PUMA Ocean Racing's Il Mostro

Tęsiant temą apie „Volvo Ocean Race“ regatą, pinigus ir ateitį. Pastabioji Ginaitė savo komentare atkreipė dėmesį, kad gal aš netiksliai suformulavau teiginį apie investicijų į varžybas atsiperkamumą.

Mano, kaip „verslininko“, karjera truko kelias dienas kioskelyje prie Pervalkos paplūdimio mokyklos laikais, tad apie VOR verslo modelį drąsiai teigti nieko negaliu. Tik išsakyti subjektyvią nuomonę, kaip aš tai suprantu.

Tai iš kur regatos ir joje dalyvaujančių įgulų pajamos? Spėju, jog pagrindinis šaltinis, tačiau netiesioginis – reklama. Vargu ar milijonus (bet ką gali žinoti) VOR užsidirba parduodant suvenyrus ir atributiką.

Kiek svarbi reklama, man pasakojo 2001 metais Gioterburge per tuometės regatos pristatymą. Esmė paprasta – jachta pavadinta firmos vardu (prekinis ženklas), visi rašo/rodo varžybas, mini prekinį ženklą, o kompanija už tai nemoka pinigų, nes jau sumokėjo suburdama komandą.

Savo senuose užrašuose radau, kad viena komanda (sindikatas) į jachtą (ar dvi, kaip „Assa Abloy“) investuoja apie 20 mln. (pati regata kainavo apie 19,5 mln.) JAV dolerių. Neužsirašiau, bet atmintyje man liko ir skaičius 1 milijardas – neva tiek „baksų“ sumokėtų sindikatas, jei pirktų kiekvieną vardo paminėjimą žiniasklaidoje. Bet milijardas, sutikite, kiek didokas skaičius. Laki mano fantazija.

Tik čia, manau, gal ne skaičius, o pats reklamos principas svarbus. Galiu tik numanyti, kiek naujų mobilių telefonų (Ericsson), aprangos (PUMA) pirkėjų, mobilaus ryšio klientų (Telefonica), automobilių ir jachtinių variklių pirkėjų (Volvo) radosi vien dėl regatos reklamos.

Ir čia tik stereotipiškai žvelgiant į man žinomų firmų vardus. Nenumanau, ką reklamuoja „Green Dragon“. Neaišku, ką, be Rusijos, atspindi „Kosatka“, o „Delta Lloyd“ man iš vaikystėje/paauglystėje skaitytų knygų siejasi su jūrine draudimo bendrove (registru) „Lloyd“.

Green Dragon is first

Tad veikiausiai prekinio ženklo žinomumas, kuo platesnė auditorija ir yra ta sindikatų investicijų grąža. VOR jau paskaičiavo penkių dabartinės regatos mėnesių statistiką. Skaičiai įspūdingi.

  • Lankytojai. Regatos sportinius kaimelius aplankė daugiau kaip 2 350 392 žmonių (156% daugiau nei 2005-2006 m. regatoje). Vien Kočine (Indija) lankytojų buvo 811 677, Čingdao (Kinija) — 363 700.
  • TV auditorija. Šioje regatoje įdiegtos dvi naujovės –- kiekviename ekipaže plaukia žurnalistas (media crew member) ir filmuojama HD rezoliucija –- tai ženkliai padidino TV auditoriją. Skaičiuojama, kad varžybas jau matė 547 251 706 TV žiūrovų daugiau kaip 200 šalių. Vien Kinijos TV auditorija siekė 268 968 000 žmonių.
  • Laikraščiai, žurnalai. Regatoje akredituoti 1556 žurnalistai, o tai 30% daugiau nei praėjusiose varžybose. Po atlikto spaudos monitoringo (žurnalistai paprašyti atsiųsti, ką publikavo), buvo surinktos 6 624 publikacijos iš 14 šalių, o tai maždaug 680 milijonų skaitytojų auditorija.
  • Radijo. Kasdien garso įrašai (reportažai, interviu, apžvalgos) klausytojus (radijo, interneto) pasiekia anglų, ispanų, prancūzų ir portugalų kalbomis.
  • Foto. Nuotraukos platinamos daugiau kaip 5000 redakcijų visame pasaulyje.
  • Internetas. VOR interneto vartai išversti keturiomis kalbomis, nuo regatos pradžios juos aplankė 13,95 mln. unikalių (kurių IP adresas nepasikartojantis, iš kito kompiuterio, tikėtina, kitas asmuo) naudotojų, jie peržiūrėjo 29,07 mln. puslapių.
  • Vaizdo klipus VolvoOceanRace.tv peržiūrėjo 738 000 unikalių lankytojų: maždaug du milijonai peržiūrų, vidutiniškai vienas internautas tinklapyje praleido 49 minutes.
  • YouTube. Interneto milžinei „Google“ priklausančiame vaizdų tinklalapyje „YouTube“ yra daugiau kaip 300 vaizdo klipų iš dabartinės regatos, per penkis mėnesius juo jau peržiūrėjo 655 821 lankytojas.
  • Varžybų simuliatorius. Virtualiai regatos simuliatoriuje „buriuoja“ apie 180 000 žaidėjų iš 180 šalių. Tai didžiausia buriuotojų interneto bendruomenė. Spėjama, kad iki varžybų pabaigos ši auditorija išaugs dvigubai.
  • VIP. Vien starto uoste Alikantėje lankėsi daugiau kaip 5 tūkstančiai verslo svečių, tokių vizitų Kočine surengta 474, Singapūre –- 623, Čingdao –- 893.

