6 regatos jachtų naujos burės paruoštos ir lydimi nemenkų sirgalių, lenktynininkai išplaukė į ilgiausią ir bene sunkiausią etapą.
Beje, vienas iš regatos dalyvių, čilietis Felipe Cubillos (jachta „Desafio Cabo de Hornos“) buvo rimtai susižeidęs pirmajame etape ir iš Keiptauno skrido gydytis į Čilę, bet sugrįžo ir startavo antrame etape.
Šis etapas sunkus ne tik todėl, kad ilgas – apie 7000 jūrmylių iki kito finišo Naujosios Zelandijos sostinėje Velingtone. Jis driekiasi „kaukiančiose keturiasdešimtosiose“, kur netrūksta aukštų bangų ir stiprių audrų. Norėdami padaryti distanciją saugesne, regatos rengėjai nepažymėjo kelių „vartų“, pro kuriuos būtina praplaukti jachtoms.
Bet kontroliniai taškai yra ir nei viena jachta negali leistis žemiau 50 laipsnių pietų platumos. Jei taip nutiktų, joms bus skaičiuojami baudos taškai. Regatos rengėjai pasilieka sau teisę keisti praplaukimo taškus, jei tik gaus informacijos, kad netoli jų per arti yra plaukiojantys ledai.
Vieni pavojingiausių „vartų“ bus netoli Naujosios Zelandijos – anot regatos rengėjų, ten praėjusiais metais „nuskendo nemažai jachtų, bet mes ėmėmės visų saugumo priemonių“.
„Portimão Global Ocean Race“ regatoje varžosi 6 jachtos 40 pėdų klasės jachtos – dvi vienutininkų, ir keturios „dvejutininkų“ (ekipaže – 2 nariai).
Jachtų pozicijos para po starto (vieta, pavadinimas, šalis, kapitonas (antrasis įgulos narys), jūrmylės iki finišo):
Vienutininkai:
- „Roaring Forty“, Belgija, Michelis Kleinjansas, 6887;
- „Hayai“, Olandija, Nico Budelis, 6890.
„Dvejutininkai“:
- „Kazimir Partners“, Pietų Afrika, Lenjohnas Van Der Welas (Peteris Van Der Welas) 6887;
- „Team Mowgli“, Didžioji Britanija, Jeremy Salvesenas (Davidas Thomsonas), 6888;
- „Beluga Racer“, Vokietija, Borisas Herrmannas (Felix Oehme), 6889;
- „Cabo de Hornos“, Čilė, Felipe Cubillos (José Muñozas), 6889.
Tarp piratų ir žvejų tinklų
Rokas Arbušis
Trumpas, bet sudėtingas. Trečiasis „Volvo Ocean Race“ etapas iš Kočino (Indija) į Singapūrą – 1950 jūrmylių – aštuonioms regatos jachtų įguloms, o ypač šturmanams, bus nelengvas išbandymas.
VOR plaukia į regionus, kuriuose šios varžybos anksčiau niekada nevyko. Bet tai nemenka dalimi komercinės varžybos, tad reikia „pasiimti“ pinigus iš Azijos regiono.
Šiame regione plaukdami iš vakarų į rytus, buriuotojai dažniausiai grumsis su priešpriešiniais vėjais. Be to, nemenką šešėlį vėjams sudarys Indijos pusiasalis, Šri Lanka. Vienoks naktinis vandenyno vėjas, kitoks diena dvelkiantis nuo žemyno – sąlyginai netoli krantų plaukiančios jachtų įgulos prakaituos keisdamos bures. Ir kais saulėje.
Varžybų distancija eina viename intensyviausių laivybos regionų planetoje. Ir nesvarbu, kad burinis laivas atviroje jūroje turi pirmenybę prieš motorlaivius – su „pigių“ valstybių vėliavomis plaukiančių laivų kapitonams tai nė motais. Jiems svarbu greitai ir pigiai pasiekti paskirties uostą, o kiekvienas sukimas iš kelio reiškia prarastą laiką ir papildomas kuro sąnaudas.
Dar piratai ir žvejų tinklai. Tai ne Somalio krantai, bes Somalio piratai tik dabar išgarsėjo pradėję kone karą jūroje. Išties jie piratauja jau seniai ir ne viena jachta yra tapusi jų grobių. Apskritai Pietryčių Azijos regione piratai niekada ir nebuvo išnykę: daug laivų – daug grobio. Daug norinčių jį pasiimti.
Žvejai. Tai ne Kuršių marios, kur tinklai kartais ir farvateryje statomi. Bet tyčia ar netyčia pamesti tinklus žvejai „moka“. O su 3 metrų gylio falškiliu, tokius pusiau paskendusius spąstus užkabinti VO70 klasės jachtoms šansų nemažai. Aštrus peilis ant denio būtinas kaip niekad.
