„Paršelis“ buvo skanus…

…tik aš jo neragavau.

Ilgai lauktas (tikiu) ir žadėtas „Paršelio regatos“ aprašymas. Veikiau tiktų sakyti – informacija apie regatą, nes pats joje nedalyvavau dėl objektyvių priežasčių. Kitaip reportažas jau senokai būtų buvęs publikuotas… Šis rašinys remiasi Dariaus „Bitlo“ („Tojana“) informacija. Ir Roberto Pauliko („Virda“) nuotraukomis. Jas visas, kiek gavau, su autoriaus (numanau) leidimu sudėjau į tinklaraščio Picasa albumą internete (regatos dalyvių prašau parašyti komentarų prie nuotraukų – susidarysim geresnį vaizdą, kas ten vyko).

Tad iškart, kas nugalėjo:

Ketinau dėti įprastą lentelę, t.y., šiąją, .xls formato perrašyti tiesiai į tinklaraštį, bet kolegos „Vėjo pamušalai“ parodė paprastesnį būdą – tiesiog įdėti atvaizdą (screen shot).

Tiesa, lentelėje nėra motorseilerio „Monarch“ – jis taip pat registravosi regatoje, nors, jei teisingai supratau, plaukė ir kaip teisėjų laivas. Vistiek dalyvis!

Taigi, ką mums pasakoja šios regatos sumanytojas, daugkartinis čempionas (ai, na neimkime domėn, kad visus tuos kartus vienas su įgula „Keturiais vėjais“ ir teplaukė) Darius:

Dešimtoji regata sukvietė 22 jachtas, viena kaip jau buvo minėta, atvyko iš Trakų jachtklubo įveikdama sausuma 300 kilometrų. Pirmą kartą regatoje dalyvavo Latvijos buriuotojai Ilguonis Balodis su įgula (plaukė jachta „Aleca“) ir merginų ekipažas (plaukė jachta „Keturi vėjai“) , pradžiugino Klaipėdos buriuotojų jachtos “Šatrija”, “Nerija”, “Svajūnas” ir kitos. Be abejo, skaitlingiausias laivynas išplaukė iš „Marių burių” jachtklubo.

Starto procedūra daugeliui, kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais, – buvo mįslė. Juolab, jachta „Festina“ ne visai tiksliai atliko savo funkcijas. Tačiau regatos rengėjai ir toliau laikysis šios starto procedūros ir stengsis ją tobulinti.

Apie kitokią nei įprasta starto procedūrą jau rašiau ir prisipažįstu, jog pats jos, gyvai nematęs ir/ar nedalyvavęs, neperprantu, kad ir kiek Darius ją aiškintų.

Po starto (12.20) praėjus penkioms minutėms į priekį išsiveržė jachtos „Kirkė“, „Samsas“. Daugelis vėlavo tiek dėl mįslingo starto, tiek dėl techninių problemų. Ir visgi 12.50 visos burės jau pripildę 5-6 m/s vėjo nešė laivus pirmojo ženklo link. Pirmi ženklą (41a boja) pasiekė „Kirkė“ jiems ant kulnų lipo gerokai į startą pavėlavusi „Tojana“. Situacija tarp lyderių nepasikeitė ir vėl sugrįžus prie „Pilypo“. Bet vėl grįždama prie 41a bojos, „Tojana“ pasivijo ir aplenkė „Kirkę“ (kur neaplenksi, kai buringumas didesnis, nors ana lengvesnė), o likusią distanciją didino atotrūkį ir fiziškai pirmoji kirto finišo liniją Nidos vartuose.

Aštri kova vyko tarp karterių „Migla“, „Raganė“ ir „bavarijos“ „Festina“ ir „Albatross“ (švediškas „trisdešimtpėdis“),

Prie 31 bojos nesėkmė ištiko „Samsą“ – antrojo ešalono lyderis „įšoko į tinklus“ ilgam „sėdo žvejoti“.

