„Tai kaip Niagaros krioklys, tik iš apačios“, — štai taip bangas prie Horno rago 1929 metais apibūdino burlaivio „Peking“ kapitonas Irvingas Johnsonas. Dabar burlaivis (vindžemeris – paskutinė burinių mochikatų karta, dar plaukiojusi komerciniais reisais tolimose kelionėse, kuriose garlaiviai, išstūmę burinius iš artimų reisų, su jais dar negalėjo konkuruoti) yra muziejinis Read more…
Po paskutinio įrašo apie „povandeninį“ ir ekstremalų buriavimą, kiek pritilo tinklaraštis „Ant bangos“. Tam yra kelios priežastys: po vandeniu nėra vėjo, kuris atpūstų įkvėpimą cherchez la femme tingulys darbai Kad ir kokios nereikšmingos priežastys, galvoje sukasi vienas angliškas (mano kalbos šiukšle tapęs) žodelytis: sorry. Grąžindamas skolą skaitytojams ir savo bičiuliui Read more…
Užbėgant už akių noriu pasakyti – buvo gerai. O pradžia buvo dar Ušuajoje. Anot Pauliūgos, tai kažkoks Vilijampolės ir Tatrų hibridas. Vilijampolės, nes miestas daugiausia iš mažyčių vienaaukščių ar dviaukščių namų. Nedidelis – pėsčiomis per valandą galima apeiti. Šliejasi prie neaukštų kalnų – daugiausia pilkų, akmenuotų, bet su nedideliais sniego Read more…
[ Pradžia ] Iš ryto prasikrapščius akis paaiškėjo, kad apie tą baržą/barą spiečiasi nedidelė jachtų flotilė. Pasirodo, žmonės ir tose platumose buriuoja! Mūsiškiams šnektelėjus paaiškėjo, kad tos flotilės buriuotojai geografinėse sąlygose nemato nieko ypatinga – na, paplaukia žmonės link ar iki Antarktidos, negi tai pasaulio stebuklas? Tik jachtos korpusą reikia Read more…
[ Ankstesnis ] Ir čia kažkas sušuko – „Žemė, žemė!“ Iš jūros iškilo kažkokia uola. Vaizdas pasidarė visai nedraugiškas – prie pilko dangaus, pilko lietaus ir pilko vandenyno prisidėjo dar migloje skendintys pilki akmenys. Nesu poetas ar literatas, bet vis dėlto – man buvo toks pojūtis, kad vandenynas (o jau Read more…