Šuoliais nuo vienos minties prie kitos, lyg nuo alchemijos per asteroidų žiedą iki nano technologijų – taip atsirado šio įrašo tema.

Užvedė Nauticalis, savo komentare pamanęs, jog 1981 metais dar nebuvau gimęs. Buvau.

Pirmas šuolis. 1980 metais, tuoj po Maksvos olimpinių žaidynių, Taline „dalyvavau“ vienoje buriavimo regatoje. Ten vyko ir Maskvos olimpinių žaidynių buriavimo varžybos (iki šiol likęs specialiai tam pastatytas jachtklubas Piritoje), o tuoj po jų ir kita regata, kol dar nespėjo užsienio sportininkai išvažiuoti.

Dalyvavimas mano sąlyginis – sekioti paskui mamą, kuri ir olimpinėje, ir po jos sekusioje regatoje buvo teisėja (manęs pasiimti į olimpinę, matyt, negalėjo dėl objektyvių priežasčių).

Antras šuolis. Abejose regatose teisėjai distancijoje dirbo kariniuose laivuose (spėju, jog tai buvo patruliniai kateriai). Iš savo plaukiojimo jais prisimenu du dalykus: itin skanią jūreivišką charčo sriubą ir…

Trečias šuolis. Nutiko man nuotykis: paprašiau vieno jūreivio leisti panešioti jūrinę kepurę. Negi atsakysi vaikui? Leido. Bet aš, žioplys, jos vos nepradanginau – vėjas ją nupūtė į vandenį. Išsigandau ir ne iškart pasakiau, kas nutiko. Bet visgi spėjau pasakyti, kol kepurė nenuplaukė kažin kur toli, ir vienas jūreivių, griebęs ilgą ilgą fūtštoką (lazdą su kalbiu) išgriebė kepurę.

Pamenu, išgirdau piktą kapitono (ar kažkurio iš vyresnių karininkų) šauksmą ką ten jūreivis daro. Šis turėjo teisintis, kad dėl mano kaltės va kepurę iš vandens griebia. Ant manęs, berods, nepyko. Tada gavau pamoką, kad kažkam nutikus nereikia bijoti pasakyti, tačiau, deja deja, tą pamoką iki šiol prastai išmokau.

Ketvirtas šuolis. Berašydamas prisiminiau, jog toje regatoje buvo mano bendraamžis, berods estukas, vieno trenerio (ar teisėjo) vaikis. Su juo gerdavome „Pepsi Cola“ (o rimtai pepsi pakeitė receptūrą ir nebe tokia skani?) ir lošdavome žaidimų automatais (15 kapeikų kainavo, kaip ir pepsi), o kaip susikalbėjom, jau ir nepamenu, bet vaikai, kaip žinia, kalbos barjerų mažiau paiso. Bet ne apie tai aš. Kartą užpavydėjau estukui: iki šiol matau akyse vaizdą, kaip jam leido gumine valtimi su tėvu (?) plaukti jūroje iš vieno laivo į kitą, o man neleido.

Paskutinis šuolis. Toje regatoje Gintautas Mincė (kokia jachta ir su kuo dar nepamenu) laimėjo III vietą.

Įprasta, kad nuo bangų leidžiasi (serfinguoja) banglentininkai ar burlentininkai. Jog tai galima daryti ir klasikinio bermudų šliupo trikampio groto sportiniu „Laser“ klasės švertbotu, man ir galvon nebūtų atėję. Įdomu, kas nors mūsuose, pavyzdžiui, „Akinio spote“, galėtų tai padaryti? O įmanoma?

„A plan is just a list of things that don’t happen“. Tai mėgstama Thirteen citata ir su nemenkomis išlygomis ji tinka šiam įrašui.

„Jūs sugadinote man savaitgalį“. Taip „Ambersail“ įgulai pareiškė vienas danas, kurį „Tūkstantmečio odisėjos“ rengėjai pakvietė padėti skubiai suremontuoti lūžusį jachtos giką – horizontalų pagrindinės burės groto buomą.

