Lietuvos ir Latvijos kariniai laivai. 2008 pavasari tarp Klaipedos ir Liepojos vyko mokymai.

Žinutė, jog jachta „Ambersail“ sulaukė kariškių dėmesio, iš pavadinimo gali atrodyti ir gąsdinančiai (kariškiai nutaikė pabūklus į burlaivį?) ir intriguojančiai (kareiviai savo kerziniais batais braižė burlaivio denį? Pasiūlė pagalbą?).

Manyčiau, nieko baisaus nebuvo . Tiesiog „Ambersail“ įgula turėjo (?) bendrauti su JAV kariniu laivu per raciją, aiškintis jiems, kas tokie, kur ir ko plaukia. Neutraliuose vandenyse? Na, su kariškiais nepasiginčysi. Man tai priminė du atsitikimus prieš beveik dešimtmetį. Abu tą patį sezoną plaukiant „Ragaine II“ Rusijos vandenyse šalia Karaliaučiaus srities pakrantės.

Rusai mūsų neįsileido

2000 metų pavasarį keturiese išplaukėme į Gdanską, o grįždami ketinome aplankyti Karaliaučių. Nepamenu, ar labai krėtė mus lenkų pasieniečiai ir muitininkai, bet jie bėdų mums nepridarė. Lenkai suvis mus priėmė šiltai – su bičiuliu Andriumi „Kreatoriumi“ (profesionalus fotografas, pirmą kartą plaukė jachta jūroje) pavaikštinėjome po vietinius barus. Viena kilo muštynės, bet mes spėjome išnešti kailį, o kitame maloni barmenė mums padovanojo tai, ką pamiršome Klaipėdoje nusipirkti – žvakių. Dabar žinau, lenkiškai žvakė – „świeczka“.

gdansko barmene

  • Mums pagelbėjusi barmenė.

Plaukiant iš Gdansko į Klaipėdos pusę, paryčiais pasukome link Baltijsko – didžiausio Rusijos karinio uosto Baltijos regione. Jame ir neketinome sustoti, norėjome praplaukti į Karaliaučių. Na čia ir prasidėjo… Tuomet Andrius Varnas turėjo tokią „šiaipsau“ radijo stotelę – kažkuriame laive ji buvo kaip atsarginė. Bet veikė.

Ištrauka iš tuomet mano rašyto laivo žurnalo:

„4 val. ryte Andrius per raciją susisiekia su Baltijsko uostu. Šie siunčia susisiekti su Karaliaučiumi. Užverda pokalbis su keliomis tarnybomis (вышка71, калининград47, импулс ir t.t.). Į Baltijsko uostą mus įleidžia, bet plaukti kanalu iki Kaliningrado savarankiškai neleidžia – reikia locmano. Nepadeda aiškinimai, kad Andrius ne kartą yra pats plaukęs, kelią žino. Locmanas mokamas, atsisakome. [ Tik vėliau, jau Klaipėdoje, sužinojome, kad locmanas mums būtų tekainavęs vos 20 JAV dolerių ]

Praradę viltį pamatyti Karaliaučių, klausiame ar galime švartuotis Baltijske. Galime, bet reikės 2 valandas laukti išoriniame reide“.

buriuojam

  • Kol Andrius bendravo su kariškiais per raciją, budėjau prie rumpelio.

Nepamenu kuriam iš mūsų, bet tąkart kilo įtarimas ir per raciją paklausėme, ar galėsime Baltijsko miestą pamatyti. Atsakymas neigiamas. O ko mums tada kariniame uoste? Andrius pasiūlo ir nutariame – plauksime link Klaipėdos, o cigarečių ir rusiškos degtinės atsargas pasipildysime Pionierske (jei teisingai suprantu, jį derėtų vadintu Pionierskiu). Tą ir padarėme. Beje, „Ragainė II“ buvo pirmoji užsienio jachta, įplaukusi į Pionierską. Taip mums sakė uosto dispečerinės darbuotojai. Iki tol uždaras, pusiau karinis, pusiau žvejybinis uostas užsienio laivams buvo atidarytas vos prieš pusantro mėnesio iki mums atplaukiant (2000 metų gegužės pabaiga). Pionierske (manau, nelabai tvarka pasikeitė ir dabar) buvome gerokai purtyti kariškių. Vienas karine uniforma vilkintis muitininkas net sulindo į variklio skyrių. Nesu aukštas ir stambus, bet vargu ar aš ten būčiau tilpęs…

Pasiruošusio šaudyti karinio laivo ataka

rusu karo laivai

  • Rusų „bobikai“ budriai saugo pakrantę.

