„To bora, to jugo“

Published by Rokas Arbušis on

Croatia (846)

Buriuoti į Kroatiją žmonės vyksta pailsėti ramiai plaukiodami mėlynoje į žalumą šiltoje jūroje, pasikaitinti saulėje. Bet ne visada ir ten puikūs orai. Tuo įsitikinau savo kailiu.

Jei praėjusiais metais Adrijos jūroje tik viena naktis buvo kiek neramesnė, nes plaukėme ilgą atstumą iki Vis salos, vėjas pūtė „į nosį“ iki 20 mazgų, tai šiemet vėjo „į nosį“ gūsiais iki 27 mazgų teko ragauti gerokai daugiau.

Tiesa, tokį stiprų, jau 6 balus pagal Boforto skalę siekiantį vėją jachtos prietaisai fiksavo tik kartą, bet nuolatiniai 20-23 mazgų vėjai nedžiugino mūsų jachtos „Alaska“ įgulos. Vietoje saulės pirmas dienas gavome debesų aptrauktą dangų ir lietų, kurio lašus (ar bangų purslus) savo veidu jutau nemaloniai – kartais vėjas juos pūsdavo horizontaliai.

Apie normalų buriavimą su tam neskirta jachta ir nepatyrusia komanda negali būti ir kalbos. Mūsų jachtos nuomos kompanijos taisyklės draudžia plaukti, jei vėjas pučia stipriau nei 20 mazgų. Bet įgula laikėsi puikiai, neniurzgėjo, silkių nešėrė,, o ir jachta (šitoji „Beneteu Cyclades 39.3“) neblogai plaukė vien su varikliu.

Vėjuočiausią dieną (06.02) iš Korčulos ketinome nuplaukti iki Dubrovniko. Jau iš vakaro dangus buvo apsiniaukęs, o išplaukimą teko atidėti, nes prapliupusi liūtis lyg siena uždengė horizontą. Kai išplaukėme ir vėjas dar sustiprėjo, kamuotis bangose (mano perdėtu skaičiavimu jos nesiekė 1,5 metro) nenorėjome ir kai tik iš debesų bei lietaus šydo atsivėrė Mljeto sala, pasukome į ją, kur įplaukę į nacionalinio parko Rogač įlanką (užutekį) prie Polače miestelio, mėgavomės ramybe. Netrukus tokių kaip mes čia atplaukė dar kelios jachtos.

Tik vėliau sužinojau, kad centrinėje Adrijoje buvo prognozuotas 30-40 šiaurės rytų (NE) vėjas – vietiniu bora vadinamas.

Apie borą esu girdėjęs kaip apie didžiausią siaubą, kuomet taip užpučia, jog net pripučiamas valtis nuo denio pakelia. Locijose rašoma, jog ji netrunka ilgiau trijų parų, o lokali – paros. Bet kartais (ypač žiemą), užpučia ir ilgiau.

Nerimo vėjas ir kitomis dienomis, bet jau pasisuko į pietryčius (SE) – vietiniu jugo (nuo slaviško, nors kroatai sako, jog jų kalba labiau į italų panaši, nei slavų, „jug“ — pietūs) vadinamas. Į Dubrovniką plaukti dabar jau būtų tiesiai prieš vėją, todėl įgulai pasitarus, nutarėme rinktis kitą maršrutą.

Štai tada ir prisiminiau, kad mus išlydėjęs Rogač marinos Šolta saloje darbuotojas (nepamenu jo vardo) kažką kalbėjo, jog mums su orais nenusisekė. Sugrįžus į Rogač, vakarieniaujant vietos picerijoje „Pasarela“, žavioji padavėja Maja (ak, ir kodėl jai taip nepatinka bangų sūpavimas…) visos praėjusios savaitės vėjus apibūdino paprastai: „to bora, to jugo“.

Ir kitur vietos gyventojai kalbėjo panašiai – tiek stipraus vėjo ir lietaus kaip iš gaisrininko čiaupo birželio pradžioje jie nepamena. „Tragedija“, — sakė restorano Palmežanoje barmenas.

Į Picasą albumą sudėjau kelias nuotraukas, bent kiek atspindinčias tikrai ne saulėtus orus. O į „YouToube“ — mobiliuoju telefonu filmuotą vaizdelį. Jei kas puls aiškinti, jog čia tik „šiek tiek lietaus ir silpnas vėjas“, nesiginčysiu. Užfiksuoti stiprų vėją ir bangavimą (nesakau, jog tai buvo audra) itin sunku.


