Finišavome treti, bet pirmi

• Startas

Užbaigti buriavimo sezoną lapkričio mėnesį – to dar nebuvo! Jau maniau, kad negalėjęs (objektyvios priežastys) plaukti „Paršelio regatoje“ (bene vėliausios varžybos Lietuvoje), šiemet jau nebeplauksiu. Bet pavyko. Ir ne bet kaip – pradėjęs šių metų sezoną gegužės mėnesį Kauno mariose, čia jį ir užbaigiau lapkričio mėnesį.

Ačiū Sauliui („Zunda“), pakvietusiam dalyvauti varžybose Kauno mariose jau po oficialių sezono varžybų. Lapkričio 8-oji, o šalta nebuvo !

Kauno marių kreiserinių jachtų čempionato rengėjai, po paskutinio etapo spalio 25 dieną, kaip patys sako, sulaukė „siūlymų iš kapitonų, kurie dar neiškėlė savo jachtų į krantą, suorganizuoti dar vieną regatą“. Ir surengė. Varžybose dalyvavo 9 jachtos.

• Tuoj po starto – kova dėl geresnės pozicijos.

Ryte atrodė, kad vėjo mažoka. Bet ruošiant „Zundą“ kaimyninių jachtų vantuose ir štaguose pasigirsdavo zvimbimas – gūsiais S-SE vėjas pūsteldavo iki, manyčiau, 8 m/s. Nors visą distanciją, kiek parimdamas, retokai pamaloninęs „plaktukais“, vėjas, manau, neperkopė 6 m/s ribos. Startavę su štorminiu stakseliu (nors „nosine“ jo nepavadinsi, veikiau „stakselis Nr. 1“), grįždami atgal jau kėlėme genują (veikiau „stakselis NR. 3“).

Startas buvo duotas 11 valandą. Procedūra – 5 minutės. Startavome ketvirti – pirmieji išsiveržė RS 280 „Knygų klubas“, „Majolika“ (Pauliui ir Aisčiui varžybų patirties tikrai netrūksta), „Audrasta“ (viena iš naujesnių Kaune jachtų). Man vieną akimirką atrodė, kad startuosime per anksti – likus 30 sek. iki starto linijos buvo labai arti. Bet niekam falšstarto nebuvo.

Ak, tiesa. „Zundos“ įgula: kapitonas Saulius Vitkus, su RS 280 „Alfeta“ (buvusi „Arabela“) sportuojantis Tadas, jo draugė Jurgita ir aš. Distancija: startas prie teisėjų jachtos „Svėja“, pirmas ženklas (pastatytas teisėjų) kairiu bortu, Paukščių sala kairiu bortu, finišas tarp teisėjų ženklo ir jachtklubo vartų.

Gerokai greitesnės „Knygų klubas“ ir „Majolika“ išsiveržė į priekį ir nurūko. Ok, jie ne mūsų grupėje. Ties Meilės įlanka (apie ¼ distancijos) užvirė kova tarp mūsų ir „Audrastos“. Keli sėkmingi vendai ir prie Brigitos kalno (jau už Grabuciškių, apie 1/3 distancijos) konkurentai gerokai atsilieka. Tačiau mus pasiveja likusioji flotilės dalis, po starto kiek atsilikusi. Maždaug ties Rumšiškėmis (apie 2/3 distancijos) mus aplenkia „Vandenis“, prisiveja „Krynka“. Bet iki tol didžiausi konkurentai „Audrasta“ – kažkur šone ir gerokai atsilikę.

• „Knygų klubas“ – jau link finišo, kai kitos jachtos plaukė dar link Paukščių salos.

Mes dar plaukiame link Paukščių salos, o ja aplenkę išsikėlę genakerį namo jau skuba „Knygų klubas“, netrukus po jų pasirodo ir „Majolika“. Salą (ei, kur dingo medžiai? Nėra kur sysiuko padaryti…) pirmiau mūsų aplenkia „Vandenis“. Mes neskubėdami (kaip ir visose varžybose – jokios įtampos, skubos) pasikeliame spinakerį. Maždaug ties Rumšiškėmis pralenkiame „Vandenį“ – ji be spinakerio, plaukia stakselį ir grotą išskleidę „krekždute“. Šaukia mums: „Ei, paskolinkit spinčių!“. Mes jiems: „Galime tik inkarą!“.

Neskubėdami plaukiam link finišo. Jachtoje puiki nuotaika, randame laiko Tado ir Jurgos fotosesijai, pakeičiame mažiausią stakselį didžiausiu, nuleidžiame spinakerį, dar pusvalandis ir finišuojame. Trečias korpusas, bet jei skaičiuosime jachtų ilgį ir buringumą – pirmi tarp savo tipo jachtų.

• Burių kėlimas – darbas nelengvas. Tadas „lupa“ stakselio falą.

Susitvarkome jachtą, sulankstome bures ir jau einame link automobilio, o paskutinės jachtos dar tik finišuoja. Na ir iš kur tiek kantrybės laukti finišo ant jachtklubo vartų molo Mariui (šių varžybų vyr. teisėjas)? Vienaip ar kitaip – lapkričio mėnuo, šaltoka. Nors mes nesušalome, o keliant spinčių suprakaitavome, o plaukiant pavėjui, kaip visada, šilčiau, nei laviruotėje. Gal ne be reikalo Aistis („Majolika“) prieš varžybas užsiminė, jog dar nežinia, ar tikrai jos paskutinės…

Taigi „Rudens regatos“ Kauno mariose rezultatai (ačiū Mariui):

Kaip minėta, visos jachtos startavo vienu metu, startas oficialiai duotas 11 valandą.

Kaip visada, pateikiu e-jūrlapį iš savo GPS. Ir, (blyn) kaip visada maniškis „Garmin GPSmap 76C“ manę erzino nuolat „pamesdamas“ palydovus. Gal teisūs tie, kas sako, hog „Garmino“ imtuvo jautrumas prastas.

Kur signalas „pabėgęs“, akivaizdžiai matosi iš tarpų tarp taškų. Beje, Kauno marių nėra „Garmin“ jūrlapiuose „Blue Chart“, tad matome tik baltą dėmę be gylių, bojų ir jachklubas – krante.

• STA – starto vieta, FIN – finišo.

Na ir dar kaip visada: statistika iš „džypso“:

Nuplaukta – 24,1 jm,

Plaukta – 4 val. 59 min.,

Didžiausias greitis – 7,3 mzg.

(kadangi „džypsas“ nuolat pamesdavo palydovus, prie jūrmylių galima pridėti kokį kabeltovą, prie laiko – ~10 min).

O jau tikrai pabaigai – nuotraukos iš plaukimo sudėtos į dar vieną Picasą albumą. Jau nebespėjau pateikti vėliausių (ar tikrai bus dar??) varžybų nuotraukų „Vėjo pamušalų“ rengiamam konkursui. Būtų pretendentės į „vėliausios regatos“ prizą. O gal aš pretenduosiu į „daugiausiai nuotraukų atsiuntusio“ dalyvio prizą?

P.S. Jau tampa tradicija: sezoną pradėjau „gavęs“ galvon nuo groto giko (RS 280 „Yomayo“), sezoną užbaigiau pats trinktelėjęs (neskaudžiai) galva į „Zundos“ spinakerio giką.