arba pradėjau savo sezoną jūroje

Vos spėjau pasigirti buriavimo varžybose laimėjęs medalį, vėl paaukštinu save pareigose iki kontradmirolo – to, kuris plaukia paskutiniame flotilės laive. Taip nutiko, kad „Gero vėjo“ regatoje su jachta „Festina“ (30 pėdų „Bavaria“) finišavome 13 iš trylikos dalyvavusių.

Regata pateisino savo pavadinimą – vėjo tikrai netrūko. Jachtos prietaisai rodė 20-25 mazgų (~/> 10 m/s) greičio vakarų vėją. Dar prieš startą Smiltynės jachtklube pasikeitėme didelį stakselį (priekinę burę) ir mažesnę.

Startas – Klaipėdos uoste priešais vėją į jūros vartus. Man asmeniškai pirmą kartą teko uoste plaukti neįjungus variklio ir  venduoti (laviruoti — posūkiai prieš vėją) link jūros. Įdomu ir baugu. Aišku, varžybų rengėjai suderino jachtų plaukimą su uosto eismo tarnyba, bet jachtas iki pat vartų lydėjo ir jūrų uosto direkcijos kateris „Žaibas“ .

Vos įplaukus į jūrą pasitiko dar penktadienį siautusios audros sukeltos bangos. Vėjo, nors gerokai mažiau nei anksčiau, nestigo, dar iki pirmojo ženklo – uosto priėmimo bojos – rifavome grotą (mažinome pagrindinės burės plotą). Apiplaukus ženklą dar po kurio laiko ir visai jį nusileidome. Jachta sunkiai klausė vėjo, vis kilo į jį. Ir kai buvo pilnas grotas, ir kai surifuotas, paguldyta ant šono ar prieš vėją atsistojusi jachta neturėjo didelio greičio, tad kam kankintis?

Jau vėliau, po finišo, perkalbėjau su kolegomis buriuotojais, klausiau jų nuomonės, kodėl taip negalėjome suvaldyti jachtos. Išgirdau kelis vertingus patarimus ir dar praplėčiau savo žinias. Pravers ateičiai.

Ties Palangos tiltu regatos rengėjai dėl didelio vėjo negalėjo išmesti posūkio bojos, tad visiems bendru susitarimu buvo duotas ženklas – koordinačių nustatytas taškas, kurį pasiekus reikia suktis prieš laikrodžio rodyklę ir grįžti atgal. Šį tašką, aišku, pasiekėme paskutiniai, prieš tai matę kaip gražiai pilnomis burėmis (!) pro mus į finišą lekia kitos jachtos.

Pasukę prie Palangos tilto vėl bandėme kelti grotą, tačiau situacija kartojosi, jachta vis „lipo į vėją“, tad bendru sutarimu ir vėl nuleidome didburę. Taip ir pasiekėme uosto vartus (apsukę, žinoma, dar kartą priėmimo boją) – su vienu stakseliu. Ir tik jau uoste dar kartą išsikėlėme grotą netoli finišo.

Taigi, finišavome paskutiniai ir fiziškai, ir pagal perskaičiuotą laiką. Bet gavome paguodos prizą.

O regatą laimėjo jachta „Baraka“, įsirašiusi sau antrą pergalę „Lietuvos klubinių regatų taurėje“. Antri buvo „Marius BMW“, treti — „Samsas“.

„Baraka“ įsteigė ir savo prizą (papildomai originalūs prizai visada įdomu) jachtai, pasiekusiai didžiausią momentinį greitį pagal lago (prietaiso nuplauktam keliui ir greičiui matuoti) ar GPS parodymus. Jį laimėjo (labai gražią nuotrauką) jachta „Litas“ — vienu momentu glisavusi didesniu nei 15 mazgų greičiu. Kai kam kilo abejonių dėl tikslumo, bet juk prizo steigėjai aiškiai pasakė – prizas atiteks tam, kieno prietaisas didesnį skaičių rodys. Ir „ne iš karvės lošiam“, kad prietaisų metrologijos pažymos prašyti. Vargu ar kas imsis įvedinėti (gal ir įmanoma) suktus duomenis į „džypsą“.

„Festinos“ didžiausias greitis pagal mano GPS – 10 mazgų.

Apskritai vertinant regata buvo puiki. Man labai patiko ir buriavimas Klaipėdos uoste, ir stiprokas vėjas jūroje (na pagaliau, šiųmetinis jūros krikštas!), ir patirtis įgyta (kas pamiršta sena – prisiminta bei naujų dalykų sužinota).

Ir menkių nešėriau! Nors galiu prisipažinti, jūros ligos požymiai buvo apėmę – ir išalkau stipriai, ir miego užsimaniau, ir skrandyje kažkoks bildukas bandė nedrąsiai savo teises į laisvę reikšti, ir (labai trumpą laiką) apatija, tingulys buvo apėmę. Klasikiniai požymiai, bet kai visą distanciją (per >6 val. nuplaukta >32 jm.) dirbau (daugiausiai vairavau, bet teko ir bures keisti), tai nebuvo kada „sirgti“. Nors mano paties dalinamas patarimas stebėti nejudantį horizontą, padėjo ir man pačiam.

