to sail is vital, to live is not
Rokas Arbušis
Net neramu pasidarė – dvi savaites jokių žinių iš aplink pasaulį plaukiančio Andriaus Varno ir jo jachtos „Ragainė II“ įgulos. Nei dukros Rasos tvarkomame tinklaraštyje, nei Minijos jachtklubo puslapyje.
Dabar prie Andriaus įgulos prisijungęs buriuotojas ir radijo mėgėjas Vygantas. Tačiau ir radijo eteris, anot jo žmonos, tyli jau dvi savaites.
Rašau SMS Andriaus žmonai Virginijai, sūnui Šarūnui – ar nenutiko kas, ar jie kur „ne ryšio zonoje“? Virginijos atsakymas viską paaiškina: „Viskas gerai. Bendrauti su Lietuva trukdė lankytojai iš Lietuvos“.
Ak taip! Vos nepamiršau. Kanarų salose „Ragainę II“ žadėjo (taip ir padarė) aplankyti Virginija ir Rasos draugo šeima. Ponia Virginija papasakojo, kad jie Kanarų salose plaukiojo, išsinuomoję automobilį apvažinėjo Tenerifės salą. Žodžiu, ilsėjusi.
Ir neturėjo kada prisėsti prie kompiuterio laiškų rašyti, radijo ryšio užmegzti. Dar daugiau. Andrius net užsiaugino pilvuką! Jį pažįstantiems tai turėtų kelti nuostabą. Andrius valgo daug. Atrodo, kad jis nuolat valgo. Kai įgula nuo jūrligės net pagalvoti apie maistą negali, jis gamina sau ir visai įgulai. Ir maloniai šypsosi: „Jūs gi badu numirsite“. Bet nepaisant to, įsivaizduoti jį su pilvuku sudėtinga. Ne kartą jį esame pavadinę „maisto gadintoju“. Kad ir kiek valgytų, neina į kūną riebalai, nors tu ką.
Bet, pasirodo, kertais eina. Per atostogas nuo plaukimo aplink pasaulį.
Bet atostogos baigėsi ir kelionė tęsiasi toliau. Lapkričio 23 dieną gavau elektroninį laišką iš “Ragainės II“. Štai ką rašo Andrius:
„Baigėsi mūsų katino atostogos Kanaruose ir šiandien anksti ryte, t.y. apie 0900 UTC, pakėlėm bures į Cape Verde. Kanarai pakankamai mums įkyrėjo, aš jau galėčiau būti gidu. O apie Kanarų marinas ir uostus tai tikrai parašysiu didelį straipsnį, yra ką ir mums iš jų pasimokyti. Čia marinos tarnauja buriuotojams, o ne buriuotojai atiduoda pinigus marinu savininkams…
Vejas čia, kaip visada – N-NE, apie 10 -20 mzg., greitis su mažu foku ir pilnu grotu – apie 5-5,5 mzg. Jei viskas O.K., tai už 7 ar 8 dienų busime Cape Verde.
Vairuoja jachta „windvanas“, budėjimus pasidarėm tik nakties metu – po 2 valandas, kad stebėtume horizontą, nes iš Las Palmaso šiandien pasileis per Atlantą apie 250 jachtų, tai turėtume dalį pamatyti.
Linkėjimai visiems!
Andrius
27 48 N: 16 46 W
11 40UTC
RagainėII
P.S. Dar vis matome aukščiausią Ispanijos kalną Tenerifeje – Teidė ugnikalnį“.
Štai ir viskas aišku. „Ragainės II“ odisėja toliau tęsiasi. Įdomu, kad jie planuoja užsukti ten, kur neseniai buvo „Tūkstantmečio odisėjos“ jachtos „Ambersail“ antrojo etapo įgula – Žaliojo Kyšulio (Cape Verde) saloje. Andrius ir jo įgula turėtų morališkai nusiteikti iš arti susipažinti su tipišku afrikietišku uosteliu, ne tokiu jau ir draugišku buriuotojams. Įdomiai, su įspūdžiais ir išsamiai „Ambersail“ viešnagę Žaliojo Kyšulio sostinėje Prajoje aprašė Mindaugas Baltrūnas.