32 Comments

gramas · 06/09/2009 at 8:48 AM

O mes irgi turim idomesniu pavadinimu vejams:

šiaurės vėjas – žiemelis, šiaurė

pietų vėjas – launagis, pietvis

rytų vėjas – žeminis

vakarų vėjas – aulaukis, marinis, jūrinis

šiaurės rytų vėjas – audenis, aušrinis

šiaurės vakarų vėjas – suominis, vakarynė

pietryčių vėjas – ožinis

pietvakarių vėjas – pilvinis dar vadina šakšinis

p.s. vakar vakare labai laiku nuo skvalo juroje pabegau, su pirmais lasais prisirisinejau pilies uoste, kai dangus tiesiog prakiuro su bugnais ir zaibais. Idomus sutapimas – uostelyje “mano” vieta buvo uzimta, todel stojau greta “Launagio”, t.y. tas pats vejas launagis pakaitom su oziniu vakar ta audra i Klaipeda ir atnese.

Nauticalis atsakė:

@gramas,

Gražiai iš vikipedijos kopijuoji. Aš irgi taip moku. :) Sunkiau buvo pirminį variantą papildyti, kur pusės tavo nukopijuotų trūko.

Rokas Arbušis atsakė:

@Nauticalis,
svarbu žinoti kur išekoti informacijos. kad ir nepilnos. aš jau nebeieškojau. ne visi juk tiek “pasikaustę”, kiek tamsta :)

gramas atsakė:

@Nauticalis,
pirma karta kursiu vejus ne vikeje pamaciau, o dar pries kokius 20 metu salia Sventosios tokiam atseit sveikatingumo take – grazi vetrunge ten buvo, su kursiu vejais surasytais… Antra vertus – vikipedija irgi kaip sveikatingumo takas informacijos prasme ;o)

Nauticalis atsakė:

@gramas,

Pirmą kartą tie vėjai buvo išvardinti Kaiždailių knygoje “Laivai ir jūrininkai“ (va, guli namuose nutrinta nuo skaitymo iki palaikės būsenos). ;)

gramas atsakė:

@Nauticalis,
na, vejai kursiu visiems kitaip supute, ir ivairove veza. Tai kaip su ketureiliais apie orus? :o)
“Jei zuvedros…”

Nauticalis atsakė:

@gramas,

Ką reiškia “visiems“? Gi sakiau, iš vikipedijos kopijavai MANO padarytus įrašus. :D

Jei toliau darysiu vertimą, tai bus ir ketureiliai.

Rokas Arbušis atsakė:

@Nauticalis,
iš tamstos pasakymo aš, pavyzdžiui, nesupratau, kad ten tamstos wiki pildyta.
o jei nepilnai papildyta ir jei tamsta jau teikeisi pasakyti, jog tai tamstos darbas, tai kodėl nepilnai, a? :P

o tikrai tikrai pirmą kartą “Laivuose ir jūrininkuose” tie vėjų vardai minimi? neturiu dabar po ranka, bet namie pasitikrinčiau su dar viena knyga.

Nauticalis atsakė:

@Rokas Arbušis,

O ko norėtum pilniau? Aš su kuršiais negėriau, kad dar kažką papildyčiau daugiau. Nors kuriais ten metais nepabendrauji – tai visų “mano bobutė tai buvo paskutinė kuršė, žinok“… :)

Každailių knyga išleista anksčiau, nei prieš 20 metų, kaip teigiama “aš ten bėgiojau ir mačiau“. Va: Vilnius, Vaga – 1981-ieji (Tu tai dar gimęs nebuvau, kiek pagal amžių spėju?). ;)

Kas buvo išleidęs anksčiau?

Rokas Arbušis atsakė:

@Nauticalis,
jė kaip gerai, kokiu jaunu mane laiko :)
buvau jau gimęs ir skaityti mokėjau (raides atskirdavau tai tikrai).
nepamenu, bet gal Stundžios knygoje vėjai įvardyti. o jis leista berdos 1978. namie patikrinsiu.

su kuršiais ir aš negėriau. nors Fricą (taip mes jį vadindavome) Pervalkoje nuolat girtą mačiau.
o su tikrai oficialia kuršio anūke klasioke Reda (jos ir pavardė iš Engelen) gėriau ar negėriau nepasakosiu :)
tik šiuos du (na, dar Redos tėvas, tai trys) oficialius kuršius ar jų palikuonis Neringoje ir težinau.
gi visi ten — dzūkai, suvalkai, žemaičiai, kone varu suvaryti (po 1957 m., kai Nerija buvo išminuota galutinai).
bet jau priaugo prie smėlio, ir į mus, vėlesnius atvykėlius, iš aukšto žiūrėjo.