Startuoti regatoje buvau sutaręs (parsidavęs) su kita jachta. Bet jai beplaukiant iki Klaipėdos iš Minijos kilo bėdų ir ji liko Nidoje. Tad paskutinę akimirką pasinaudojau „Festinos“ škiperio Gintauto kvietimu ir ačiū jam už galimybę plaukti. Gal ir gerai, nes su ta jachta jūroje mums būtų buvę sūru ir perkeltine, ir tiesiogine prasmėmis. Ir gal į kontrolinį laiką nebūtume tilpę.

Kaip ir per „Pilypo taurės“ regatą, nebuvo kada išsitraukti fotoaparato ir bandyti užfiksuoti tikrai gražių vaizdų. Ačiū jachtos „Lietuva“ įgulos narei Jurgitai Radeckaitei už nuotraukas iš starto. Štai jus dar viena. Čia jau matyti ir „Festina“ (dešinėje):

Dar nuotraukų ir video operatyviai sudėta regatos tinklapyje.

P.S. Nepyk, Simona, ir vėl — ilgas įrašas. Tikiuosi, perskaitei iki galo?

Gyvenant toli nuo jūros ir buriavimą stebint internete ar iš draugų pasakojimų sunku įsivaizduoti tikrąją padėtį. Todėl penktadienį (05.22) šiek tiek nustebau Pilies uoste pamatęs tris jachtas iš užsienio.

Gal todėl, kad niekur negirdėjau, jog suremontuotas Pilies uostas jau atviras visiems. O gal ir todėl, kad vis manau, jog užsieniečiai vėliau buriuoti pradeda, nei lietuviai. Ir anksčiau baigia, kuo ir pats esu įsitikinęs.

Ir visai pamiršau, kad nors dar pavasaris, išties jau gegužės pabaiga – sakykime, jog jau ir vasara, buriuoti jau seniai laikas.

Įvairiausi logistikos ir kitokie penktadienio „vendai“ kišo pagalius į ratus mano navigacinio sezono jūroje pradžiai. Planavau dalyvauti „Gero vėjo“ regatoje, bet ne dėl nuo manęs priklausančių priežasčių, šie planai sugriuvo.

Tai todėl, kad mano jūrinis sezonas vis neprasideda, nustembu (ne, nepavydžiu), jog vokiečiai (nuotraukoje jachta iš Vokietijos, už jos tolumoje lenkų ir kitos vokiečių jachtos stiebai) jau seniai buriuoja ir Memelį pasiekia?

Tiesa, regatoje, atrodo, visgi dalyvausiu. Bet kol nesu jachtos denyje, 100 proc. garantijų nėra.

Graži jachta nuotraukoje, ar ne? Atrodo moderni, eikli. Tokia simpatiška 40 pėdų „racer-cruiser“ klasės jachta. Ir parduodama su 50 procentų nuolaida, paruošta buriavimui, pilnos komplektacijos už 85 tūkst. eurų.

Bet neskubėkim žavėtis. Viena nedidelė smulkmena – gaminta Rusijoje. Kad ir kaip nenorėčiau suabsoliutinti ir visų Rusijos (kaip ir Kinijos) gamintojų vadinti brokdariais, šalis gamintoja visgi čia svarbu.

Tie patys rusai, nusipirkę tokią jachtą, keikiasi visais įmanomais keliaaukščiais keiksmažodžiais. O kai nustoja keiktis, ramiai surašo visus trūkumus ir juos parodo vaizdžiai (privalu pažiūrėti!) . Paskaičius komentarus po nuotraukomis bet koks užgimęs noras pirkti jachtą iš šio Rusijos gamintojo turėtų išnykti dar neužgimęs.

Koks idiotas sugalvojo taip šturmano stalą suprojektuoti?

Tiek broko ar elementarių konstrukcijų trūkumų („nedadielkų“, „praliotų“) už 150 tūkstančių eurų? Nesąmonė.  Už tokią sumą galima tikrai geresnių laivų įsigyti.

• Iliustracijoje KJP, ne VSAT laivas. Grėsmingiau atrodo.

Mūsų pasienio tvarka ne taip jau daug skiriasi nuo gūdaus sovietmečio. Anuomet su valtimi išplaukti į jūrą galėjo ne kiekvienas. Buvo metas, kai ir naktimis pliaže vaikščioti buvo draudžia – visas paplūdimys pažymėtas traktoriaus vėžėmis ir neduokdie pasieniečiai ras pėdas (*). Aliarmas!

Štai ir dabar mūsų pasieniečiai kelia aliarmą, jei kas jiems nepranešęs sumano į jūrą išplaukti.

