Koks svarbus radijo ryšis vandenynuose dar kąrta įrodo britų jachtos „Sara“ istorija – prieš kelias dienas netoli Bermudų trikampio jachtos įgulą – Stuartą Armstrongą ir Andrea Davisoną – išgelbėjo Italijos tanklaivis „Indian Point“.

Išplaukę iš Žaliojo Kyšulio salų, sugedus vairui, vyrai 40 parų dreifavo 42 pėdų beveik nevaldoma jachta. Visą tą laiką jie palaikė radijo ryšį su artimaisiais ir šie, kaip patys teigia, mažai jaudinosi dėl patyrusių buriuotojų likimo.

Teisme – jachtos statytojai

excalibur

(Beveik) tęsiant temą, gali ar negali jachta plaukti be falškilio. Australijos teisme nagrinėjama byla, kai dėl laivų statytojų aplaidumo nukritus jachtos falškiliui ir šiai apsivertus, 2002 metais žuvo 4 žmonės, gyvi po 7 valandų vandenyje liko du buriuotojai .

Paauglys parašė knygą

taylor_michie

„Blogi berniukai“ ketina sužlugdyti „Volvo Ocean Race“? Kodėl gi ne. Jei tai aprašoma… 13-mečio amerikiečio Tayloro Michie knygoje „Racin Wind“. Prasidėjęs kaip novelė, vaikino kūrinys tapo 108 puslapių knyga, išleista sausį. Joje pasakojama išgalvota istorija, apie jachtos PUMA (natūralu, kad amerikietis pasirinko savo šalies laivą) devynių mėnesių regatą aplink pasaulį. Komandai tenka kovoti ne tik su stipriais varžovais, bet ir „blogais berniukais“, mėginančiais sužlugdyti regatą. Aišku, amerikiečiai, kaip ir dera Holivudinės dvasios istorijose, išgelbsti varžybas.

Taisyklių paaiškinimai

Olympics-2008-laser

Buriavimo varžybų taisyklės – kietas riešutėlis ir, deja, dažnas ginčų objektas. Nuo šių metų įsigaliojo naujos tarptautinės buriavimo varžybų taisyklės ISAF RSS. Tarptautinė buriavimo federacija (ISAF) jau išleido ir taisyklių paaiškinimą. Siekiant maksimaliai padidinti taisyklių aiškumą, paaiškinimuose aprašomi šimtas įvairių atvejų. Prie straipsnio yra nuoroda, kaip parsisiųsti paaiškinimus, o taip pat nuoroda į visus ISAF dokumentus.


30 Comments

baraka · 03/01/2009 at 5:52 PM

Stewartą Asrmsrongą?

Rokas Arbušis atsakė:

@baraka,
pažįsti? :)
nežinau kuriame “copy-paste” etape nusimušė raidės.

orandzh · 03/02/2009 at 2:56 AM

su nukritusiu falškiliu buvo įdomi istorija didžiojoje britanijoje – jachta hooligan IV berods, modelis max fun 35, tik jie ten buvo nekvalifikuotai patobulinę tą kilį.. vienas įgulos narys nuskendo..

kalbant apie tai ar galima plaukti be falškilio tai tikrai taip, tačiau ne aštriais kursais ir tik tuo atveju, jei neapsiverti jo nukritimo momentu..

baraka atsakė:

@orandzh,
kažkaip keistai skamba “įdomi istorija, vienas žuvo”, jei daugiau būtų žuvę, ar būtų įdomiau?
O dėl falskylių – įmanoma plaukti, jei turi balasto tankus, arba dar jei kylis yra bulbos formos, ir nukrenta tik pati bulba, tada dar kylyje (peleke) kažkiek svorio lieka, nors ne kažkas įpatingo – pas ‘baraka’ pvz santykis ~500/~100. Nemanau, kad tas ~100 kg iš viso pasijaustu – pabandykit pečius paskaičiuot, kai 100 kylio kilogramų yra 1 m nuo plūdrumo ašies, o stiebas ~50 kg yra apie 7 m nuo tos pačios ašies. Tai kaip, plauktų koks nors laivas be kylio?
O “Hooligan IV” turiu ataskaitą PDF’e, kam įdomu, galiu atsiųst.

