“Rudeninė Baltija” – sezonas dar nesibaigė

*-

Buriavimas spalio mėnesį Baltijos jūroje: trūko šortų ir megztinio, prireikė akinių nuo saulės, žvaigždėtas naktinis dangus ir alus puse keturių ryto prie jūros.

Kai regata „Rudeninė Baltija“ dėl audros buvo perkelta, nebemaniau, kad pavyks joje sudalyvauti ir laukiau „Paršelio regatos“. Bet pasikeitus aplinkybėms, paskutinę akimirką pavyko prisijungti prie legendinės jachtos „Lietuva“ įgulos ir plaukti regatoje, startavusioje spalio 10 dieną 12 valandą.

O finišavome naktį, 2 val. 19 min. — 110 jūrmylių distanciją nuo Smiltynės jachtklubo, aplenkdami Klaipėdos uosto priėmimo boją, apsukę puslankiu Liepojos uosto priėmimo boją ir vėl pro Klaipėdos „prijomną“ boją į Smiltynės jachtklubą – įveikėme per 14 valandų 25 minutes (tai maniškio GPS prietaiso duomenys, jis buvo įjungtas dar prieš startą, išjungtas tuoj po finišo).

Finišavome pirmi, bet perskaičiavus rezultatus, užėmėme 5 vietą. Lenktyninių balų skaičiavimai man jau nebėra terra incognita, bet vistiek dar tankus (ne tamsus!) miškas. Teisus regatos vyr. teisėjas Vilius, sakydamas, kad balai nesuvienodins visiškai skirtingų jachtų. Kad ir kokie profesionalai buriuotų, bet kai varžosi konstrukcija (ilgiu, buringumu) nevienodos ar skirtingų kartų jachtos, jos toje pačioje distancijoje ir į skirtingas oro sąlygas patekti gali. Koks balas apskaičiuos, kai vieni finišuoja su vėju, o kitiems prieš pat nosį jis dingsta?

Ir tai ne tik teoriniai pasvarstymai. „Rudeninėje Baltijoje“ orų sąlygos visiems buvo beveik vienodos – silpnas pietrytis starto metu, sustiprėjęs ties Latvija ir finišuojant. Pirmi nuplaukę link Liepojos, mes dar gaudėme silpnesnį vėją (iki 15 mazgų), kai vėjas, keliavęs ta pačia kryptimi, stipriau pūtė paskum plaukusiom jachtom (kai kurios, kalbėjo buriuotojai, fiksavo 25 mazgų greitį).

Sustiprėjus vėjui grįžtant atgal, didelio buringumo „Lietuva“ spurtavo ir distanciją atgal įveikė greičiau, bet kitas jachtas aplenkėme („atmatavome“) keliolika ar keliasdešimt minučių, o to trūko perskaičiavus laiką pagal balus.

Kitos orų sąlygos labai nesiskyrė: nedidelės bangos, dieną šilta (saulė šildė ir net akinių nuo saulės reikėjo), o naktį šaltoka.

Va tada ir prisiminiau, kad gal be reikalo nepasiėmiau šortų, su paminkštinimais užpakaliui – patogu ilgai sėdint. Kaip yra man sakęs Simonas (patyręs buriuotojas, „Tūkstantmečio odisėjos“ 5 etapo kapitonas ), tie šortai ir vandenyne gerai, dėvimi po salopetėmis (vidinės kelnės) – štai jų man ir reikėjo, nes užpakalis sėdint ant borto šalo. Dar ir šiltesnio megztinio be reikalo nepasiėmiau, šaltoka visgi spalio naktimis buriuoti.

Nors finišuojant gerokai sukaitome, kai į Klaipėdos uosto vartus teko prieš vėją ir prieš srovę venduoti (posūkis prieš vėją). „Lietuva“ jachta didelė, sunki, jai įsibėgėti reikia, jos priekinė burė genuja — ne nosinė, ją pritraukti pučiant vėjui oho kiek jėgos reikia. Dar grotą (pagrindinę burę) reguliuot, dar bakštagus atleist-pritraukt ir į laivus, bojas, prietaisus dairytis. Yra ką veikti 12 narių įgulai, kai variklio ir uoste įjungti negali – iki finišo su burėmis plaukti reikia.

Todėl ir rėmėjų alus paryčiais ne toks šaltas kai kuriems pasirodė. Ir pajuokavo kolegos buriuotojai – ne dažnai prie jūros (nuo jachtklubo iki jūros visai netoli) paryčiais alų spalio mėnesį gerti progų pasitaiko.

Alų begurkšnojant kai kurių vėliau finišavusių jachtų įgulos kiek garsiau pasiginčijo, tą ar ne tą boją prie Liepojos apiplaukė, ar teisėjai tinkamai jos koordinates užrašė.

Prieš apdovanojimus sekmadienį ir vėl kilo ginčų, šįkart – dėl jachtų matavimo liudijimų ir balų. Bet pasiginčijus balai neužprotestuoti (bent jau vietoje) ir galutiniai rezultatai yra tokie:

1. „Šatrija“, kap. Steponas Kudzevičius (šios jachtos liudijimas ir kėlė įtarimų)
2. „Tojana“, kap. Antanas Golubovskis (Bitlas pats plaukti negalėjo, tai jį pavadavo jaunimas)
3. „Samsas“ kap. Salvijus Paškauksas (finišavo jie gerokai vėliau, nei maniau, jog galėtų, bet vis tiek prizininkai)
4. „X’as” kap. Sergejus Moliakovas (buvo svarstymų, kad ar spės jachta į kontrolinį laiką, bet jie paršiaušė kaip uraganai)
5. „Lietuva“ kap. Osvaldas Kudzevičius (didžiausia jachta, tad natūralu, jog greitai atplaukė, bet ir balas atitinkamas, lentelėje vietas pakoregavęs)
6. „Rondo“ kap. Kąstysis Kunickas (graži, nauja, greita jachta, bet neturėjo paskaičiavę balo, tad jiems duodas „Lietuvos“ balas, todėl tokie rezultatai).

Sezonas dar nesibaigė. Laukiam kito savaitgalio ir „Paršelio regatos“.