O Andriaus minimos „pasileisiančios per Atlantą“ jachtos – tai tarptautinės ne profesionalų regatos „Atlantic Rally for Cruisers“ dalyviai. Jie finišuos Karibų salyne („Ragainė II“ ten planuoja būti po 30-35 parų).
LBS šią regatą trumpai pristato taip:
„Lapkričio 23 dieną startuoja ARC (Atlantic Rally for Cruisers) regata, kurią organizuoja WCC (World Cruising Club) ir kuri plaukia per Atlantą. Regata startuoja Kanarų salose Las Palmas mieste ir finišuoja maždaug po 3 savaičių Karibų saloje St.Lucia Rodnay Bay (2′700 jūrmylių). Regatoje yra dvi divizijos: lenktyninė (vertinama pagal IRC handikapo balus) ir kelioninė (vertinama pagal “World Cruising Club TCF” arba “WCC Handicap” sistemą, kurioje leidžiama naudotis varikliu pritaikant baudos taškus). Matavimus atlieka pats laivo savininkas (pagrįsta elementariu sąžiningumu). Nematuoti laivai plaukia Atviroje divizijoje. Gali plaukti net motoriniai laivai. Regatos starto mokestis: 550 svarų sterlingų laivui ir 150 svarų kiekvienam įgulos nariui. Prieš regatą Las Palmas rengiami kursai:
- a) 3 dienų “Atlanto kirtimo seminaras”;
- b) 4 dienų “Tolimojo ryšio radio Sertifikatas”, skirtas SSB radio operatoriui, apimantis ir Weatherfax, tiuningą, nustatymus, e-mail siuntimą. SSB radija, arba kita priemonė e-mail siuntimui – būtina komunikavimo priemonė laive šalia UTB (arba VHF) radijo aparato;
- c) 3-jų dienų ISAF patvirtintos programos “Išlikimo ir pirmos pagalbos kursai”.
Yra reikalavimai kapitonams ir komandai, aprašyti Dalyvavimo sąlygose (Provisional Conditions of Entry for ARC 200X). Patys organizatoriai vadina šią regatą “fun competition”. Ji tokia ir yra: suteikianti malonumo, patirties ir bendrumo jausmo būti kartu su kitais.“
Rokas Arbušis
Kauniečiai buriuotojai Prancūzijoje stovykloje:
Daugiau vaizdų ir šiek tiek info – buriavimo mokyklos Bangpūtys tinklaraštyje.
VOR komandos “Russian Team” bročingo vaizdus žiūrėti siūlau naujuose naršyklės languose. Variantas pirmasis mažesnis, o variantas antras – didesnis (bet man kompas lagino).
Rokas Arbušis
Sakykit ką norit, bet kaip tris paras ant uosto molo išbūti nepastebėtiems, aš nesuprantu.
Lrytas.lt rašo, kaip trys lietuviai tris paras be maisto ir gėlo vandens prabuvo Liepojos uosto bangolaužio (ar molo?), kai į jį atsitrenkusi sudužo iš Švedijos plukdyta jachta. Juos išgelbėjo Latvijos pakrančių apsaugos jūreiviai, „gavę pranešimą, kad ant bangolaužio gali būti žmonių“.
Audrų esu patyręs, rudeninę Baltiją pažįstų. Šį pavasarį susipažinau ir su Liepojos uostu. Bet kiek reikia vienu metu padaryti klaidų (nepažiūrėti orų prognozių, nesusipažinti su uostais ar nesuvaldyti jachtos), kad ištiktų toks tragiškais likimas? Laimei, be žmonių aukų. Bet vistiek, istorija man mįslinga.