Rokas Arbušis atsakė:

@baraka,
dar klausi. siųsk.

baraka · 03/02/2009 at 11:59 AM

gaudyk

orandzh · 03/02/2009 at 10:42 PM

@baraka

na dėl įdomumo tai tikrai taip neinterpretavau ir blogai jei taip atrodo iš šono. pagal žuvusiųjų skaičių įdomumo nesveriu.

paminėjau dėl to, kad tiko įrašo kontekste ir dėl to, kad skaičiau nemažai apie tai angliškoje literatūroje, kur ši istorija sukėlė stiprų rezonansą. jiems pasisekė, kad liferaft’ą laikė pačiame achteryje, tad bent didžioji įgulos dalis išsigelbėjo..

vėlgi, apie plaukimą be kilio tai nėra čia ko neapibrėžtai diskutuoti. jeigu apsibrėžtume daugiau nežinomųjų būtų galima kažką nustatinėti. kaip jau pačio minėta: balasto buvimas, kilio tipas, labai svarbi ir pačios jachtos forma nes okeaninių vo 60 -70, imoca 60, kad ir masinių gamintojų kaip pogo (pradedant kad ir mažiausiu 6.50 m. modeliu) dizainų galimybės n kartų geresnės nes tam tikrų kitų laivų.

baraka · 03/03/2009 at 8:32 AM

Galim padiskutuot tais apsivertimo ir plaukimo be kylio klausimai, Arbušis gal ir atskirą postą parašys. Tik pradžiai reiktų žinot, ar hidrostatiką nors kiek išmanom? Nes man tai atrodo elementaru (bent jau pradiniam supratimui), o kitam žmogui gal ir neįdomu apskritai.

orandzh · 03/03/2009 at 10:45 AM

nemanau, kad ką nors savo hidrostatikos žiniomis priblokščiau, bet šiek tiek gaudaus.. priklauso kaip giliai kapstysim :)

Rokas Arbušis · 03/03/2009 at 10:56 AM

jūs, kolegos, padiskutuokit :) nes man tikrai įdomu, informacijos laisvu laiku paieškau ir atskiram įrašui kaupiuosi :)
bet, turiu pripažinti, mano hidrostatikos žinios itin menkos.

baraka · 03/03/2009 at 12:09 PM

Tiek to, sakysim, kad mano pakankamos tada.
Kad laivas nevirstų, jo plūdrumo ir svorio centrai turi būt labai šalia vienas kito, tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai. tiesa, vertikaliai yra naudos, jei skirias – būtent dėl to jachta ir nevirsta, kad jos plūdrumo centras kažkur prie WL, o svorio – žemiau. Gaunasi kaip plūdės variantas. O jei kylį pameti, tai efektas toks, lyg bandytum pastatyt kiaušinį ant galo – vis nori ant šono persiverst.
Vėlgi, jei imt švertbotą, tai galima palygint su supynėm, kur dviese supasi (tenta, per kelmelį permesta) – kelmelis kaip plūdrumo centras, vienas žmogus yra už vairininką ar įgulą (imant IMOCA atvejį – už balastą), o antras žmogus atstoja vėjo į bures sukuriamą jėgą. Kol tos dvi jėgos apyligės, laivas nesiverčia, kaip ir supynės – pasodinkit du vienodus žmones, ir kabės abu, o jei vienas užvalgys, kitas žemės nebepasieks.
O iš principo ir kiaušinis galėtų stovėt stačias, jei jo svorio centras būtų vienoj ašy su jo atramos tašku. Bet jei jo svorio centras būtų žemiau atramos, – stovėtų garantuotai.
a da klausimų yr? :-)

Rokas Arbušis atsakė:

@baraka,
na, tiek ir mano bendrasis išsilavinimas “neša” :)
tik čia gan sklandžiai paaiškinta :)
IMOCA atveju, manyčiau, labai suveikė balastai. nors, atrodo, ir “Hayai” turėjo balastus. bet tik atrodo.
tad man dar tema lieka atvira..
beje, kiek viena akimi permečiau “Hooligan IV” ataskaitą, reikės minčių ir ten pasiieškoti.
a, man regis, žinau kodėl ta ataskaita tokia aktuali/įdomi Barakai :)

baraka · 03/03/2009 at 1:34 PM

‘barakai’ ji aktuali tiek, kad man, kaip inžinieriui, plika akim matosi, kad toks kylio tvirtinimas, kaip buvo padaryta ten, nelaikys jokių padoresnių apkrovų, kas ir atsitiko galiausiai.
Nepyk, bet nebesuprantu, kur dar reikia gilintis, ko dar mąstyt, kad įsitikint, kad neplauks normalios formos jachta (ne plokščiadugnė) be kylio, arba bent jau be rimto balasto. Įsmeik į plastmasinį bambalį pagaliuką, ir paguldyk ant vandens paviršiaus. Kas stato, kad neapvirs pagaliuku į vandenį? O įsmeik tą patį pagaliuką į tetrapaką? Kiek dar reiks padėt jam, kad pavirstų?