Nauticalis atsakė:

@Rokas Arbušis,

Pala-pala… o iš kur pas Tave Stundžos knygelė tais laikais, ką?… ;)

Rokas Arbušis atsakė:

@Nauticalis,
augau aš su knygomis apie buriavimą.
beje, toji, su kuria augau, deja, ne pas mane. paskolinau ją vienam žmogui, šis perdavė kitam ją man gražinti, toji ir užstrigo kažkur pas tarpininką.
tiesa, per 470 sezono pradžios varžybas man tą knygą su autografu padovanojo vienas mano buriavimo mokytojų, jūrų skautų Kaune vadovas Vytautas Šiliauskas.
(nors tai neatleidžia ankstesnę mano knygą priglaudusio asmens nuo prievolės ją grąžinti).

Nauticalis atsakė:

@Rokas Arbušis,

Buriavimas buriavimu, o iš kur toji antitarybinė literatūra, ką? :D

Valentina · 06/09/2009 at 8:57 AM

Tai jeigu db si irasa paskaitytu jusu jachtos nuomos kompanijos atstovai, gaunasi, ka pazeidziate sutarti… Grazi ta jura ir su debesim ir be. Bent per foto ir video pasiziuresiu kaip ten plaukiojama… Baisoka.

Nauticalis · 06/09/2009 at 10:07 AM

Nepergyvenk, kad nepavyksta nufotografuoti – ir 12 balų nuotraukose kitąkart visai neįspūdingai atrodo. Kas, kad fotografą nupūtinėja… :)

Ayo · 06/09/2009 at 10:08 AM

Nors esu buves Kroatijoje tik viena karta, bet tai, ka kiti vadina buriavimu – ash pavadinchiau motoravimu. Laivai buriavimui neparuoshti, netinkami ir nesaugus. Va grazhiu oru su varikliu ish vieno uosto iki kito persikelti – kitas reikalas….
Ir su veju ten keistokai – arba vos vos dvelkia, arba Bora – teko ir 42 mazgu veja pasibalnoti, ish Dubrovniko gryzhtant ( Gaila nefilminom kaip laivas pats ishsirinkineti pradeda ….)
O jeigu kas norite ilsetis po buremis – visuomet rekomenduoju Švedų krashta – ir archiau, ir orai nuostabus, ir gamta nuostabi ir kainos nei Kroatijoj mazhesnes…

Aivaras · 06/09/2009 at 10:13 AM

Speju, kad turistams nepasirode didele pramoga buriavimas tokiomis salygomis?
@Rokai, ar tose Kroatijos pakrantese, kur plaukioji, kaituoja?

Nauticalis atsakė:

@Aivaras,

Kaip Ayo aukščiau parašė, kaituoti galima: arba su motoriuku, arba… skrendant oru. :D

Rokas Arbušis · 06/09/2009 at 12:37 PM

@gramas,
ačiū, kad priminei. žinojau, bet vakar jau neieškojau tikslių pavadinimų. mūsuose, kiek kitaip nei pietuose, nepratę net jūrininkai vėjų vadinti vardais. o pietietiški (taip vėjai vadinami ne tik Kroatijoje) pavadinimai ir daugelyje šalių naudojami, ir užsieniečiams lengviau ištariami.
“Levante”, pvz, net viena RS280 jachta pavadinta.
o kad šalia “Launagio” švartavaisi, tai čia ne tik vėjai, matyt, suveikė :)

@Valentina,
ramus aš, nes jie neskaito :) o jei ir skaitytų, turiu (mano nuomone) rimtų argumentų :)

@Aivarai,
aš nemačiau ten kaitų. bet teko praplaukti pro vienas kreiserinių jachtų varžybas, mačiau Splite ne tik ne čarterinių jachtų, bet ir Laser, Laser-Radial, Optimist plaukiojančias, tad, esu tikras, ir kaituoja ten.

Nauticalis atsakė:

@Rokas Arbušis,

Vėjai, matai, kituose kraštuose irgi “rytiniais-šiauriniais“ vadinami, o vardus gauna specifiniai – kaip kad bora, zefyras ir pan.