Ją perskaičius pirmoji mintis buvo – tai kurioje vietoje jie ten sudužo? Jei ant bangolaužio, tai taip, tarp jo akmenų yra tarpų, per audrą sunku butų nuo vieno akmens ant kito persikelti. Ir pavojinga (prisiminkime „Budžio“ tragediją – Venanto Butkaus surašytą). Bet ne visur – tik centrinėje (vakarinėje) dalyje. O kitur, ypač ties pietiniu molu, taip seklu, kad šok į vandenį ir brisk. Tiesa, tai žino ne visi (apie tai, kaip aš nežinojau – toliau), o ir išbristi gal nepavyks. Bet žvejai ten vaikšto:
Įtariu, kad „46-erių vyras, 22-ejų jo sūnus ir 20-metis jaunuolis“ išsigelbėjo užlipę ne ant akmenų, ar gelžbetoninių blokų, o ant vieno iš dzotų (kaip kitaip jį pavadinti?) su navigaciniu švyturiu. Kad ir ant šio:
Bet kaip galima nepamatyti žmonių? Ypač, jei žmonės sugadino vieną uosto prieigos navigacinį švyturį. Gal laivyba Liepojoje ir nelabai intensyvi (mums ten būnant pusdienį, vienas prekybinis laivas atplaukė, vienas karinis išplaukė, prasilenkėme su viena jachta), bet uosto dispečeris gi dairosi aplink. Ak, tiesa, buvo audra ir laivai neplaukiojo. Dispečeris galėjo miegoti sau atsipūtęs šiltame kabinete. O radarai žmonių nefiksuoja.
Tiesa, reikia įvertinti, kad bangolaužis nuo pačio uosto (tiksliau, trijų skirtingų uostų) yra gana toli, plika akimi (o dar naktį ir per audras) ant jo nuo kranto ne ką tepamatysi. Šio nuotraukoje, puikiai matyti, kur prasideda bangolaužis (šiaurinis jo kampas), o kur ir kaip išsidėstęs miestas ir uostas:
O šioje nuotraukoje bandome įsivaizduoti, ar galima netoli kranto, jau uosto ekvatorijoje, pamatyti žmogų, esantį ant molo:
Smalsu taip pat, kas vėlyvą rudenį iš Švedijos plukdėsi jachtą. Pranešime užsimenama, kad dar aiškinamasi, ar ji nebuvo vogta. Bet juk švedai jachtas į krantą dar rugsėjį-spalio pradžioje sukelia. Pavogti ir patiems nepastebėtiems nuleisti? Genialu.
Šį pavasarį plaukiau jachta „Akamea“ iš Švedijos. Užsukome ir į Liepojos uostą. Buvome jame patyrę ir mes nedidelių incidentų. Štai kas parašyta mano laivo žurnale:
„Į kadais vokiečių statytą karinį Liepojos uostą įplaukėme pro šiaurinius vartus. Savo gėdai turiu pasakyti, kad kaip kapitonas nebuvau tinkamai pasiruošęs – visiškai nežinojau uosto ypatumų. Ir netrukus tai atsirūgo: vidurį uosto, kaip mums atrodė – farvateryje, užsėdome ant seklumos. Nestipriai, dugnas – minkštas smėlis, tai greitai nuo jos nuplaukėme. Vėliau brolis (buriuotojų pasaulyje žinomas Makumbos pravarde) man pasakojo, kad Liepojoje su jachta yra užsėdę ir garsūs, daug patyrę Lietuvos buriuotojai.
Liepojos jachtų prieplauka miesto centre, bet svetinga jos nepavadinsi – vos du liepteliai. Yra elektra, vanduo. Išsimaudėme ir po dušu. Jachtos administracija ir dušai įrengti viešbučio ir komercinių burių pastate netoli krantinės. Uosto vadybininkas paprašė mūsų dokumentų – reikia pasieniečiams. Tai kur dingo Šengenas?
Dėl seklumos uoste jachtklubo vadybininkas paaiškino, jog man reikėjo per raciją 11 kanalu susisiekti su uostu ir jie būtų paaiškinę, kaip plaukti. Mea culpa – aš gi buvau įjungęs 16 kanalą ir laukiau jų iškvietimo. Na, kitą kartą žinosiu. Vadybininkas uosto kortos (plano) neturėjo, bet parodė reklaminį lankstinuką, o jame aiškiai dugnas nupieštas – Liepojoje gali plaukti tik iš vartų (molo) į vartus (uosto viduje – kelios prieplaukos laivams su savais vartais) ir vienas kelias statmenai jungiantis šiuos. Rodos, kaip išplaukti buvo aišku, tačiau vistiek užsėdome antrą kartą. Šįkart stipriau – minutę gal kamavomės ant seklumos. Gal mano kaltė, kad įgula paskubėjo (tuo metu buvau jachtos viduje), bet viskas laimingai baigėsi. O juk matėme, kaip karinis laivas, su gerokai didesne nei mūsų, grimzle, išplaukė pro pietinius vartus. Tik vėliau pamaniau – matėme, kaip jis atsišvartuoja, reikėjo palaukti ir plaukti paskum“.