Kai praėjusį penktadienį (06.12) lūžo jachtos gikas, informacija apie tai galėjo pasirodyti bauginanti. Laimei, nieko siaubingo nenutiko, o kelionę aplink pasaulį ištvėręs gikas, matyt, „pavargo“ netoli namų. Laimei, ir netoli krantų, tad „Ambersail“ sėkmingai pasiekė Kopenhagą, kur lūžusi dalis bus suremontuota ir tikimasi, kad jachta laiku pasieks Gdanską.

Bet veikiausiai negalės atplaukti į Gdynią, kur taip pat buvo numatytas įgulos susitikimas su vietos lietuviais ir aukštais svečiais. Dėl to anksčiau nei planavo, į Lenkiją išvažiuoja dar viena XI etapo įgulos dalis, kuri pakeis dalį plaukiančių iš Londono.

Štai taip „Ambersail“ pakoregavo ir mano planus – išvykstu diena anksčiau. Taip taip, pagaliau galiu pasigirti – esu paskutiniojo etapo įgulos narys nuo Gdansko. Dar ketinau dieną prieš kelionę skirti tinklaraščio papildymui (palikti keletą įrašų, kurie automatiškai publikuotųsi), bet spėjau vos du.

Žinoma, rašysiu iš „Ambersail“, nes ten šalia visų įgulos nario pareigų bus ir „media crew member“ pareigos (pirmumas, žinoma, Odisėjos tinklapiui). Panašiai kaip ir „Volvo Ocean Race“ regatoje, tik skirtingai nei VOR, aš esu ir visavertis komandos narys, turėsiantis budėti savo vachtoje. VOR „media berniukams“ neleidžiama padėti profesionalams buriuoti.

Ir jau kai būsiu ant „Ambersail“ denio (et, ar ne per anksti pasigyriau?) man bus smalsu, ar tas gikas, kaip man atrodo pažiūrėjus į nuotraukas, yra sujungiamas iš dviejų dalių, ar visgi lūžo perpus, ar išsinėrė, ar dar kas nutiko.

• Ericsson 3 pitman Jens Dolmer.

Maniau bus paprasta pagelbėti FHM redaktoriui Aidui Puklevičiui, kai jis savo komentare paprašė pagalbos rasti tikslius atitikmenis angliškiems jūriniams terminams.

Svarsčiau paprastai: pasiimsiu storą Jurgio Banaičio sudarytą „Anglų – lietuvių kalbų jūrinių technikos, laivybos, žvejybos žodyną“ (Klaipėda, 2001) ir pasakysiu. Nes Aidas, kaip rašo kitame komentare, internete „pražilo“ ieškodamas.

Aš nepražilau, bet žodyne beveik nieko neradau, nors iki šiol spausdintu žodžiu pasitikiu kelis kartus labiau, nei nuliukais ir vienetukais paleistu į virtualybę.

Žodynas nepaaiškina, kas yra grinder/pitman ir nipper. Nėra ir bowman vertimo, bet aš šį žodį suprantu kaip bakinis — tas, kuris dirba ant bako (laivo priekio). Man toks būtų tas, kuris kelia ir leidžia, prižiūri priekines bures (stakselį, genakerį) spinakergiką (didelę spalvotą pavėjinę burę spinakerį palaikantį skersinį) ar žiūri priekyje (laivo nosyje) į kitas jachtas. Tiesa, mūsų kraštuose tokią funkciją atliekančio nei vieno nemačiau, bet tai dažnas atvejis užsienio varžybose, kur dalyvauja daug ir didelių jachtų.

Nėra žodyne ir watch captain, bet iš to, kaip traktuojamas watch (budėjimas, pamaina, vachta) ir bendro supratimo aš sakyčiau, jog tai būtų vachtos (pamainos) vyresnysis, kažkas panašaus į watch officer, galima būtų sakyti budintis karininkas, jei tema apie sukarintus laivus.

Beje, vachtos vyresnieji yra ir „Ambersail“, bet ar tiksliai taip jie įvardijami, dabar nepasakysiu. Gal vyresnysis vairininkas.

Pamenu, turėjome ir rusų-estų-anglų-vokiečių jūrinių terminų žodyną, bet pats jo tikrai neturiu, tad žvalgausi į kitą knygą – Broniaus Stundžios „Burės ir varikliai“ (leista JAV 1978 m.). Yra ten nedidelis terminų žodynėlis, bet nei vieno mums reikalingo termino.