Antroji istorija su kariškiais nutiko po trijų mėnesių plaukiant į Gdanską (vėliau aplankėme Greifsvaldą, Štralzundą) taip pat prie Pioniersko. Po audringos prieš tai buvusios dienos ir nakties vėjas aprimęs, vachtoje – Rasa (šiuo metu ji su tėvu ir „Ragaine II“ plaukia aplink pasaulį). Pusryčiaujame. Girdžių Rasos šauksmą: „Į mus laivas plaukia“. Atsakau, kad nekreiptų dėmesio – mes burinis laivas, vadinasi kursą turi keisti jie. Po kelių akimirkų Rasa jau labiau sunerimusi: „Bet jis labai tiesiai į mus plaukia!“. Na gerai, reikia pažiūrėti, kas ten. Iškišęs galvą pro liuką žagtelėjau ir vos dubens su pusryčiais neišmetu – visu greičiu į mus TIESIAI plaukia karinis laivas („bobikais“ mes juos vadiname, berods tai buvo torpedinis kateris).

Pasakodamas šią istoriją visuomet sutirštindavau spalvas: neva rusai buvo į mus pasiruošę šaudyti. Neva per žiūronus net mačiau, kad jų „kalašnikovų“ saugikliai nuleisti. Išties tiek nemačiau, bet po denį kariai tikrai zujo su automatais rankose, brezentai nuo pabūklų buvo nuimti.

Tada pašaukėm Andrių: „Tu kapitonas, pats pažiūrėk“. Pažiūrėjo. Liepė visiem būt ramiai. Įsijungė raciją. O „bobikas“ suka aplink mus ratus ir šaukia kažką per garsiakalbius. Bet jo variklių gausmas toks didelis, kad nieko nesuprantame. Per raciją 16 kanalu išsiaiškinome: toliau tiesiai plaukti negalima – toks valdžios nurodymas. Galime plaukti atgal (grįžti namo mums dar per anksti), dreifuoti reide (nuobodu), arba plaukti į Pionierską. Pasirenkame trečią variantą.

pioniersko uoste

  • „Ragainė II“ Pioniersko uoste

Kitaip nei pavasarį, kai buvome pirmoji jachta, šįkart Pionierske radome dar tris jachtas: vokiečio (kalbančio rusiškai), estų ir dar viena iš Karaliaučiaus. Mus vėl aplanko muitinė ir pasienis (tas pats kėgėbistas kaip ir pavasarį). Patikra užtruko ilgai, teko net pildyti deklaracijas (Ayo galėtų papasakoti, kaip rusai norėjo jo „Magligh“ prožektorių nugvelbti). Mes su Andriumi čia jau antrą kartą, tad į krantą nelipome. O įgula pasivaikščiojo: paminklas Leninui, „kvaso“ bačka, tuščios parduotuvių lentynos (tik cigarečių ir degtinės daug ir įvairių). Mums tais laikais tai jau buvo egzotika.

kvasas

  • Čia nuotrauka iš pirmojo sustojimo Pionierske.

Vakare, apie 20 valandą, užsisakėme muitinę. Išvykimo formalumus sutvarkėme greitai ir atsišvartuojame. Bet tęsti kelionę pradėjome dar negreit. Kas vyko, geriausiai iliustruos ištrauka iš laivo žurnalo:

20.05. Išplaukiam pro vartus. 16 kanalu susisiekiame su uostu. Вышка31 ir восток15 plaukti neleidžia. Dreifuojame išoriniame reide.

20.15. Вышка31 leidimą plaukti davė, восток15 (kariškiai) – ne. Turime laukti dar valandą.

20.34 20 13 13 E, 54 58 02 N

22.35. Вышка31 plaukti, восток15 – ne. Laukti dar valandą.

Pokalbis su kariškiais:

-добро плыт даёте?

-жыть хотите?

-хотим

-добро недаём

23.30. Leidimas plaukti gautas, sukame į Gdanską.

Tik kitą dieną, klausydami kažkurios rusiškos radijo stoties sužinojome, kad tądien jūroje vyko Kaliningrado karinio laivyno ir Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos mokymai. Ir Rusijos teritorinių vandenų atskiras kvadratas, tokiu ir tokiu valdžios nurodymu, buvo uždarytas užsienio laivams. Girdėjome, kaip per raciją ne vienam žvejų (ir prekybiniam) laivui buvo liepta keisti kursą, o vakare, dreifuodami Pioniersko prieigose, tolumoje matėme žybsnius, girdėjome dundesį. Tai tikrai buvo ne žaibai su griaustiniu.

