gvoz_bsai

… taip Rusijos buriuotojai vadina Eugenijų Gvozdevą, kuris savo laiku vienas pats padarė tai, ko nesugebėjo galingas Sovietų Sąjungos burinis laivynas – miniatiūrine jachta apiplaukė pasaulį. Du kartus. Trečias bandymas, deja, buvo lemtingai tragiškas…

Legendomis apipinto ir tikrai legendinius žygius nuveikusio 74 metų buriuotojo žūtis kiek mįslinga. Niekur neradau jokios oficialios informacijos – nei pasauliniuose buriavimo naujienų kanaluose, nei didžiuosiuose Rusijos naujienų portaluose.

Audra sulaužė stiebą

Žurnalo „Kateriai ir jachtos“ („Катера и Яхты“) interneto forume virė karštos diskusijos „o gal dar nežuvo – jis juk visad taip: dingsta, po to vėl pasirodo“ (pirmojoje savo kelionėje jis atitrūkęs nuo išorinio pasaulio kartą buvo 54 paras), vėliau peraugusios į „vyrai, ką darom, reikia padėti“ ir informacijos apsikeitimu, kaip gauti oficialių žinių apie įvykį. Po to sekė užuojautos šeimai, praradimo liūdesio laiškai… Regis tikrai nebėra vieno spalvingo, įvairiai vertinamo buriuotojo.

Preliminariai tragedijos vaizdas prie Italijos krantų, netoli Romos, buvo toks (E.Gvozdevo draugų, nuolat palaikiusių su juo ryšį, akimis):

Lapkričio 18 diena.

Jachtos koordinatės: 41.38.18N 12.24.56E

GETAN II buvo apvirtusi. Stiebas sulaužytas. Tvarkantis jachtos viduje, 5-6 metrų aukščio bangos ją vėl paguldė ant borto. Bangos nuplovė gėlo vandens, benzino atsargas. Pats E.Gvozdevas, tikėtina, ir pats buvo iškritęs už borto, bet atsipirko tik peties sumušimu. Vėjas rimsta, bangos mažėja iki 2-3 metrų. Kas liko iš sulaužyto stiebo, buriuotojas susirinko iš vandens. Planuoja pasistatyti avarinį stiebą ir plaukti iki artimiausio uosto.

Gruodžio 1 diena.

Vanduo iš jachtos išsemtas, skylės aplink stiebo stepsą užtaisytos. Viduje E.Gvozdevas dar rado sausų drabužių ir sausą miegmaišį, nakvojo gerai. Tačiau bangavimas dar neleido meistrauti laikino stiebo. Pagal prognozes, nuo gruodžio 1 dienos šiame Vidružemio jūros regione audra turėjo nurimti iki visiško štiliaus artimiausias 2-3 dienas.

Tačiau sutartu laiku E.Gvozdevas neatsiliepė į draugų Rusijoje skambučius. Jie dar manė, kad užsiėmęs, arba sugedo mobilusis telefonas. Paskutiniais duomenimis, E.Gvozdevas netoli kranto buvo išmetęs inkarą.

Gruodžio 7 dieną.

J.Gvozdevo draugai Rusijoje informuoja, kad Italijos pakrančių apsauga jiems žada atsiųsti oficialią informaciją.

Gruodžio 8 diena.

Oficialus laiškas iš Italijos:

„Aš esu vardu Marcello D’Alesio, esu karabinierių (Italijos policija) leitenantas.

Rašau dėl jachtos vardu GETAN II, rastos gruodžio 2 dieną vakarinėje Italijos pakrantėje, tyrimo.

Jachta buvo apgadinta, tikėtina, audros metus. Žinau, kad jūs susirašinėjote su šios jachtos ekipažu iki minėtos datos, todėl rašau Jums“.

Deja, daugiau laišką gavęs rusų buriuotojas jo necituoja. Tačiau svarsto, kad veikiausiai GETAN II nutrūko nuo inkaro ir ją nešė į jūrą, nes jeigu E.Gvozdevas būtų krante, jis tikrai būtų susisiekęs. Iki artimiausio pakrantės kaimo jam tebuvo jūrmylė, o iki artimiausio uosto – 20 jūrmylių.

Gruodžio 5 diena.

Itališkame internete pasirodo pranešimas apie į krantą išmestą jachtą ir žuvusį buriuotoją. Nuotraukoje – kita, gerokai didesnė jachta. O tekste rašoma, kad jachta išmesta Amerigo Vespucci vardo paplūdimyje (italų jūrininkas, kurio vardu pavadintos neva Kolumbo atrastos žemės – Amerikos žemynai. Kaip simboliška!). Šalia laivo mėtėsi vyriški drabužiai: megztiniai, švarkai, kelnės. Ant smėlio rasti batai, skardinės, kelionės dokumentai ir pluoštas kirilica surašytų popierių. Žuvęs jūrininkas – vyras kaukazietiškų veido bruožų, apie 50-60 metų amžiaus, stora ilga balta barzda, su žaizda kaktoje.

