Ant bangos

Avys Paukščių saloje?

Rokas Arbušis

• Tas šviesus kuokštelis viršuje dešinėje – Paukščių salos kampas.

Lrytas.lt praneša apie įdomią vagystę – iš salos Kauno mariose dingo 34 avys. Rašinyje minima 7 hektarų ploto sala. Vienintelę tokio dydžio (nors man atrodo labai net mažesnė) salą įsivaizduoju tik Paukščių salą. Bet kiek metų teko buriuoti aplink ją, nė karto nemačiau besiganančių avių. Nors ir priplaukęs buvau, ir pasivaikščiojau. O paskutinį kartą kai plaukiau šiemet lapkritį, nustebino, jog nebeliko krūmų ir medelių. Nuėdė avys? Apskritai, kas nors ten matė kada nors avis? O gal ne ta sala?

Plaukiojant Švedijos archipelaguose, ypač, prie Karlskronos, teko sustoti (ir nakvoti) salose, kur be mūsų vietos gyventojai tebuvo avys.

Tags: įvairenybės, Kauno marios
November 26th, 2008  |  Posted in Beleberda  |  Comments Off

Gudragalviai „ambersailai“

Rokas Arbušis

• Prezidento vėliava laukiantiems į kranta plukdyta motoriniu kateriu.

Jachta plaukti – tai ne britišku traukiniu, pagal kurį gali laikrodį nustatyti, važiuoti. Niekada tiksliai nežinai (numanyti, žinoma, gali) kokie orai (vėjai, bangos, srovės etc.) pasitaikys kelyje. Tad minutės tikslumu planuoti atvykimą į uostą – sunkiai įvykdoma užduotis.

Ir štai iš tokios padėties puikią išeitį rado „Ambersail“ II etapo įgula – vėluodami švartuotis Keiptaune, jie laukiantiems krante lietuviams Prezidento laišką pasiuntė motoriniu kateriu. Jos pasiimti atplaukė trečiosios įgulos nariai.

Dabar svarbiausia odisėjos rengėjams viską suplanuoti taip, kad jachta nevėluotų grįžti į Lietuvą kitų metų liepos 6 dieną. Tiesa, per įgulų vakarą prieš plaukimą į svečius pakviestas Algirdas Brazauskas prie stalo sėdėjusiems buriuotojams patarė nukelti datą. Nes tądien vyks tūkstantmečio minėjimų kulminacija ir, be abejo, visas dėmesys bus nukreiptas į Vilnių. Ar nepasimes odisėjos finišas bendrame minėjimų fone?

Gal ir nepasimes. Nes odisėjos idėja buvo pristatyta naujojo Seimo nariams. Jie pakviesti kurti „Odę Lietuvai“ ir tokiu būdu pasakyti, kodėl jie didžiuojasi Lietuva.

Bus įdomu paskaityti, ką seimūnai prirašė. O dabar rekomenduoju paskaityti dar vieną II etapo įgulos nario Mindaugo Baltrūno rašinį apie pačią įgulą. Kaip pats autorius rašo, kad yra kiek panegirikos (norintys ar numanantys, ras ką perskaityti tarp eilučių), bet rašinys iš arčiau supažindina su gyvenimu jachtoje ir tais vyrais, kurie išilgai perplaukė Atlantą.

O trečiojo etapo įgula startuoti ketina trečiadienį, lapkričio 26 dieną. Jie skersai perplauks Indijos vandenyną.

Tags: Odė Lietuvai, politika, Prezidento vėliava
November 25th, 2008  |  Posted in Ambersail  |  3 Comments »

Krizė? KRIZĖ! Aik Tu Na…

Rokas Arbušis

Nuotrauka – tik iliustracija.

Pradžiai: Juokas (pro ašaras?) apie finansų krizę (valiutos devalvavimą) Zimbabvėje.

O dabar – rimtai.

Savaitgalį su draugų kompanija praleidome Molėtų observatorijoje. Jau keliolikti metai ta pati kompanija renkasi pabūti kartu. Na žinote, draugų būrys, dainos, šokiai, estrada…

Prieš susirenkant elektroniniais laiškais susirašėme kas ką pasiima, kokia programa (šįkart tema buvo „Paties paruoštas originalus patiekalas“) ir pan. Dieną prieš išvykstant, vienas iš draugų parašė: „<…> paminėsit žodį „krizė“ – duosiu į snukį. paskum paaiškinsiu kodėl“.

Natūralu, kad tai „užkabino“, bandėme rasti pakaitalą žodžiui „krizė“ ir provokavome bičiulį. Aišku, kumščiais jis nemosavo. O gan greitai paaiškino – taip jis atliko socialinį eksperimentą, bandydamas išaiškinti, kiek žmonių užkibs ant žodžio „krizė“ ir kaip ilgai jį eskaluos.