Kuršmarėse žmonės, spėju, be tokios prabangos, kaip kompasas plaukiodavo, todėl ir vėjus ne “nordais“ ar “ostais“ vadino (nors prūsų biurokratai – be abejonės), o meiliai: suominis (nuo suomių), šakšinis (nuo saksų), žiemelis (nuo šiaurės, “žiemą“ ir šaltį nešantis), ožinis – bangą sušiaušiantis ir tinklus “ant ragų“ sukeliantis ir suveliantis, ir pan. Tačiau pats ten esi gyvenęs – nėra tokio specifinio sezoninio vėjo, kuris skirtųsi nuo kitų ne tik kryptimi. Tai ir reikalo nėra kažką įvardinti el Ninjo ar pan. :)

Rokas Arbušis atsakė:

@Nauticalis,
o kuo bora specifinis? tas pats NE. gal ir jie, kaip kuršiai, kompasų neturėjo, todėl kažkaip užvardijo. o pavadinimas lengvas, aplink daug panašiai šnekančių, tai ir prigijo. tik tiek, kad kroatai, kitaip nei kuršiai, ir miestelių gatveles taip projektavo, kad vėjas nusloptų, stogų ir langinių neplėštų.

Nauticalis atsakė:

@Rokas Arbušis,

nu kad ne… Tai specifinis, katabatinis (nuo kalnų) vėjas, jo kilmė kita, nei pučiančių pas mus. :)

Darijus · 06/09/2009 at 6:02 PM

Pernai panasiu laiku braidziau su spiziniu grotu aplink Sardinija. Oras buvo fantastika. Su burem plaukem lygiai 2 val. ir tai padedami spizinio groto is viso 3 paras. Nuo poilsio kaifavau, na o apie buriavima nieko negaliu papasakoti. Sako kartais uzpucia. O Horvatija reikia vaziuoti nuo birzelio 11 d iki rusejo 22 d. Neklauskit kodel, man vienas taip aiskino pries 10 metu kai lankiausi ju naftos gamykloje.

Rokas Arbušis atsakė:

@Darijus,
todėl, kad kainos ten didesnės nuo birželio 1 dienos :)

o kas yra “spizinis grotas” ? turi omeny “dyzelgrotą” — variklį? :)

Darijus atsakė:

@Rokas Arbušis, su kainom buna idomiai, kaip ir pas mus. Sardinijoje mokejom 600 euru uz 42 pedas. Spizius nebutinai su dyzeliu varomas. Nors mes plaukem tikriausiai su dyzeliuku. Labai panasiu su kuriuom tu buriavai. Sprendziant is sturmaninio stalo.

Rokas Arbušis atsakė:

@Darijus,
600 eur savaitei? tai čia pigiau grybo.

aišku, šipžius — variklis. tik labai jau mažai laivuose benzininių.

o pagal šturmano stalą daug jachtų panašių rasi :) aš nurodžiau, su kokia plaukėm — “(šitoji „Beneteu Cyclades 39.3“)”. aktyvi nuoroda, spausk ir palygink, jei smalsu.

Darijus atsakė:

@Rokas Arbušis, uz tris paras ir kuro nereikejo uzpildyti grizus. Draudimas iskaiciuotas, kuras iskaiciuotas. Kapitono neemem.

Darijus atsakė:

kuras isskaiciuotas pylem uz 200 euru netilpo. bakas ar ne 300 l. Grizus patikrino motovalandas ir atia idave dar buteli vyno. Buvo isskleide grota ir susukama genuja.

Ginaitė · 06/09/2009 at 9:51 PM

„Apie normalų buriavimą su tam neskirta jachta […] negali būti ir kalbos“.
Jachta neskirta buriavimui? O tai kam ji skirta?

Rokas Arbušis atsakė:

@Ginaitė,
turistavimui, motoravimui, “čainikų” pasiplaukiojimui, šampano gėrimui, snobiškam ego patenkinti etc. nuo žmogaus priklauso.
gal griežtai aš čia parašiau (o Ginaitė, kaip visada, tikslinasi ), bet iš labiau sportinio buriavimo pusės pažiūrėjau.(nors tikrai nesu net pusrimtis sportininkas)
“normalus buriavimas” — kai nebijai ir stipriam vėjui pučiant kelti burių. nebijai tiek dėl įgulos, tiek dėl jachtos.

Nauticalis atsakė:

@Ginaitė,

Skirta klotiko siūbavimui.. [bėga slėptis]

Ant bangos » Blog Archive » Minčių šuoliai į praeitį · 06/18/2009 at 12:27 AM

[…] Nauticalis, savo komentare pamanęs, jog 1981 metais dar nebuvau gimęs. […]

Comments are closed.