Pirminis šios informacijos šaltinis – „Il Messaggero“ rašo: „Rastas apie 50 metų vyras, ilga balta barzda. Tyrėjų nuomone, žaizdos kūne galėjo būti padarytos šautuvu arba „ginklu pjaustant“, tačiau tikroji mirties priežastis ir asmenybė bus nustatyta atlikus ekspertizę“ (laisvas vertimas pasinaudojus „Google Translate“).

Abejonės dėl E.Gvozdevo žūties sklaidosi. Buriuotojo anūkė Irina siunčia laišką italų karabinierių leitenantui Marcello D’Alesio su prašymu patikslinti informaciją. Moteris dar tikra, jog rastasis žuvęs vyras – ne jos senelis, ji dar susitiks su juo.

Karininko atsakymas diplomatiškas, bet aiškumo nesuteikiantis:

„Miela Irina, aš jums negaliu suteikti daugiau informacijos, nes esu tik įvykio tyrėjas. Su jumis kaip tik įmanoma greičiau susisieks Rusijos konsulatas“.

Aplink pasaulį – mažytėmis jachtomis

Tiek informacijos apie įvykį pavyko „sužvejoti“ internete per šią dieną. Ačiū Aloyzui iš jachtos „Krynka“, pirmam informavusiam mus apie tragediją. Tikiuosi greitu metu pasirodys ir gerokai solidesnės informacijos, iš kurios bus aiškiau, kas nutiko. Kodėl nutiko, manau, net tyrėjai gali spėlioti – vienintelis įvykio dalyvis ir liudininkas žuvo.

gvoz_antfg

Esu tikras, kad nemažai žmonių, sutikę E.Gvozdevą įvairiuose pasaulio šalyse ankstesnių jo kelionių metu, turėjo gūžtelti pečiais ir bent jau mintyse pamanyti – šis pakvaišėlis paskęs. Nes tokiomis mažomis jachtomis plaukti per vandenynus gali tik tikrai nuo buriavimo [gerąja prasme] „nuvažiavusio stogo“ žmogus.

Trečiosios kelionės jachta GETAN II buvo tarptautinės „Micro“ klasės, nemažai Lietuvos buriuotojų gerai žinomas rusiškas „Rikošet-Micro“ („Рикошет микро“) tipo 5,5 m ilgio, 2,45 m pločio šverbotas. Tiesa, kelionei aplink pasaulį jis buvo patobulintas: švertas pakeistas falškiliu, patrumpintas stiebas, pakeistas kokpitas, galiniai relingai.

Būtent tokio paties tipo jachta LENA („Лена“) E.Gvozdevas išsiruošė į pirmąją savo odisėją aplink pasaulį 1992-1996 metais. Dabar ji stovi Maskvos jachtklube „Admirolas“ („АДМИРАЛ“).

Pirmąją drąsaus buriuotojo kelionę lydį daug legendų. Bet jos nedaug kuo skiriasi nuo tiesos. Išties, Machačkaloje gyvenęs (gimęs jis Baltarusijoje) suvirintojas idėjos apiplaukti pasaulį buvo apsėstas daug metų, norėdamas garsinti Sovietų Sąjungos buriavimą rašė laiškus tuometinei valdžiai, bes vis sulaukdavo atsakymo – komunistų šalyje vienutininkams ne vieta.

Griuvus komunizmo imperijai, prasidėjus laukinio kapitalizmo erai, jis išprašė iš jachtų statytojų kooperatyvo „СОВМАРКЕТ“ laivą trims metams pažadėjęs būti jo bandytojų ir taip garsinti kooperatyvą. Sakoma, kad kartu su laivu tuometiniai verslininkai jam davė 100 JAV dolerių. Pasiruošti kelionei, nešdami kas ką gali, E.Gvozdevui padėjo kolegos buriuotojai. Sušelpdavo jį ir uostų, į kuriuos jis atplaukdavo, buriuotojiška bendruomenė. Pasakojama, neva tik pasiekus Amerikos žemynų krantus, J.Gvozdevui kažkuri iš JAV moterų organizacijų dovanojo vyryklę. Iki tol jis maitinosi beveik vien sausu ir šaltu maistu, kelionės metu numetė apie 20 kilogramų. Jūrose ir vandenynuose jam gelbėdavo sutikti tėvynainių laivai – dovanodavo maisto, vandens. O Las Palmaso uoste, kaip rašė pats buriuotojas, jį maitino ne tik rusų, bet ir krovininių, žvejybinių laivų įgulos ir iš Lietuvos bei Estijos.

