• Panevėžio jacthtklubo nario Vytauto nuotrauka.

Užteks čia apie „volvus“, „ambersailus“ ir kitas tolybes rašinėti. Savame (provincijos) kieme metas apsidaryti. Ir štai, maklinėdamas internete, užtikau dvi įdomias žinias.

Pirmoji – birželio 6 dieną bus oficialiai atidaryta Drevernos prieplauka. Iškilmingai, su koncertais ir net savotiška regata.

Lyg pamiršęs, jog prieplauką su kolegomis jau aptarinėjome, puoliau jūrlapiuose ieškoti galimo kelio vandens kelio į prieplauką. Kur tau. Ką ir kalbėjome – uostelis gražus, ale kokia nauda iš jo, jei aplinkui seklu ir su jachta ar didesniu laivu įplaukti neįmanoma?

Na gerai, ne viskas vien buriuotojams skirta – dar yra valtininkai, motoristai. Va jiems ir skirtas naujasis Drevernos uostelis: „prieplauka lauks mažųjų motorinių ir irklinių laivų“.

Kita naujiena (man) – savo navigacinį sezoną (ir jau senokai) Rubikių ežere atidarė Panevėžio buriuotojai. Gegužės 1 dieną atvažiavo vyrai ir damos prie Rubikių ežero, nusileido švertbotus ir „buvo surengta mini regata ir mini šventė“.

Ir dar nuotraukas iš šventės sudėjo į interneto albumą Man tai labai graži jachtutė „Lūgnė“ pasirodė. Ja, manau, ir Kuršių mariose smagu būtų buriuoti. Gal net į Drevernos uostą įplaukti galima.

Žiūrint nuotraukas kiek stebino, kad net ežere buriuojant grotai buvo rifuoti. Neatrodė pagal nuotraukas, kad vėjai dideli siaustų.

Bet, matyt, ir vėjo, ir vietos (niekada ten nebuvau) užtenka, nes birželio 27-28 panevėžiečiai rengia tradicinę ir jau jubiliejinę 25-ąją Panevėžio jachtklubo organizuojamą Joninių regatą-šventę „Rubikiai – 25“.

Neaplanko manęs mūzos rašyti apie „Volvo Ocean Race“ 7 etapo startą rūke Bostone. Bet netikėtai pasitaikė proga užsiminti apie vieną „Ambersail“ kelionės akimirką.

Ne apie tai, kaip „Tūkstantmečio odisėjos“ kvieslius Ispanijoje lietuviai pasitiko skanduotėmis ar apie tai, kaip buriuotojai užsienyje balsavo prezidento rinkimuose.

Prisiminkim kvieslių sutiktuves Niujorke balandžio viduryje.

Šiandien Skype kalbėjau su gera drauge ir buvusia kolege Aurelija. Ji jau pusantrų metų gyvena JAV ir, atrodo, ten laimę radusi. Bekalbant Aurelija sako fotografavusi „Ambersail“ sutiktuves, o nuotraukas skirs konkursui ,,Pasaulio lietuviai Palangoje 2009“ .

Aišku aš paprašiau nuotraukų. Juk jas darė profesionalė, ne vieno rimto konkurso nugalėtoja, personalinių parodų autorė. Ir jas gavau!

Ir iš tų keliolikos nuotraukų jaučiasi profesionalo braižas. Na pažiūrėkite į Liną Tamkvaitį su rudu lagaminėliu (kas ten? Prezidento laiškas?) išlipantį iš jachtos. Puikiai pagauta akimirka ir kažkokia šiluma alsuojanti nuotrauka (gerai, tegu detalesniu jos vertinimu užsiima profesionalai).

Ir visos kitos nuotraukos tokios pat – įdomios, netikėtos, gražios. Ačiū Aurelijai, leidusiai jas publikuoti. Tad spaudžiam mygtuką ant žodžio Picasa ir pateksim į nedidelę gerų iliustracijų galeriją. Mėgaukitės.

• © b/j „Virda“ video

Pagaliau „išryškinau juosteles“ ir galiu parodyti gegužės 8-10 dienomis vykusios „Pilypo taurės“ regatos nuotraukas.

