Rob Salthouse and Michael Muller on the grinder at dusk

Antrasis „Volvo Ocean Race“ etapas iš Keiptauno (Pietų Afrika) į Kočiną (Indija) aštuonių VO70 jachtų įguloms nėra malonus pasiplaukiojimas subtropiniuose vandenyse, kai skaisčiai šviečia saulė, aplink pliuškenasi delfinai, iš taurių geriamas šampanas…

Jau pirmosiomis dienomis po starto įvyko keli rimti incidentai. Įgulos čia pat, vandenyne, remontuoja lūžusias dalis ir siuva plyšusias bures.

Lapkričio 18 dienos rytą, maždaug 1500 jūrmylių nuo Mauricijaus salos, „Green Dragon“ (Airija) lūžo gikas. Jachtos škiperio Iano Walkerio pranešimas apie įvykį itin lakoniškas:

„Aš atsiprašau, kad mes ką tik suskaldėme savo giką per 50 mazgų škvalą. Mes dabar taisome giką iš dalių. Situacija kontroliuojama. Jokios žalos ar rizikos niekam nėra. Dabar mes laikomės pavėjinio kurso“.

Green Dragon“ toliau plaukia distancijoje, nors dieną škiperis svarstė, ar tęsti varžybas iki Indijos, ar trumpam sustoti Mauricijaus saloje remontuoti giką. Jei ten apskritai tai įmanoma.

Lapkričio 19 d. jau paisrodė nuotraukos iš „Green Dragon“. Štai kokia situacija buvo jachtoje:

 Green Dragon

Green Dragon

Green Dragon

Dar kelios jachtos VOR štabui pranešė apie incidentus jūroje (PUMA dėl gedimo sulėtino greitį), plyšusias bures, ar gedimus, kuriuos čia pat sutvarkė. Vieną tokį, įvykusį anksčiau, nei „Green Dragon“ avarija, turėjo laiko išsamiau aprašyti „Team Russia“ škiperis Andreasas Hanakampas [laužtiniuose skliaustuose – mano pastabos]:

„Mes gavome, ko gero, pačia nemaloniausią mūsų plaukimo „Kosatka“ pamoką – vėjo gūsis jachta metė į bročingą, pavertęs ant šono burėmis į vandenį.

Iki tol mes dvi dienas nešėmės į priekį genami stipraus (vietomis iki 30 mazgų) vėjo. Oro sąlygos vis prastėjo ir man atrodė, kad gūsiuose vairininkui sunku valdyti jachtą. Trumpam perėmiau iš Nikko [anglas Nickas Bubbas] šturvalą, norėjau pats įsitikinti, kaip valdosi burlaivis.

Nikkas nesiskundė laivo reakciją vairuojant ir burių balansu plaukiant išsikėlus asimetrinį spinakerį A6, surifuotą grotą ir štorminį stakselį ant vidinio forštago. Ir išties, jachta puikiai reagavo į bet kokius šturvalo pasukimus. Kokpite ne taip baisiai jautėsi audringa jūra, kaip apačioje, prie šturmanų kompiuterių.

[ Šturmaninė šiuose laivuose įrengta labai įdomiai – po kokpitu. Į jį reikia ropoti ir jautiesi lyg tanke. Beje, tokia pati šturmano darbo vieta yra ir lietuviškoje VO60 jachtoje „Ambersail“ ]

Netikėtai tiesiai prieš kursą debesų juosta atnešė staigų vėjo gūsį ir jachtos greitis pasiekė 30 mazgų. Įgula pasiruošė nuimti spinakerį. Ir kai tik visi atsistojo į savo vietas, vėjas aprimo iki 35 mazgų, tad spinakerį palikome vietoje.

Atėjo įgulos budėjimo keitimosi momentas. Aš perdaviau šturvalą Stigui [danas Stigas Westergaardas] ir atsistojau prie vieno iš „kavos malūnėlių“ padėti Wouteriui [danas Wouteris Verbraakas, šturmanas]. Bangos buvo didelės ir jachta nuolat panirdavo į vandenį.

Netikėtai, perrėkdamas vėjo ir bangų triukšmą, sušaukė Stigas. Staiga jachta pakilo į vėją, sustojo lyg atsitrenkusi į nematomą sieną. Tada, kaip sulėtintame filme, pradėjo svirti ant dešinio borto. Gikas pakibo aukštai ore, o spinakeris apsisuko aplink forštagą.

Ant dešinio borto pririštos burės paniro po vandeniu, stiebas lingavo virš okeano paviršiaus, dešiniais zalingais nuolat panirdamas į vandenį. Į dešinį bortą palenktas falškilis [ VO70 falškiliai yra mobilūs, pakreipiami į reikiamą pusę] jachtą laikė pasvirusią 90 laipsnių kampu. Atrodė, kad patys baisiausi dalykai mūsų dar laukia…

Wouteris man perdavė peilį ir aš, lyg koks alpinistas, užsiropščiau į viršų pasvirusiu deniu išlaisvinti susipainiojusį bakštagą. Camronas [pietų afrikietis Camronas Willsas] ir Olegas [ rusas Olegas Žrebcovas, „Team Russia“ savininkas ] ėmė jį trauktį, o Jeremys [airis Jeremy Elliottas] ir Mikas [pietų afrikietis Michaelas Joubertas] puolė prie falškilio valdymo pulto – reikėjo jį pakreipti į priešingą pusę ir taip atstatyti jachtą.

Ir beveik tą pat akimirką mes vėl buvome horizontalioje padėtyje, jachta greitai įsibėgėjo iki 15 mazgų. Visi puolė į laivo priekį atpainioti spinakerio. Ir kai tik burė dingo per liuką po deniu, gražinome jachtą į ankstesnį kursą, pakėlėme Q9 [?] ir atrifavome grotą. Reikėjo vytis sugaištą avarijoje laiką“.

A. Hanakampas užsimena, kad įvykį vaizdo kamera užfiksavo komandos „žiniasklaidos berniukas“ britas Markas Covellas, bet kol kas vaizdo įrašo neradau. Tad siūlau ramesnį „Kosatkos“ pasiplaukiojimo įrašą. Mintyse situaciją pabloginus dešimteriopai ir daugmaž galima įsivaizduoti, kas įvyko.

Categories: Vandenynai