Kai po ketverių metų į E.Gvozdevas grįžo namo, firma atėmė iš jo jachtą ir dar priekaištavo, kodėl trūksta virvių – buvo duota X metrų, o jis gražino Y. Įdomus klausimas žmogui, apiplaukusiam pasaulį nedidele jachta ir mačiusiam ne tik štormus (jam teko savo kailiu patirti į tropinį uraganą), bet vos nesėdusiam į kalėjimą Panamoje (visos tai neturi!), remontavusiam jachtą pakeliui salose, po kelis mėnesius krante laukusiam žadėtos finansinės paramos. E.Ggvozdevas jau anuomet „turėjo reikalų“ su Somalio piratais! Bet grįžo gyvas ir sveikas!

Jachtą atėmę verslininkai ją išmetė. Tik vėliau ji iškeliavo į Maskvos jachtklubą kaip paminklas.

Jachtą statėsi… balkone

Antroji jo kelionė dar beprotiškesnė – į ją vyras leidosi dar mažesne, vos 3,7 m ilgio, jachta. Nes… toks buvo daugiabučio balkono, kuriame nagingas buriuotojas jachta sumeistravo pats, ilgis:

gvozdev 3

Dabar ši jachta „Said“ („Саид“) stovi Machačkalos vidurinėje mokykloje Nr. 39. Kad įsivaizduotumėte, kokia menkutė ši jachta, štai nuotrauka, kurioje „Said“ plaukia tarp motorinių laivų, jachtomis („yacht“) vadinamų:

said

Antroji kelionė 1999-2003 metais taip pat neapsėjo be kuriozinių nuotykių. Tačiau kaip sakė pats E.Gvezdovas, jis tik dar kartą įsitikino, jog Žemė yra apvali. Bet taip paprasta tik dabar gali atrodyti. Išties sunkų įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis šalčio nemėgstantis vyras, kai oro temperatūra pietinėse platumose nusileisdavo iki nulio, jachtos kajutėje kaupdavosi ir lašėdavo kondensatas, per parą prie rumpelio jis praleisdavo po 18-20 valandų, o norėdamas sušilti kaisdavosi vandenį ir pripylęs į geležinį kanistrą jį apsikabinęs miegodavo. Maisto ir vandens atsargų jachtoje tilpdavo 4 mėnesiams. Nepaisant to, antrojoje odisėjoje J.Gvezdovas kone aplankę Hirno ragą – Pietų Ameriką apiplaukė pro Magelano sąsiaurį. O ši vieta, kaip ir Horno ragas, ypatingai nesvetinga jūrininkams.

Klausantis pasakojimų apie buriuotoją ar skaitant jo atsiminimus (pirmųjų dvejų kelionių aprašymai yra oficialioje buriuotojo svetainėje ) man nejučiom kildavo mintis – kiek turi būti išprotėjęs arba su jūra visai nesusipažinęs žmogus, kad ryžtųsi tokioms avantiūroms. Vienos kelionės metu jis teigė tris mėnesius neturėjęs gėlo vandens – gyvybę palaikė gerdamas sūrų vandenynų.

Tačiau mechaniku Machačkalos uoste dirbęs vyras nebuvo naujokas buriavime. Suremontavęs nurašytą folkbotą ir pavadinęs jį GETAN (simbolinis pavadinimas iš savo Gvozdevas Eugenijus, žmonos Tatjanos, sūnaus Aleksandro ir dukros Natalijos vardų raidžių), buriuotojas nuo 1979 metų keliasdešimt kertų vienas perlaukė Kaspijos jūrą. Tad naujokas nebuvo. Tačiau ryžosi, kitų akimis, pačioms beprotiškiausioms kelionėms. Ir dvi iš jų buvo sėkmingos!

Prieš leisdamasis į trečią žygį, interviu E.Gvezdovas prisipažino: jam baisu. Nes jei nebūtų baisu, į jūrą neplauktų. Bet jei liktų namie gulėti ant sofos, daug greičiau nukeliautų pas Aukščiausiąjį… Apsiriko…

P.S. Jau gerokai vėliau, nei publikavau šį įrašą, iš interneto „parsipūtė“ rusų buriuotojų į FTP sudėtos E.Gvezdovo pasiruošimo kelionei nuotraukos ir filmuota medžiaga. Vaizdo dar nemačiau (DVD formatas, reikės „kepti“ DVD), o keletą nuotraukų sudėjau į Picasą albumą. Rekomenduoju pasižiūrėti – štai tokiu mažiulėliu, plonyčio stiebo, neišvaizdžiu tiek vidumi, tiek išore, be jokio komforto laivu buriuotojas ryžosi apiplaukti planetą. Kiek vidinės stiprybės reikia tokiam žygiui!