Ką turiu dar? Ėgi rusišką anglų kalbos vadovėlį jūreivystės mokykloms (Maskva, 1984). Bet čia tik watch captain paaiškintas — vachtos (budėjimo) kapitonas (sakyčiau: vyresnysis, kapitono padėjėjas).

Taip pat nieko neradau Bob Bond „The Handbook of Sailing“ — išversta ir leista rusų kalba 1989 metais Leningrade (dabartinis ir prieš tai buvęs Sankt Peterburgas). Paaiškinimų nėra ir keturių autorių vadovėlyje „Sailing“ (nors labai gražiai skamba „foreword by Ellen Macarthur“, London, 2007).

Griebiuosi dar vieno, jau ne šiaudo, o pagal dydį tikro rąsto – Peter Johnson „The Encyclopedia of Yachting“ (leista „Yachting World“, London, 1997). Bet ten paaiškintas tik vienas iš prašomų terminų:

Bowman – also know as bow. Crew member responsible for foredeck. Taigi, kaip ir sakiau, dirbantis laivapriekyje.

Tai viskas, ką turiu popieriuje. Smalsaudamas užklausiu kompiuterinio žodyno „Anglono“:

bowman — jūr. irkluotojas, sėdintis valties priekyje. Beveik kaip aš ir rašiau.

grinder — malūnėlis (tą patį sakė ir kiti žodynai). Įsivaizduoju, kas tai yra – didesniuose sportiniuose laivuose (taip pat ir „Ambersail“) yra tokie „malūnėliai“ — stovai su rankenomis. Juos sukant perduodama jėga sukti gerves, ant kurių sukamos virvės. Nesu girdėjęs, kad kas tą darbą atliekančius atskiru terminu mūsų kraštuose vadintų. Tiesiog jūreivis, buriuotojas, dirbantis kokpite (pagilinta atvira jachtos dalis įgulai, dažniausiai jachtos gale) . Na, jei tos gervės suka šotus (virves burėms reguliuoti), tai galima vadinti šotiniu.

pitman — amer. tech. vairo svirtis. Mano nuomone, tai prie tokio pat „malūnėlio“ dirbantis, bet šotai šiuo atveju yra groto (didburės). Tikslus tokių šotų pavadinimas būtų groto giko šotai. Tad pitman būtų jūreivis, komandos narys, šotinis.

O nipper „Anglono“ vertimas net užuominos neduoda į jūrinius terminus.

Sugalvojau dar vieną būdą pabandyti paieškoti paaiškinimų: „Volvo Ocean Race“ nuotraukų galerijoje įvesti aptartus terminus kaip raktinius paieškos žodžius. Ir štai ką išmetė (pirma nuotrauka taip pat buvo tarp paieškos rezultatų; palikau originalius prierašus po jomis, deja, paieška nerado tik nipper):

• Grinding in rough weather, onboard Green Dragon.

• Bowman Jerry Kirby takes the full force of a huge wave.

• Watch Captain Neal McDonald from Great Britain at the helm.

Panašu, kad nuotraukos mano žodinius išvedžiojimus patvirtina. Nežinau, ar padėjau, Aidai, bet man ir pačiam įdomu buvo.

Kiek spėju pažiūrėti į naujienų srautus, aštuntajame „Volvo Ocean Race“ etape visi VOR bolidai nestokoja vėjo ir lekia milžiniškais greičiais. O pasižiūrėjus šį filmuką supranti, kad tokią jachtą valdyti gali tik tikrai tai išmanantis. Nors ir profesionalams nutinka neplanuotų posūkių prieš vėją.

Ar kažkas vairo mechanizme lūžo, ar taip banga nubloškė ir savaiminis vendas (kartais „karvės vendu“ vadinamas) įvyko?

Citata pavadinimui/terminui paaiškinti: „Šiaip jau karvės vendas – tai saugus manevras, keičiant halsą, esant pavėjiniam plaukimui, mūsų atveju – tai buvo nepatyrusio vairininko požymis.“