Prieš vėją nepapūsi
Šio mano sezono buriavimo aprašymuose dažnai pasikartojantis leitmotyvas buvo „kas išjungė vėją?“. Ir štai dabar jį kažkas įjungė. Bet tiek atsuko čiaupą, kad atšaukta šeštadienį turėjusi startuoti „Rudeninės Baltijos“ regata. Prisikalbėjau — juk turėjau dalyvauti šioje regatoje.
Ačiū Bitlui, kuris pakvietė su „Tojana“ plaukti ir buvo, kaip pats sakė, jau surinkęs „jauną, stiprią komandą“. Deja, sužibėti negalėsime – regata nukelta į tą savaitgalį, kurį nei Bitlas, nei aš plaukti negalėsime. Et, nepasisekė.
Regis tai jau ne pirmas kartas, kai dėl stipraus vėjo nukeliama regata. Nesu tikras, tegu regatos senbuviai patikslina.
Kad vėjo savaitgalį bus, nujausti buvo galima ir savaitės pradžioje. Ketvirtadienį atsargiai pradėjau žiūrinėtis prognozes: UGRIB rodė iki 30 mazgų SW. Anot Bitlo, pats tas kelti ričerį. Detaliau pasitikrinti ketinau penktadienį – orai tokie permainingi.
Dar su Nagliu Šulija pakalbėjome. Nebuvo jis labai optimistiškai nusiteikęs: „Pažiūrėjau aš prognozes ir man jos nepatinka, negražus oras.“
Bet čia pat pridūrė: „Kad ir kokios orų prognozės ar orai būtų, jachtos vistiek plaukia. Buriuotojai tegali stebėti prognozes ir matyti kas bus bei tam pasiruošti. O geras pasiruošimas yra svarbiausia“.
Mintyse jau ruošiausi, rūšiavau, ką dėsiu į burmaišį, nes nusimatė „šlapias“ plaukimas. Adrenalinas jau kaupėsi kraujyje.
Bet regatos rengėjai, pasitikslinę orus (pranašaujama iki 20 m/s, o tai jau 40 mazgų – 8 balų audra), regatą atšaukė. Sprendimas protingas, tokiu oru Klaipėdos uostas nėra tinkamiausia vieta išplaukti ir įplaukti.
Su Bitlu pajuokavome („o kas belieka?“), kad vistiek galėtume plaukti ir vaidinti kietavyrius, vėliau pūsti krūtines, bet mums galva – ne kaklo pratęsimas. Nėra čia prieš ką maivytis rizikuojant gyvybėmis ir laivu.
Jau ne juokai būtų išsitėkšti į Klaipėdos jūrų uosto vartus ar dingti, kaip tie nelaimėliai Kintų žvejai.
P.S. „Jūtūbėje“ radau filmuką, kuriame, regis, lietuviai audros metu buriuoja. Gal kas ką žino daugiau?