Atrinkti iš daugiau kaip 1100 kadrų (4,16 GB) – darbas nelengvas. Stengiausi atrinkti geriausias. Kaip pavyko – spręs žiūrovas. Nors peržiūrėti daugiau kaip 280 nuotraukų reikia turėti kantrybės. Arba būti buriavimo fanu, regatos dalyviu.

Nuotraukas bandžiau sudėti chronologine tvarka:

• kaip mes su „Scorpio“ plaukiame į Miniją,
• Minijos jachtklubas,
• Pakeliui į startą prie Pilypo ir pirmojo etapo startas,
• Finišas prie Nidos, jachtos Nidos uoste,
• II ir III plaukimo startas (II finišas),
• posūkiai prie 18 bojos,
• III etapo finišas,
• Minijos jachtklubas, nugalėtojų apdovanojimai (atskira serija „Barakos“ škiperiui),
• tiesiog buriuotojai,
• „Dariukas“ ant seklumos,
• mes grįžtame į Klaipėdą.

Bet galėjau supainioti – nuotraukų daug, autoriai keli. Tad jei turite pasiūlymu, galima nuotraukas padėlioti tikslesne chronologija.

Autoriai:

• dalis foto mano, nors veikiau tiktų sakyti su mumis plaukusios Giedrės – nelabai turėjau kada fotografuoti,
• didelė dalis – Renatos Paulikaitės iš teisėjų laivu buvusios b.j. „Virda“,
• labai didelė dalis – profesionalaus, specialiai į regatą kviesto fotografo Dainiaus Labučio,
• ir visai netikėtai nuotraukų atsiuntė b.j. „Baraka“.

Visiems didelis ačiū už nuotraukas, vargą jas siunčiant ir leidimą publikuoti.

Būtų smagu, jei regatos dalyviai parašytų komentarus prie nuotraukų. Man, praleidus daugiau kaip 5 valandas jas atrinkinėjant, jau trūksta jėgų. Gal vėliau (o tai dažniausiai reiškia „niekada“).

Na ir svarbiausia – visos nuotraukos sudėtos į Picasa albumą.

Žinoma, ne vienintelės nuotraukos iš regatos. Savo albumus gerokai anksčiau į internetą patalpino „Tojana“ plaukęs Vadimas, „Cape Horn“ kapitonas Vygantas ir „Dariuku“ plaukęs Valdas.

Jau praėjusiais metais per Minijos jachtklubo entuziastų surengtą II „Marių burių“ regatą konstatuota –- tai antroji pagal populiarumą (skaičiuojant dalyvius) regata po tradicinės, gilias šaknis turinčios Kuršių marių regatos (KMR) .

Dabar KMR nurungti pasirengę iš kauniečiai. Kabelinės televizijos INIT reportaže (nuo 14:20 min.) Kauno miesto kreiserinių jachtų čempionato regatų vyr. teisėjas Valdas Klišaitis tiesiai šviesiai sako, jog jų „slaptas tikslas“ — dalyvių skaičiumi nurungti KMR.

Gegužės 9 dieną Kauno mariose vykusioje sezono atidarymo regatoje (pirmojoje iš penkiolikos šiais metais planuojamų surengti regatų) dalyvavo 21 komanda šešiose jachtų grupėse (rezultatai). Neabejojama, kad sezonui įsibėgėjus, jachtų varžybose tik daugės.

Valdas tiki, kad jų bus daugiau nei KMR, kurioje, anot jo, „50 ekipažų retai viršina“, o Kaune praėjusiais metais varžėsi 33 ekipažai.

Žinoma, jei kreiseristai priims jolininkus, tai gali ženkliai viršyti KMR dalyvių skaičių. Sezono atidarymo regatoje dalyvavo viena olimpinės 470 klasės jachta. Jei dalyvautų visos 470 jolės, o jei dar ir 420 klasės, kuri ketina jungtis prie „semiorkininkų“, ar kitos lenktyninės jolės, tai KMR dalyvių skaičiumi gali nužengti nuo prizininkų pakylos (jei, žinoma,  KMR dalyvių nedaugės).