Rokas Arbušis atsakė:

@baraka,
dabar jau gilintis nebėra ko. viską paaiškinai vienu paprastu pavyzdžiu.
ir kaip man pačiam galvon nešovė? būtų nekilę kai kurių šnekų. ai, juk aš ne inžinierius :)

orandzh · 03/03/2009 at 2:54 PM

:) išsiaiškinot..

aš tą ir norėjau akcentuoti, jog jachtos plačiais užpakaliais gali plaukti ir be kilio..

balastų buvimas/nebuvimas kaip ir šverto funkcijas atliekančios dalies buvimas yra tik papildomi faktoriai, padidinantys sėkmingo parplaukimo tikimybę..

o siauresnis laivas be kilio, tai kaip matrioška..

baraka · 03/03/2009 at 2:56 PM

kažkaip ant pavyzdžių šiandien pramušė :-)
Taigi, Hooigan V kylis – įsivaizduojam, kar reikiapakabint ant sienos paveikslą (jei vedant lygiagretę – siena tai šonu gulinti jachta). Kas bandys priklijuot kabliuką ant sienos plokštumos? Juk visiems aišku, kad daug rimčiau ir patikimiau įkalti vinį ar išgręžt skylę, ir įkišt ten kaištuką. Tada net klijuot nereiks, nes trintis ir lenkimo jegos laikys kaištuką, ir jis neiškris. O tie statytojai būtent taip ir padarė – vietoj to, kad įkištų kaištuką (dėžės formos tvirtinimą į jachtos tarsi šverto šulinį, ir ten pritvirtintų), jie tiesiog priklijavo kylį (privirino) vos ne prie jachtos dugno. Ir jei pirmu variantu kylio lenkimo momentą ir jėgą būtų laikęs metalas (pats pelekas), tai antru variantu visa jėga krito ant suvirinimo siųlės, berods kampinės. Gaila, kad ne paveikslas nugriuvo, o kylis…

baraka · 03/03/2009 at 3:07 PM

Ir dar, ypač tiems, kas tiki prietarais.
Kokie normalūs žmonės vadins jachtą tokiais vardais: “Hooligan V” (turėtų būt ir dar mažiausiai 4 chuliganai, sprendžiant iš logikos), kitas sistership’as Hooligan’o – “Who Cares”, kuriam nedaug trūko iki tokio pateis likimo. Nėra paskui ko stebėtis, kad nelaimės nutinka, nes who cares?

orandzh · 03/03/2009 at 3:46 PM

teisingai pastebėta, ten hooligan V buvo.

brituose tais pačiais vardais pavadinitų jachtų pridedant tuos II, III, IV ir pan yra nemažai.. perka naują jachtą ir pakeičia tik skaičiuką.. o lenktyninėms jachtoms dažnokai duoda tokius skambius vardus.. iš šių metų skandia cowes week:
MEN BEHAVING BADLY
MINNIE THE MOOCHER
HOT RATS
ir pan..

o iš tų max fun tai praktiškai visi persidarė kilius, senokais duomenimis 7 iš 9.

kai pamačiau aš tą įtvirtinimą pirmą kartą irgi labai keistai ir nepatikimai jis atrodė. iki šiol nesuprantu, ko siekė dizaineriai, kad pasirinko tokį, o ne tradicinį sprendimą. negi svorį taupė?..

baraka · 03/03/2009 at 3:50 PM

tai originalus MaxFun sprendimas man labai patiko, tas perdarytas – idiotizmas kažkoks…

Ayo · 03/03/2009 at 9:22 PM

Ar galiu labai durna klausima uzhduoti?
Kokio ilgio (gylio) buvo mediniu senuju burlaiviu falshkyliai? Ir kaip jie nabagai net Amerika atrado beplaukdami?
Makauliu pakrapshtymui…:
http://www.modelships.de/Verkaufte_Schiffe/Santa_Maria/fg2.jpg