Kitaip tariant (jei teisingai supratau), kuo daugiau sakomas žodis „krizė“, tuo labiau atrodo, kad kažkokia krizė yra. Ir tikrai, paaiškinus sumanymą, „krizė“ tapo nebeįdomi. Kalbėjomės, juokavome apie viską (pasigamintus patiekalus, kaip gyvename, kaip sekasi), beveik neliesdami tokios dažnos dabar kalbų temos – ekonominės krizės.

Na, šiek tiek ir ją apkalbėjome. Juolab žmogus, taip mus suintrigavęs nesakyti žodžio „krizė“, nėra eilinis makleris Vilniaus vertybinių popierių biržoje užima. O ir daugiau toje kompanijoje yra verslininkų, direktorių. Jie tikriausiai kasdien darbe girdi žodžių junginį „finansų krizė“.

Anot jų, tai ne krizė, o normalus, reguliariai vykstantis ekonomikos stabtelėjimas. Nes negali ekonomika nuolatos į viršų kilti. Pastovės vietoje (ar lėtai judės) ir po metų kitų viskas grįš į savo vietas ir vėl kilti pradės.

Ekonomika nenumirs. Žmonės turi valgyti, rengtis, važinėti. Mokytis ir lankytis kultūros renginiuose. Tiesiog dabar reikia apsiprasti, kad pelnai nebus milžiniški, o ten, kur galima sutaupyti, bus taupoma.

Gražu, jei tai neliečia tavęs asmeniškai.

Praėjusią savaitę atsisveikinau su 8 kolegomis. Atleisti „savo noru“. Viena koja ir aš bedarbis – neaišku, ar mano kontora gyvuos ilgiau nei mėnesį. Mums paaiškino: finansų krizė.

Tai krizė ar ne krizė?

Tags: draugynos, finansų krizė
November 23rd, 2008  |  Posted in Beleberda  |  2 Comments »

Žinomi dramos Liepojoje dalyviai

Rokas Arbušis

• Nuotrauka tik liustracija. Su įvykiu nesusijusi.

Trys žemaičiai bandė įrodyti, kad Lietuva – jūrinė valstybė. Pritrūko patirties ir vos galvų nepalydėjo Baltijos jūros dugne.

Jau rašiau apie mistišką jachtos sudužimą prie Liepojos uosto. Popierinis „Lietuvos rytas“ (arba elektroninė versija užsiregistravusiems) rašo išsamiau apie avariją. Pasirodo, ne tris paras, kaip rašė pirminė informacija, o kelias valandas nelaimėliai prabuvo ant molo. Nes rudenį šlapiems, basiems ir per audrą ant bangų talžomų molo akmenų išgyventi tris paras – labiau nei stebuklas.

Bet džiaukimės, kad gyvi liko 46 metų telšiškis Robertas Kniukšta, jo sūnus 22 metų sūnų Mantas ir Plungės rajono gyventojas 20-metis Zigmas Pivoras.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Šie vyrai nedidele jachta anksčiau dažniausiai buriuodavo tik Platelių ežere.

R.Kniukšta ir jo sūnus Mantas neseniai įgijo antrosios klasės jachtos vairininko pažymėjimus. Jie buriuotojams suteikia teisę plaukioti tik šalies vidaus vandenyse.“

Nemaloni, skaudi ir vos tragedija nepasibaigusi pirmoji patirtis atviroje jūroje. Niekam to nelinkėčiau.

O tai, kad „Lietuvos rytas“ (išties patyręs buriuotojas Gediminas Pilaitis, apiplaukęs ir Horno ragą) stebisi, jog švedų pasieniečiai neužregistravo jachtos išplaukimo (beje, rašo tik pavadinimą „Finess“ , kokia jachta – neaišku), man visai nekelia nuostabos. Gediminai, senokai Švedijoje buvai? Aš dar dabar pase turiu įspaudą, kad esu atvykęs į Švediją, tačiau spaudo, jog išvykau – nėra. Tai buvo prieš kelerius metus. Jei pats pas pasieniečius nenuplauksi, niekas ir neklaus, kas tu ir kur plauki.

Jachtą iš Švedijos plukdžiusi trijulė Latvijos pasieniečiams pasakojo „per audrą plaukdami iš Gotlando salos (Švedija) ieškoję užuovėjos Liepojoje.“ Jei jie plaukė tradiciniu ir patogiu maršrutu pro Faroziundo sąsiaurį ir buvo ten sustoję, tai niekas ten nieko netikrina. Klausti reikėtų ne pasieniečių, o skambinti vietinės marinos savininkui.

Tags: Liepojos uostas, Nelaimės jūroje, sudužo lietuvių jachta
November 23rd, 2008  |  Posted in Jūrose ir vandenynuose  |  Comments Off