P.S. Pabaigai siūlau (tam reikės ausinių, viliuosi nuoroda dar veiks) pasižiūrėti ir paklausyti rusų komiko Michailo Zadornovo nupasakotą anekdotinę situaciją apie JAV karinio laivo pokalbį radijo ryšiu su… (neišduosiu, kad būtų įdomiau). Teigiama, kad tai tikras atvejis, bet aš jo girdėjęs/skaitęs bent tris versijas ir linkęs abejoti. Nors nesunku patikėti, kai veikiantys asmenys – JAV saldofonai.

Kolega akiesmirksniu nurodo ir kitą pavyzdį (labiau jūrinį, nors truputi reklaminį):

 

Bei patvirtina, kad tai istorija su kažikur nueinančiomis šaknimis, bei daug metų įgavusi vis naujų pavidalų…

P.P.S. Viršutinė įrašo nuotrauka – Lietuvos ir Latvijos kariniai laivai. Šių metų pavasarį tarp Klaipėdos ir Liepojos vyko jų mokymai. Praplaukėme su jachta pro flotilės laivų nosis ir niekas nieko. Racija buvo įjungta, bet kariškiai nereikalavo keisti kurso ar panašiai. O gal mes girdėti nenorėjome… :)

Categories: Buriavimas

8 Comments

akiesmirksniu · 11/02/2008 at 1:46 AM

geras pasakojimas!
O štai pirmojo P.S. galėjo ir nebūti. Pasirodo Zadornovas ne tik šovinistas, bet ir plagiatorius. Istorija vogta ir ne jo. Tai jau beveik folkloras, kurio šaknys dar 1939 m. Kilmė ir visokios variacijos gerai aprašytos čia http://www.snopes.com/military/lighthouse.asp Posto iliustracijai geriau tiktų ši sena reklama:) http://www.youtube.com/watch?v=T9WMSxV6lMs

Rokas Arbušis · 11/02/2008 at 2:06 AM

@akiesmirksniu
ačiū už:
1. sugaištą laiką skaitant ilgą (kaip blog’ui) rašinį
2. pagyrimą :)
3. nuorodas.
papildžiau :)

Ayo · 11/02/2008 at 2:17 PM

Yzhymusis susitikimas su Rasiejos kareivomis buvo plachiau aprasytas, senais 2000-aisiais….
“Trumpa” ishtrauka ish “Nebaigtoji novele apie buriavima, arba Gyvenimas 40 laipsniu kampu” –
—————————
Yplaukus y uostely (Pionersk) ish karto prisistato praposhchikas su zhalia furazhke ir teiraujasi ar mumi pageidaus lipti y kranta. Mums pageidavus ishlipti, tuoj buvo suorganizuota kagebeshniku komisija. Mamonki! Atejo keturiese, kaip tam anekdote – po chatam chodiut, cigary kuriut, voprosy kavierznyje staviut? Nu kaip ish geriausiu sovietmechio bojeviku – sagos blizga, nosys uzhriestos, toks yspudys kad ne Pionierske prisishvartavom o Raudonojoj aikshtej, tiesiai prie mauzoliejaus. Beduliai, nezhinojo kur pateko? Pirmas smugis per ju kepenis buvo – kai suzhinojo kad pas shiuos apdriskusius lietuvaichius 4-ios mobilkos ! Neregetas tankis toj pasvietej. Antras smugis – surado Dramblio MagLight’a, tikra, amerikonishka, keturiu batareiku, nu kaip filmuose apie krootus kopus rodo! Jies! Ish pat pradzhiu tuoj buvo uzhdegtas – dega. Tada ishardytas ir patikrinta atsargine lempela – yra! Suskaichiuotos batareikos – visos! Surinktas – dega – polnyj kaif… Dalshe bumagai – pasporta na mieste, chari na kartochkach sootvetstvujut sidiashchim na kokpite, dalshe – udostoverenije kapitana, imejetsia, udostoverenija starpomof kapitana, imejietsia, chio dalshie po roli, taaak?.. Udostoverenije rulievych ( Dramblio tipo vairuotojo teises, kur turi buti nurodytas transporto priemones svoris ir ..! Ne sedimu vietu skaichius, o buriu plotas! Niet udostoverienij ! Niet y niepologajietsia. Vel kazhkaip ne teip. Matyt Rusijoje net bomzhai turi pazhimejimus (udostoverenije) kad jie bomzhai, kadangi negavus vargshu vairininku pazhymejimu ( nie obiezatielni pri prisustviji kapitana s takim zhe), buvo pareikalautas pazhymejimas ish vargsho – daktariuko. Kad anas tikrai daktaras ir tokiu neprisimeta. Vielik y moguch um da razum ruskogo vajaki – “chiem bolshie v armiji dubov, tiem kriepchie nasha oborona”. Tachiau pagaliau surado, brangieji, SURADO prie ko prikibti !!! Kur valiutos deklaracija? Valiutos juk turite? Turim, – atsakom nuleistom akim, suglaustom ausim. Gdie deklaracija? Ir turek mumyse shitiek nachalishkumo, smogti beduliams dar viena smugy – ishaishkinti, kad deklaracija turi jie mums pateikti uzhpildyti, o ne mes jiems jau uzhpildyta! Geras 20 minuchiu sedejom ir laukem kol praporas atnesh 4 shvaraus (!) popieriaus lapukus, kurie ranka buvo musu uzhpildyti, o didelem raidem buvo uzhrashyta “DEKLARACIJA”. Reikalaudami vissokiausiu pazhymejimu ir leidimu, muitines deklaracijos pas juos paishomos rankomis. Umom Rasieju nie poniat. Psio, dalshe kak v kino – prazhiektorius ish pasieniechio ranku nebuvo ishleidzhiamas nei sekundei, mazha to, matyt jam pachiam to nepastebint, viena rankele stipriai laikant, kita rankele buvo glostomas prozhektoriaus kotas ( matyt uzhsisvajojo reindzheris, apie Ford explorer, hamburgery, kolta pashonej ir pilnakrute blondine bare). Tai pamate, ponas daktaras su 2Starpomu Roka-z’u, pradejo ytikineti Drambly, kad jo liustrelas rusokas nebepaleis. Dramblys ne juokais sunerimo – tokie shvelnus glostantys judesiai ir taip zhibanchios karininko akys nieko gero nezhadejo. Tachiau viskas baigesi gerai, mat tas pats karininkas, isheidamas pasigedo savo furazhkes (uniformines kepures), todel visom keturiom buvo pulta jos ieshkoti po visa laiva. O furazhke pasirodo buvo palikta pas budinty prapora stovinty ant molo ir sauganty kad koks lietuvys kontrabandistas neprasiskverbtu y ju teritorija. Per ta samyshy, prozhektorius, apdairaus ir landaus Dramblio pastangomis, buvo pasleptas saugioje vietoje ir sheimininko nepakeite.