Darijus atsakė:

@Ayo, Brabanderio kapitonas prie taurės arbatos minėjo jog jis ar kažkas iš įgulos turi knygelę apie senujų burlaivių plūdruma. Nelabai seni burlaiviai plūduriuodavo, klaidų neatleisdavo. Kaip sakoma virsta tolka pesnia ir dabar burlaiviai, jei nespėja burių sumažinti ir katiluose garo pakelti.

orandzh · 03/04/2009 at 12:16 AM

@ayo
tiesiog mes kalbėjom apie apie modernius laivus, tačiau santa maria irgi tinka barakos pasakyti žodžiai: “būtent dėl to jachta ir nevirsta, kad jos plūdrumo centras kažkur prie WL, o svorio – žemiau. Gaunasi kaip plūdės variantas.”

tiesiog tokio tipo falškilio nelabai pamesi, tačiau ir plaukimo į vėją savybės nepalyginamos su bermudų šliūpo tipo apiburinimo laivais..

Ayo · 03/04/2009 at 9:20 AM

Nuo ko prasidejo dikusija:
( Citata )
Ir dar – jus man durnam paaishkinkite – kodel nukritus bulbai, reikia skandinti laiva…?
Ash suprantu kad nebeina shneka apie sportiny plaukima, bet negi laivas nebeturi jokiu shansu gryzhti bent pavejiniais kursais?
(Citatos pabaiga )
Arbusio arogantishku pasisakymu kaip jis mokesi buriuoti ir turshkesi kazhkokioje baloje – sorry, neberasiu – komentaru tema neatitiko straipsnio temos…
TAi kaip ir neatsakyta y klausima: – Ar nukritus bulbai, reikia skandinti laiva?!

baraka atsakė:

@Ayo, tau atsakyt, ar prie butelio (norėjau pasakyt, arbatos puodo) išsiaiškinsim?

Ayo atsakė:

@baraka,
LAdna – prie butelio arbatos ;)
Kaip tik y pajurio krashtus ruoshiames 5dieny !

pupkin · 03/04/2009 at 12:36 PM

tai kad visu normaliu laivu ir jachtu svorio centras auksciau uz pludrumo centra…
o neapsivercia jie del to, kad pludrumo centras laivui pasvyrus pasislenka i posvyrio puse.
jei kam nors dar idomu

baraka · 03/04/2009 at 2:28 PM

iš sportinio intereso norėčiau pasiginčyt, ar rimtos kylinės jachtos svorio centras yra žemiau ar aukščiau už plūdrumo centrą.
Į galvą atėjęs argumentas – kaip tokios jachtos kritinis kreno kampas gaunas didesnis už 90 laipsnių?

pupkin · 03/04/2009 at 3:27 PM

Bandau isivaizduoti jachta su G zemesniu uz C, gal dabartines kartos america’s cup, nu gal kokia contessa 32 ar dar kokia nors sportine 20 amziaus pradzios. Bet siaip 99,9% siuolaikiniu jachtu G yra auksciau uz C. O visu openu stovumo charakeristikos panasios i katamaranu.
nu o del 90 laipsniu kreno- pabandyk nusipiesti paveiksleli su pludrumo ir svorio jegu pora, viskas bus aisku. beje jachtai labiau svarbus pradinis stovumas, kuris nuo kilio svorio nelabai ir priklauso (kalba apie buriu “nesimo” galimybe o ne apie kritini stovuma).

baraka · 03/04/2009 at 3:51 PM

bet aukščiau minimaliai, kaip ir anksčiau sakiau (…Kad laivas nevirstų, jo plūdrumo ir svorio centrai turi būt labai šalia vienas kito, …)
Žodžiu, protinga išvada viena – norint suprasti, ar gilintis, reiktų knygą į rankas imti. kadangi buriuojam jau pastatytomis ir išbandytomis jachtomis, tai ir be knygos kokpite galima apsieiti.

pupkin atsakė:

@baraka,
Be knygos apsieiti aisku galima, bet kai kurie dalikai tikrai netrukda. O ir plika akim ne viskas matosi. Zodziu kai kuriu principu zinojimas pilnai atstoja vai kuriu faktu nezinojima…

Comments are closed.