Na ir tegul varžosi regatos, kuri skaitlingesnė. Nuo to tik geriau — buriavimas populiarės ir savaitgaliais žvelgiant į vandens telkinius matysis daugybė burių. Taip, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje.

P.S. Daugiau nuotraukų iš Kauno sezono pradžios – Picasa albume. Dėl kokybės neburnokit – jie filmą apie regatas suka, nefotografuoja, tad ir nuotraukos yra iš video medžiagos. Ačiū Ievai Židonytei.

• „Tą popietę iš visų Lietuvos kampelių atvykę žmonės sugužėjo į Danės krantines. Jie kantriai laukė pasirodant trijų nedidelių laivų“.  „Žygis per Atlantą“, V., 1991.

Pompastikos minint istorinio Lietuvos buriuotojų plaukimo per Atlantą 20-metį nebuvo arba aš nieko panašaus neužfiksavau. Jei apskritai buvo minėjimas platesnis, nei tarp pačių buriuotojų, kurie 1989 metų gegužės 13 dieną trimis jachtomis — „Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“ — iš Klaipėdos išplaukė į Niujorką.

Sunku tikėtis popmastikos, kai dvi tuomečio žygio jachtos („Audra“ ir „Dailė“), plaukusios per vandenyną išsikėlusios dar neegzistavusios Lietuvos trispalves, jau ne vienerius metus stovi lyg paminklai Klaipėdos Smiltynės jachtklubo krantinėje. Gaila, bet ką padarysi.

O anuomet buvo pompastikos. Vaikis dar buvau, ne viską prisimenu. Vartant 1991 metais leistą albumą „Žygis per Atlantą“ matyti, jog šis plaukimas buvo tikras sujudimas Lietuvoje. Juk toks įvykis – su trispalvėmis plaukti ne tik toliau teritorinių LTSR vandenų Baltijoje, bet ir per Atlantą į Ameriką!

Jachtų išlydėtuvėse (ir sugrįžtuvėse) nedalyvavau, tad tos atmosferos nepajutau. Bet gerai prisimenu kitą žygį, vykusį tomis dienomis ir (juokais) siejamą su plaukimu per Atlantą.

Jei atmintis neapgauna, trys jachtos turėjo išplaukti iš Klaipėdos gegužės 1 dieną. Nežinau, kodėl taip neįvyko. Bet tądien išplaukė kitos trys jachtos iš Smiltynės. Tik priešinga kryptimi – į Nidą. Viena jų plaukiau ir aš, tad pamenu, jog visa kompanija juokavo a la „mes irgi žygį rengiame“.

Na koks ten žygis, smagus pasiplaukiojimas ir tiek. Su nemenku kiekiu „ugninio vandens“. Kai pasiekėme Nidą, dalis jachtų ekipažų (o gal ir visi) važiavo į Preilą. Dabar tai būtų pavadinta „afterparty“. Tuomet Preiloje gyveno jau miręs buriuotojas, jachtos „Ajolas“ kapitonas Vilius Umaras. Kaip keliolika mūsų žmonių tilpo į jo „moskvičių“ ir kaip mūsų nesustabdė milicija, iki šiol „neįtikėtina, bet faktas“.

Aišku, aš, vaikis, „afterparty“ nedalyvavau – mane į namus pristatė (Preiloje gyvenome tuomet). Bet gerokai vyresnis brolis dalyvavo. Veikiausiai jis mane ir pasiėmė į vieną jachtą. Be Viliaus ir jo daugiau veikiančių asmenų nepamenu. Bet įtariu, kas galėjo būti.

Štai tokį „istorinį žygį Kuršių mariomis“ pamenu tikrai istorinio per Atlantą fone. Apie trijų jachtų plaukimą į JAV esu girdėjęs vieną įdomią istoriją, bet kol tiksliai nieko nežinau, nerašysiu. Sužinosiu – pasidalinsiu.

P.S. Už nuotraukos kokybę atsiprašau – kitokios neturiu, neradau. Teko perfotografuoti (skenerio neturiu) iš albumo.