Kelios jachtos dėl techninių ar psichologinių problemų distancijos nebaigė: „Keturi Vėjai“. „Carpe Diem“, „Virda“ ir kitos.

Smagu, kai daugelis kėlė ir leido, ir vėl kėlė spinakerius, juos nešė pučiant vidutinio stiprumo vėjui (ar mano prognozės pasiteisino?) ir garbingoje kovoje baigė distanciją. Finišą tiksliai fiksavo regatos teisėja Simona Golubovskytė , o Arūno Speičys sėkmingai pritaikė J.Stabinio perskaičiavimo formules ir operatyviai pateikė rezultatus.

Įdomi detalė – 4 vietą užėmusi jachta „Piranija“ gavo teisę kitais metais pradėti starto procedūrą. O kartu su „Paršelio regata“ vyko ir Lietuvos „Hunter“ čempionatas (nugalėjo „Liberty“) ir Lietuvos „Folkboat“ čempionatas (nugalėjo „Svajūnas“). O kiek jachtų juose dalyvavo? Kaip ir pirmuosiose „Paršelio regatose“ – po vieną? Tad nenuostabu, kad nugalėjo. Ei, aš „nelazdavoju“. Nuoširdžiausi sveikinimai anyway!

Kaip ir planuota, renginio kulminacija vyko Nidos prieplaukos antrajame aukšte įrengtame elektroninio bloulingo (kartą bandžiau – įdomu, bet netikra) klube. Čia regatos rengėjai įteikė nugalėtojams pagrindinį prizą paršelį:

Taip pat vyko vyko šmaikštus regatos marškinėlių keitimas, šokiai ir linksmybės.

O kitą rytą, sekmadienį, vyko vėjaračių (blokart) „Šerno čempionatas“. Šio čempionato rengėjai dėkoja „Paršelio regatai“, (ten yra ir nuorodos į nuotraukas bei video) pasufleravusiai idėją čempionatui. Trumpas, bet įdomus reportažas yra vėjaratininkų tinklaraštyje.

Na, o kol vieni varžėsi su vėju Nidos oro uosto (taip niekaip ir netampančio oficialiu) pakilimo take, „Paršelio regatos“ dalyvių jachtos viena po kitos, pučiant 15 m/s vėjui, galbūt jau paskutinį kartą šį sezoną, kėlė būres ir paliko svetingą Nidos jachtklubą.

„Paršelio regatos“ rengėjai – Kintų buriavimo mėgėjų klubas „Marių burės“ – dėkoja visiems regatos dalyviams, ir tiems, kas prisidėjo ją rengiant: Minijos uosto budintiesiems Vatiuniu ir Remiui , teisėjams Simonai ir Arui, ir žinoma paršelio prizo steigėjams Kižiams Svajūnui ir Erikai. Taip pat – Nidos „Čili picerijai“, „Boulingo klubui“, užuolaidų salonui „Tenerifei“ ir Helmiui.

P.S. „Bitlas“ prašė įdėti šią nuorodą – savo globojamos grupės „Soda“. Rekomenduoju. Man, pavyzdžiui, gyvai mačiusiam „Soda“ pasirodymą, jos vokalistė pasirodė geresnė, nei išpaikusi (turiu pagrindo taip sakyti) Alina Orlova.

P.P.S. Ui, visai pamiršau – taigi Nidoje dar vyko regatos „Marių burės“ nuotraukų parodos atidarymas. Ačiū tau, Narūnai, padėjus ją surengti (nemanau, kad be mano klasioko žinios Nidoje vyksta bent vienas kultūrinis ar kitos įdomus renginukas).

P.P.P.S. Kaip nebuvęs regatoje, o informaciją apie ją surašęs iš kitų lupų (sorry, Bitlas, bet negalėjau kitiems paskambinti), kritiką priimu tik raštu ir nepažadu atsakyti :) (darsyk sorry, Bitlas, už citatą).