Kur kabint medalį?

Pažeminau save pareigoje ir iš kontradmirolo tapau III vietos nugalėtoju pirmą kartą rengtoje „Pilypo taurės“ regatoje. Pirmasis medalis per visas varžybas, kuriose teko dalyvauti. Daugumoje jų plaukiau su jachtomis, kurios niekaip negalėjo būti prizininkų trejetuke, bet visada garbingai užbaigdavau varžybų flotilę – kontradmirolo vieta.

Šįkart į namus parsivežiau pirmą medalį ir dabar suku galvą – o kur jį kabinti? Nes nesitikėjau. Varžybose kaip kapitoną pakvietęs dalyvauti jachtos „Scorpio“ savininkas Gintaras tik norėjo „apsiuostyti“ varžybose, iš arti pamatyti, kas ir kaip vyksta. Tikslo laimėti medalį neturėjome (nors vilčių, be abejo, buvo), tad kai sužinojome, jog visgi būsime ir apdovanoti, palaukėme kiek vėlavusios ceremonijos. Jau ne taip svarbu, kad į Klaipėdą iš Minijos parplaukėme sutemus, o aš Vilnių pasiekiau tik paryčiais (kaip šiandien nepalikti klaviatūros įspaudo žanduose?).

Mane medalis tuo labiau džiugina, kad jis laimėtas bičiulio Dariaus „Bitlo“ sumastytoje, rengtoje (kartu su kitais) „Pilypo taurės“ regatoje. Ir jo asmeninis pasveikinimas rankos paspaudimu man dar didesnis pripažinimas, nei medalis. Ir sveikinu Darių bei jo komandą jachta „Tojana“ laimėjus III vietą!

Ai, bet praskydau čia save girdamas. Trumpai apie trečiąjį regatos plaukimą (kaip į regatą atplaukėme be vėjo aprašiau, dalinausi ir įspūdžiais iš pirmosios varžybų dienos, kai nestigo vėjo).

Sekmadienį (05.10) ryte vėjas šiaušė Kuršių marių bangas ir atrodė, kad vėl teks veidu gaudyti bangų purslus. Tačiau dar prieš startą 11 val. jis rimo iki 5-6 m/s, tad startavome (pavyko neblogai – štai ką reiškia pasipraktikuoti) ir visą distanciją (Nida-18a boja-Pilypas) plaukėme pilnomis burėmis.

Kaip ir praėjusį plaukimą, trečiajame pavėjui mus aplenkė greitesnės jachtos, o artimiausias mūsų varžovas „Akuna Matata“, išsikėlę genakerį (didelė priekinė burė labiau pavėjiniams vėjams) ir prašniojo šalimais. Vėliau juos beveik pasivijome prie finišo.  Vieno varžovo (jachtos „Dariukas“), pakeliui netekome – ji rimtai užsėdo ant seklumos, ties kuria vakar mes praslydome (mūsų grimzlė mažesnė). Finišą jau prieš vėją pasiekėme kartu su kai kuriomis greitesnėmis I ir II grupės jachtomis.

Mums su Gintaru ir vėl kompaniją palaikė dama — Giedrė iš pirmojo plaukimo (regatos rengėjai paprašė paplukdyti), kuri džiaugėsi patyrusi ekstremalų buriavimą pirmame plaukime, ir kone šilkinį trečiąjį plaukimą. Kaip komandos narei –- medalis ir jai.

Fiziškai mes nekart nebuvome priartėję prie prizinių vietų:

• I plaukimas – finišavome 4 iš 8,
• II plaukimas – 5 iš 5,
• III plaukimas – 5 iš 6.

Tai kaip mes tapome prizininkais? Skaičiavimo būdu, kuomet jachtai pagal jos ilgį ir burių plotą, duodamas balas. Po to pagal varžybose naudojamas (įvairiose būna skirtingos) formules apskaičiuojama vieta galutinėje įskaitoje. Taip suvienodinami skirtingų jachtų šansai.

Prisipažinsiu, man tie skaičiavimai vis dar šiek tiek terra incognita, todėl šia tema, kol nežinosiu gerai, stengiuosi nediskutuoti. Jei kam kyla klausimų – kreipkitės į labiau išmanančius.

Pagal perskaičiuotą laiką absoliučia varžybų nugalėtoja tapo jachta „Baraka“. „Pilypo taurės“ regatos rezultatai .xls failu (galutiniai) pasiekiami visiems.

Kaip ir skelbiau, tinklaraštis „Ant Bangos“ (ačiū Sporto departamento ryšių su visuomene atstovei Linai Daugėlaitei) įteikė savo prizus – IV vietų nugalėtojams. Juk IV vieta tokia „jautri“ — nedaug iki prizininkų trūko.

P.S. Kai „išryškinsiu juostelę“, sudėsiu daugiau foto internetan, o kol kas – II grupės trečiojo plaukimo startas. „Tojana“ — kairėje.

P.P.S. Kol mano „juostelės ryškinamos“, pasigrožėkime Vadimo nuotraukomis iš regatos. Aiškus reikalas, kad ten daugiausia „Tojanos“ nuotraukų.