P.S. Latviškas Delfi.lv rašo, kad jachta sudužo į pietinį molą. Tą, pro kurį plaukia latvių karinis laivas ( nuotraukoje).
Rokas Arbušis
Štai ir sulaukėme: sniego ir cirko Seime.
Kai sninga, buriuoti mokame. Vien ko verta „Žilvino“ parplukdymo iš Borholmo vidury žiemos odisėja prieš daug metų! Bet tai jau buvo ekstremalu. O kol kas su pirmu sniegu sveikina jau tūkstantį jūrmylių Atlante link Keiptauno nuplaukusi „Ambersail“ įgula.
Bet ne apie tai aš. Apie tą cirką, kurį matėme renkant Seimo pirmininką. Ar mokės „šoumenas“ vadovauti parlamentui?
Bet prie ko čia Arūnas Valinskas ir buriuotojiškas blogas? Nagi žiūrėkime į nuotrauką:
Taigi, antras žmogus valstybėje – buriuotojas. Galėtume džiaugtis, jei ne tie keli „bet“…
Man mistika, ko „šou verslo ryklys“ apskritai ėjo į politiką ir paskui save tempėsi tokius, kurie iš pažiūros visai neatrodo „politiški“. Nors pažiūrėjus iš antro, trečio karto… Juk ir džiazo muzikantas, dėstytojas, „Klaipėdos pilies džiazo festivalio“ rengėjas Vytautas Grubliauskas-Kongas neatrodė tas, kuris trins užpakalį rūmuose prie Neries. Bet apsipratome.
Versijų ko A.Valinskas į valdžią ėjo yra nemažai. Nekart girdėjau bent dvi:
Gal dar kokių kitų versijų yra – nebesigilinu. Bet neatmesčiau galimybės, jog Valiaus užkopimas į valdžios Olimpą yra gerai apgalvotas žingsnis ir mes, anksčiau ar vėliau, sužinosime/pamatysime/pajusime, kokių tikslų jis siekė…
O jei jo tikslas tikrai nuoširdžiai tarnauti Lietuvai – sveikinsime.
Prieš „Ambersail“ kelionę Vilniuje vykusiame įgulų vakare pokalbyje su IX etapo kapitonu Viktoru Golubovskiu man patiko jo pasakojimas, kaip jis vasarą jūroje plukdė gal apie 20 iki tol buriavimo malonumų ir vargų neragavusių žmonių. Ir, anot Viktoro, visiems tiems „čainikams“ persivertė mąstysena (neatkartosiu kapitono gesto), jie tapo geresni. Kitaip tariant, jūra juos pakeitė teigiama linkme.
Ar buriavimas pakeitė ir A.Valinską (jei jis buvo blogiukas)? Ar jis tapo tikru džentelmenu, kokiais dažniausiai įsivaizduojami buriuotojai? Ar suvokimas, jog nuo tavęs, nuo pasitikėjimo tavimi, nuo reikiamą akimirką priimto teisingo sprendimo priklauso kitų žmonių gyvybė jam padės naujajame poste? Kažkodėl nemanau… Bet galiu ir klysti.
Tarkime, buriuotojiška patirtis Arūnui padės. Bet būtų naivu manyti, kad Seimo pirmininkas staiga imtų „stumti“ buriuotojams palankius įstatymus. Ir štai kodėl:
Be to, Seimas – tik įstatymų leidžiamoji valdžia. Ką daryti, kai susiduriame su tomis bėdomis, kurias turi spręsti vykdančioji – Vyriausybė (arba vietos savivaldybė)? Va jei būtų A.Valinsko pasiūlymas „praėjęs“, ir Aplinkos ministrų tapęs „Nidos“, su kuria plaukioja ir A.Valinskas, kapitonas Arūnas Bukšas, Nemuno deltos regata „Marių burės“ tikrai nebūtų susidūrusi su draudimu antrą etapą surengti Krokų lankoje.
Paskambini A.Burkšui ir sakai: „Žmogau, tavo klerkai čia nesąmonių sugalvojo, mums buriuoti neleidžia“. Mikliai leidimas būtų duotas.