roka_Z: Landus Dramblys? CHA CHA CHA :-)) Bet savo jis padare! :)
—————————-
Ishtraukos pabaiga :D
Beje, ta pachia diena buvo nuskandintas ir garsusis “KURSK” povandeninis laivas – matyt menevrai buvo “vserasiejski”…
Nuo to karto Tarano kyshuly stengiuosi apeiti didesniu nei 20 jurmyliu atstumu… ( kad net ir uzhsisvajojes vajaka neprisikabintu jog jo vandenyse buriuoti draudzhiama…
Vejo jusu burese!

Rokas Arbušis · 11/02/2008 at 3:37 PM

@Ayo
visad sakiau, kad plunksną valdai. bet tojo aprašymo taip ir nebaigei – ties Gdansku nutrūko (berods). turiu dar kažkur kompe išsaugotus failus. bet nenorėdamas varginti skaitytoju itin ilgu tekstu,k neliečiau, iš atminties viską pyliau. ačiu, kad tu priminei istorijos dalį :)

Ayo · 11/02/2008 at 5:21 PM

Rokai,
Tu matau saugai “laivo zhurnalus” – atsiusk del visa ko, to plaukimo yrashus…. mazhu jamsism ir uzhbaigsim ta nebaigta novele apie buriavima ;)

Rokas Arbušis · 11/02/2008 at 5:24 PM

@Ayo
taigi pats turėtum turėti įrašus – iš kur cituoji? aš turiu tuos pačius. o visi kiti – popieriniai. el.paštu nelabai atsiųsi :)

baraka · 11/07/2008 at 12:40 PM

Oj, chebryte, jaučiu pampersų pramonės klestėjimą… Ayo prajuokino iki ašarų :-)
Ir iki tol mačiau, kad tamsta ne ubagas kalbos, bet po šio komento… Taip ir norisi kur nors prie laužo, ir su gitara, ir kokią mergičką pakirkinant… Ir taip iki ryto…
Tai nors ausys pasidžiaugtų… :-)

Rokas Arbušis · 11/07/2008 at 3:04 PM

@baraka
taip taip, turi AYO iškalbos :)
nors rašosi jam geriau (nesijaučia kai kurių mums abiems būdingų neigiamų savybių… :) )
jei autorius leistų, galima būtų paredaguoti (shveplas tekstas man jau akis bado ir nebesiskaito) ir “skaitytojų pageidavimu” publikuoti :)

Comments are closed.