Kaip tyčia, ne už ilgo po starto, tuo įsitikino „Telefonica Blue“. Galėjusi pasigirti, kad abi „Ericsson“ jachtos yra jos kilvateryje, Ispanijos jachtą staiga prarado greitį, ir abi švediškos jachtos ją aplenkė. Pažiūrėjus pro specialų jachtos dugne įmontuotą iliuminatorių, „Telefonica Blue“ įgula pamatė: falškilį ir vairo plunksną „apsikabino“ jūros augalai. Buriuotojams beliko tikėtis, kad brizas neišsikvėps ir įgavusi greičio, jachta atsikratys stabdančios augmenijos. Tai pavyko, ir bent jau kol kas „Telefonica Blue“ pirmauja.
Gruodžio 13 dieną Kočine startavusios jau aplenkė pietinį Indijos kraštą ir suka link atviro vandenyno. Čia, maždaug 1000 jūrmylių, ekipažai gaudys musoninius vėjus.
Gerokai sunkesnės bus likusios 600 jūrmylių iki finišo tarp Sumatros salos ir Malaizijos. Štai čia ir knibžda piratų, žvejų, komercinių laivų. O prie viso to ir vėjai apysilpniai, ir neretai – „į nosį“. VOR rengėjai distanciją iki Singapūro braižė tokią, kad šiaurės-rytų musoniniai vėjai pūstų jachtoms kairiu halsu nuo beidevindo iki bakštago.
Visų jachtų įgulos norėtų Kalėdas švęsti krante, finišavusios Singapūre. Bet ar tai pavyks, dabar dar sunku prognozuoti. Uosto varžybos, kur jachtos plauks 2 jūrmylių distanciją, Singapūre numatytos sausio 10 dieną.
Trečia trečiojo VOR etapų dieną, 10 val Grinvičio laiku, jachtos buvo išsidėsčiusios tokia tvarka: (eilės numeris, jachta, šalis, kapitonas, kapitono šalis, atstumas jūrmylėmis iki finišo (pirmos jachtos), atstumas iki lyderio):
- „Telefenica Blue“, Ispanija, Bouwe’as Bekkingas, Olandija, 1690;
- „Green Dragon“, Airija/Kinija, Ianas Walkeris, Didžioji Britanija, +5;
- „Ericsson 4“, Švedija, Torbenas Graelis, Brazilija, +7;
- PUMA, JAV, Kenas Readas, JAV, +12;
- „Telefonica Black“, Ispanija, Fernando Echovarri, Ispanija, +13;
- „Ericsson 3“, Švedija, Andersas Lewanderis, Švedija, +20;
- „Team Russia“, Rusija, Andreasas Hanakampas, Austrija, +27;
- „Delta Lloyd“, Olandija, Roberto Bermudezas, Ispanija, +32.
Geriausi VOR video #1
Rokas Arbušis
Šiandien, gruodžio 13 dieną, Kočine (Indija) startuoja trečiasis „Volvo Ocean Race“ etapas į Singapūrą. Kaip sekėsi startas – vėliau. Dabar pristatom geriausius antrojo etapo vaizdelius (viršuje). Palydovinio ryšio kompanija „Inmarsat“ kiekvieno etapo nugalėtojui skiria 1000 svarų sterlingų, o finale kitais metais Sankt Peterburge visos regatos nugalėtojas gaus dešimt kart didesnę sumą.
Antrojo etapo nugalėtojas – patyręs buriuotojas trisdešimtmetis italas Olivo Gabriele iš „Telefónica Blue“.
„Media crew member“ (MCM) – „žiniasklaidos berniukai“ jachtose yra naujiena VOR regatoje. Įvertinus, kad VOR yra didžia dalimi komercinės varžybos, keista, kad nebuvo anksčiau įgulos narių, kurių vienintelis darbas – nušviesti varžybas tiesiai iš jachtų. Gal technika ankstesnėse varžybose dar nebuvo tiek galinga, jog galėtų tai padaryti. Dabar gi kone kasdien – nuotraukos, vaizdo medžiaga iš jachtų. Jau nekalbant apie kasdienius įgulos narių elektroninius laiškus.
O čia – geriausi antrojo etapo vaizdo nominantai. Mažoka kaip ir…
Per lenktynes iš Keiptauno į Kočiną kad visų jachtų MCM siuntė bent 20 minučių jau suredaguotos vaizdo medžiagos per savaitę, 1500-2000 žodžių į elektroninį paštą (vakarų žiniasklaidos ypatybė – rašinius skaičiuoti žodžiais) ir interneto dienoraščių ir apie 400 nuotraukų.
Na o čia „Delta Lloyd“ vaizdo klipas MTV stiliumi…
… ir PUMA „mūvis“
RSS prenumerata