Kad valdžia ką nors gali (ar negali), iliustruoja vienas ne toks senas pavyzdys, kai tuometinis premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas, su, regis, buvusio krepšininko Arvydo Sabonio kateriu, įplaukė į Miniją ir čia jį „pričiupo“ budrūs gamtosaugininkai. Pasirodo, ministras pirmininkas nežinojo, kad jo kabineto ministras išleido įsakymą, draudžiantį su varikliais upe plaukioti. Draudimas greitai buvo pavadintas „nesusipratimu“ ir panaikintas. Nes pats AMB „užsirovė“!
O dar savaitę prieš AMB, su gamtosaugininkais teko aiškintis ir man su kolegomis buriuotojais, aukštų postų neužimančiais. Tąkart su Minijos jachtklubo nariais Dainiumi, Mariumi (Ayo) „Ragaine I“ grįžome iš marių ir patys buvome pakliuvę į komufliažiniais drabužiais vilkinčių gamtosaugininkų nagus. Bet įrodėme, kad švartuojamės statomame jachtklube, kurį patys ir statome (už Europos Sąjungos ir savo lėšas), o jachta be variklio vien su burėmis plaukti prieš srovę negali. Paleido mus, nereikėjo baudos mokėti. [ Gal ir padėjo Ayo rankoje nervingai gniaužiamas irklas... 
]
Nereikėtų suprasti, kad tokiomis istorijomis siekiu, kad į valdžią atėję su buriavimu susiję asmenys proteguotų buriavimą. Užteks, jei jie dirbs nepamiršdami buriuotojiškos dvasios ir džentelmeniškumo. Nes vienas A.Valinskas tikrai visiems parlamentarams į galvą neįkals, kad Lietuva – jūrinė valstybė. Bet gal užsimins, kad mažesnės nei mūsų šalys turi didesnius laivynus, kur vandens verslas ir poilsis išvystytas, upių, marių ir jūrų nauda pasinaudojama.
Rokas Arbušis
Antrasis „Volvo Ocean Race“ etapas iš Keiptauno (Pietų Afrika) į Kočiną (Indija) aštuonių VO70 jachtų įguloms nėra malonus pasiplaukiojimas subtropiniuose vandenyse, kai skaisčiai šviečia saulė, aplink pliuškenasi delfinai, iš taurių geriamas šampanas…
Jau pirmosiomis dienomis po starto įvyko keli rimti incidentai. Įgulos čia pat, vandenyne, remontuoja lūžusias dalis ir siuva plyšusias bures.
Lapkričio 18 dienos rytą, maždaug 1500 jūrmylių nuo Mauricijaus salos, „Green Dragon“ (Airija) lūžo gikas. Jachtos škiperio Iano Walkerio pranešimas apie įvykį itin lakoniškas:
„Aš atsiprašau, kad mes ką tik suskaldėme savo giką per 50 mazgų škvalą. Mes dabar taisome giką iš dalių. Situacija kontroliuojama. Jokios žalos ar rizikos niekam nėra. Dabar mes laikomės pavėjinio kurso“.
„Green Dragon“ toliau plaukia distancijoje, nors dieną škiperis svarstė, ar tęsti varžybas iki Indijos, ar trumpam sustoti Mauricijaus saloje remontuoti giką. Jei ten apskritai tai įmanoma.
Lapkričio 19 d. jau paisrodė nuotraukos iš „Green Dragon“. Štai kokia situacija buvo jachtoje:
Dar kelios jachtos VOR štabui pranešė apie incidentus jūroje (PUMA dėl gedimo sulėtino greitį), plyšusias bures, ar gedimus, kuriuos čia pat sutvarkė. Vieną tokį, įvykusį anksčiau, nei „Green Dragon“ avarija, turėjo laiko išsamiau aprašyti „Team Russia“ škiperis Andreasas Hanakampas [laužtiniuose skliaustuose – mano pastabos]:
„Mes gavome, ko gero, pačia nemaloniausią mūsų plaukimo „Kosatka“ pamoką – vėjo gūsis jachta metė į bročingą, pavertęs ant šono burėmis į vandenį.