Vargšelis 48 metų klaipėdietis, pramogavęs ties Nemirseta keli šimtai metrų nuo kranto savo valtyje dabar bus privestas mokėti baudą nuo 150 iki 300 litų. O jei dar kartą įklius, plos dvigubai.

O pastebėjo „Pasienio teisinio režimo taisyklių“ pažeidėją budri VSAT „ Kuršių marių ir teritorinės jūros vaizdo stebėjimo sistema“. Gal ir gerai, kad tokia sistema veikia, visus plaukiojančius objektus stebi. Bet ar tikrai mes neatsikratėme „homo sovieticus“ mastymo (tarakonai, tarakonai...) viską drausti, kontroliuoti?

Iki šiol pase (dabar jau senajame) turiu Švedijos Karalystės įspaudą, jog atvykau. Ir neturiu spaudo, jog išvykau. Nes išvykau jūra ir niekas nei tikrino, nei prašė, nei po to Lietuvoje ieškojo. Nors žinojo, jog išplaukiame. Ir čia dar tuomet, kai pasus „štampavo“ įvykimo/išvykimo žymomis.

Pasieniečiai nerašo, kokia „plaukiojimo priemone“ plaukė klaipėdietis. Jei tai buvo irklinė valtis, kur jam radijo stotelę pasijungti, „Impulsą“ prisišaukti? Na gerai, gali turėti rankinę. O gal kaip seniau – surašyti laivo rolę (įgulos sąrašą, kelionės tikslą) ir ją faksu pasieniečiams nusiųsti? Tik tikslas koks?

Vistiek gelbėjimo operacijas jūroje kariškiai atlieka. O šie ant pasieniečių dantį griežia. Dar nuo tada, kai VSAT buvo ne atskira tarnyba, o policijos darinys. Nes ir tie, ir tie beveik tuo pačiu užsiima.

Man nelabai suprantama tokia tvarka (ir tikrai ne viską žinau), bet jei jau yra… Tai imkime pavyzdį iš tų pačių švedų, kurie sugauti nusižengę taisyklėms, ne kyšį siūlys, o pasidžiaugs, jog įstatymai veikia. Ne estai (**) kalti, kad mūsų įstatymai netobuli.

P.S. Nesakau, kad VSAT nieko gero neveikia. Kontrabandininkus gaudo (ir kasdien pasiekimais giriasi). Va dar saviškius, girtus prie vairo, griežtai baudžia.

(*) Bet ne visas rasdavo: neseniai pas mūsų Specialiųjų operacijų pajėgų „žaliukus“ viešėjęs JAV žvalgas (indėnų kilmės) pasakojo, kaip „šaltojo karo“ metu naktimis stebėdavo Klaipėdos uostą paplūdimy, į krantą „ištorpeduotas“ iš povandeninio laivo.

(**) „Ne estai kalti, kad lietuviai savęs nemyli“ © akvara

• Panevėžio jacthtklubo nario Vytauto nuotrauka.

Užteks čia apie „volvus“, „ambersailus“ ir kitas tolybes rašinėti. Savame (provincijos) kieme metas apsidaryti. Ir štai, maklinėdamas internete, užtikau dvi įdomias žinias.

Pirmoji – birželio 6 dieną bus oficialiai atidaryta Drevernos prieplauka. Iškilmingai, su koncertais ir net savotiška regata.

Lyg pamiršęs, jog prieplauką su kolegomis jau aptarinėjome, puoliau jūrlapiuose ieškoti galimo kelio vandens kelio į prieplauką. Kur tau. Ką ir kalbėjome – uostelis gražus, ale kokia nauda iš jo, jei aplinkui seklu ir su jachta ar didesniu laivu įplaukti neįmanoma?

Na gerai, ne viskas vien buriuotojams skirta – dar yra valtininkai, motoristai. Va jiems ir skirtas naujasis Drevernos uostelis: „prieplauka lauks mažųjų motorinių ir irklinių laivų“.

Kita naujiena (man) – savo navigacinį sezoną (ir jau senokai) Rubikių ežere atidarė Panevėžio buriuotojai. Gegužės 1 dieną atvažiavo vyrai ir damos prie Rubikių ežero, nusileido švertbotus ir „buvo surengta mini regata ir mini šventė“.

Ir dar nuotraukas iš šventės sudėjo į interneto albumą Man tai labai graži jachtutė „Lūgnė“ pasirodė. Ja, manau, ir Kuršių mariose smagu būtų buriuoti. Gal net į Drevernos uostą įplaukti galima.

Žiūrint nuotraukas kiek stebino, kad net ežere buriuojant grotai buvo rifuoti. Neatrodė pagal nuotraukas, kad vėjai dideli siaustų.

Bet, matyt, ir vėjo, ir vietos (niekada ten nebuvau) užtenka, nes birželio 27-28 panevėžiečiai rengia tradicinę ir jau jubiliejinę 25-ąją Panevėžio jachtklubo organizuojamą Joninių regatą-šventę „Rubikiai – 25“.