Tad skaičiuojama, kad kiekvienas sindikatas tokiu būdu reklamos gauna už maždaug 65 mln. JAV dolerių. Ir komandos jau patenkintos. PUMA ir „Telefonica“ pranešė, kad jų sindikatų nušvietimas spaudoje „viršijo lūkesčius“. „Delta Lloyd“ jau sulaukė planuotos reklamos kiekio ir tikisi, jog padėtis tik gerės.

PUMA Ocean Racing

Įdomumo dėlei paskaičiavau, kiek kartu tinklaraštyje „Ant Bangos“ (iki šio įrašo) buvo paminėti regatos ir jos dalyvių firminiai pavadinimai (skaičiavo Google –> site:tinklapis paieškos žodis):

  1. Volvo –- 627
  2. Telefonica — 142
  3. PUMA — 134
  4. Ericsson — 126
  5. Lloyd — 107

Į lentelę neįtraukta Rusijos jachta „Kostatka“ (8, „Russia“ –- 101 paminėjimai), nes savininkas valdo kito pavadinimo prekybos tinklą, o „Green Dragon“ (118) man nepanašu į reklaminį konkrečios firmos, veikiau šalių – Airijos ir Kinijos – reklamą.

[Pasvajoju, jei už kiekvieną paminėjimą gaučiau… na, nors litą…]

Dabar aptarti tik dažniausiai minimi prekiniai ženklai. O juk kiekvienas sindikatas dar turi savo rėmėjų. Be to, kiekvienas vysto ir savo reklamą savoje šalyje, savame tinklapyje –- dar papildoma prekinio ženklo (ir kitų rėmėjų) reklama.

Ir čia dar neskaičiuoti entuziastų tinklaraščiai!

Spėju, jog dar vienas VOR pajamų šaltinis –- uostų įmokos regatai. Priimti uostui tokias varžybas ne tik garbė, bet ir gera investicija, sutrauksianti daug turistų, kurie uoste paliks pinigus.

Tad dabartinės regatos maršruto pasirinkimas į Aziją yra ne tik (kaip skambiai kalbama) buriavimo populiarinimas šiuose kraštuose, bet ir dar vienos rinkos „jaukinimas“. Beje, apie tai, jog etapų uostai galėtų būti Kinijoje, Japonijoje, Honkonge, kalbėta dar 2001 metais. Bet tąkart (radau savo užrašuose) sakyta, jog tam trukdo varžybų metu ten vyraujantys nepalankūs vėjai, tiksliau, jų per mažai. Kaip parodė IV etapas, per mažai tikrai nebuvo.


6 Comments

Darijus · 04/11/2009 at 11:38 AM

Ir dar toks mazas varikliukas parama-plovimas. Arba pinigu gryninimas per sporto klubus. Siaip Lietuvoje gerokai apkarpe si bizni. Tik gaila tu sporto klibu kurie tuo neuzsiiminejo.

Nauticalis atsakė:

@Darijus,

Tie, kurie neužsiiminėjo, tai ko jų gailėtis? Gailėtis turi tie, kas praplovė, o dabar plauti nėra ko. Neįkirtau į tamstos logiką, jei rimtai.

Nauticalis · 04/11/2009 at 9:06 PM

Pratęsiant Darijaus mintį – ir mokesčių lengvatos… :)

Ir ne vien tiesiogiai labdarai. Jei gali į kaštus, mažinančius pelną, įtraukti reklamos išlaidas va tokiam rėmimui, kai ne visas reklamos išlaidas gali įtraukti kitais atvejais – atsiranda ir piniginė motyvacija paremti, nes reklamai biudžetas vienaip ar kitaip numatomas. Tai nėra pinigų plovimas – tai yra verslo finansinių srautų valdymas.

Kas dėl Lietuvos realijų… Na, ne vienam man gal kitąkart juokinga, kai pats LBSas ar jo regatos “neatsiperka“ ar neišsilaiko, o prizams skiriami kokie nors rėmėjų “tušinukai ir maišiukai“ su atributika (ačiū jiems ir už tai, aišku).

Pats gi darai lbs.lt – ir ilgai laikysis tokie projektai ant pliko entuziazmo ir tokių entuziastų, kaip Tu? ;)

Kas dėl uždirbimo iš tinklapio, kaip pasvarstei… Kodėl negalėtum uždirbti tą patį rašydamas, ką čia, tik į buriuotojams skirtą leidinį ar internetinį komercinį projektą?

Rokas Arbušis atsakė:

@Nauticalis,
ne verslininkas aš, tad bent kol kas tik labai abstraktūs planai gyventi iš buriavimo ir rašymo apie jį.
bet nemanau, kad neįmanoma :)

Darijus · 04/12/2009 at 11:55 AM

Spyris i sikna, taip pat progreso variklis. Ne katerio variklis, jei ka :).

Darijus · 04/12/2009 at 11:56 AM

Ir aplamai visus su Sv. Velykom!

Comments are closed.