Iki tol mes dvi dienas nešėmės į priekį genami stipraus (vietomis iki 30 mazgų) vėjo. Oro sąlygos vis prastėjo ir man atrodė, kad gūsiuose vairininkui sunku valdyti jachtą. Trumpam perėmiau iš Nikko [anglas Nickas Bubbas] šturvalą, norėjau pats įsitikinti, kaip valdosi burlaivis.
Nikkas nesiskundė laivo reakciją vairuojant ir burių balansu plaukiant išsikėlus asimetrinį spinakerį A6, surifuotą grotą ir štorminį stakselį ant vidinio forštago. Ir išties, jachta puikiai reagavo į bet kokius šturvalo pasukimus. Kokpite ne taip baisiai jautėsi audringa jūra, kaip apačioje, prie šturmanų kompiuterių.
[ Šturmaninė šiuose laivuose įrengta labai įdomiai – po kokpitu. Į jį reikia ropoti ir jautiesi lyg tanke. Beje, tokia pati šturmano darbo vieta yra ir lietuviškoje VO60 jachtoje „Ambersail“ ]
Netikėtai tiesiai prieš kursą debesų juosta atnešė staigų vėjo gūsį ir jachtos greitis pasiekė 30 mazgų. Įgula pasiruošė nuimti spinakerį. Ir kai tik visi atsistojo į savo vietas, vėjas aprimo iki 35 mazgų, tad spinakerį palikome vietoje.
Atėjo įgulos budėjimo keitimosi momentas. Aš perdaviau šturvalą Stigui [danas Stigas Westergaardas] ir atsistojau prie vieno iš „kavos malūnėlių“ padėti Wouteriui [danas Wouteris Verbraakas, šturmanas]. Bangos buvo didelės ir jachta nuolat panirdavo į vandenį.
Netikėtai, perrėkdamas vėjo ir bangų triukšmą, sušaukė Stigas. Staiga jachta pakilo į vėją, sustojo lyg atsitrenkusi į nematomą sieną. Tada, kaip sulėtintame filme, pradėjo svirti ant dešinio borto. Gikas pakibo aukštai ore, o spinakeris apsisuko aplink forštagą.
Ant dešinio borto pririštos burės paniro po vandeniu, stiebas lingavo virš okeano paviršiaus, dešiniais zalingais nuolat panirdamas į vandenį. Į dešinį bortą palenktas falškilis [ VO70 falškiliai yra mobilūs, pakreipiami į reikiamą pusę] jachtą laikė pasvirusią 90 laipsnių kampu. Atrodė, kad patys baisiausi dalykai mūsų dar laukia…
Wouteris man perdavė peilį ir aš, lyg koks alpinistas, užsiropščiau į viršų pasvirusiu deniu išlaisvinti susipainiojusį bakštagą. Camronas [pietų afrikietis Camronas Willsas] ir Olegas [ rusas Olegas Žrebcovas, „Team Russia“ savininkas ] ėmė jį trauktį, o Jeremys [airis Jeremy Elliottas] ir Mikas [pietų afrikietis Michaelas Joubertas] puolė prie falškilio valdymo pulto – reikėjo jį pakreipti į priešingą pusę ir taip atstatyti jachtą.
Ir beveik tą pat akimirką mes vėl buvome horizontalioje padėtyje, jachta greitai įsibėgėjo iki 15 mazgų. Visi puolė į laivo priekį atpainioti spinakerio. Ir kai tik burė dingo per liuką po deniu, gražinome jachtą į ankstesnį kursą, pakėlėme Q9 [?] ir atrifavome grotą. Reikėjo vytis sugaištą avarijoje laiką“.
A. Hanakampas užsimena, kad įvykį vaizdo kamera užfiksavo komandos „žiniasklaidos berniukas“ britas Markas Covellas, bet kol kas vaizdo įrašo neradau. Tad siūlau ramesnį „Kosatkos“ pasiplaukiojimo įrašą. Mintyse situaciją pabloginus dešimteriopai ir daugmaž galima įsivaizduoti, kas įvyko.
Sukurta © 2010 - Ant bangos | Įrašų prenumerata (RSS) | Jei radote klaidų, pažymėkite jas pele ir paspauskite Alt + F4.
WordPress theme designed by 
web design
RSS prenumerata
