Toks „šiaipsau“ filmukas apie azartišką „geimerį“. Tinkantis temai iliustruoti, bet ne apie mane.

Nes azartišku kompiuterinių žaidimu žaidėju manęs nepavadinsi. Kadais, veikiausiai kaip ir dauguma, dar monochrominiuose monitoriuose stumdžiau tetrio kubelius. Vėliau pliekiau iš įvairių ginklų į baidykles „Doom II“ ir „Duke Nuke“ kovų arenose, valdžiau armijas „Heroes 2“ fantazijos šalyse. Bet pasiekimai buvo vidutiniški, o atėjęs „Quake“ atmušė visus norus „geiminti“. Tuščiai leisti laiką internete galima ir kitais būdais.

Kai pirmajame, ir, deja, vieninteliame (o gal atsigaus?) lietuviškame popieriniame buriavimo žurnale „Ant bangos“ perskaičiau apie „Virtual Skipper“ žaidimą, susigundžiau ne iškart. Bet po kažkurio laiko parsisiunčiau iš interneto nelegalią versiją. Tik bandant įdiegti reikėjo licencijos kodo (rakto). O kai nesu „geimeris“, tai kur jo internete ieškoti tuomet nenumaniau.

Rašiau SMS žinutę bičiuliui buriuotojui crd – jis ir kompiuterininkas, gal žinos. Gavau atsakymą: „Sintetinių narkotikų ir sintetinio buriavimo nepropaguoju“ (ar kažkas panašaus, senokai buvo). Ir vėl atšoko fantazija žaisti.

Tik nebuvo suvis užgesęs noras žiemos vakarus prie kompiuterio „buriuojant“ praleisti, tad

nutariau nusipirkti žaidimą. Tai nebuvo taip paprasta – kiek klausdavau kompiuterių parduotuvėse, nežinodavo tokio, ką jau kalbėti, jog jis yra. Vis dėl to radau. Pats, nes pardavėjai tikino, jog nėra – vienoje parduotuvėje lentynoje tarp dešimčių kitų. Parsinešiau namo „Virtual Skipper 3“ simuliatorių ir tą patį vakarą įdiegiau. Pabandžiau kartą, du. Kelis vakarus prie monitoriaus praleidau, bet „neužvežė“. Nusibodo, neperpratau valdymo, dingo azartas, užmečiau.

Tik pastaruoju metu įnikau į „sintetinį buriavimą“ — kompiuterinius buriavimo regatų „Vendee Globe“ ir „Volvo Ocena Race Game“ simuliatorius. Jei anksčiau rytinė procedūra buvo el.paštą patikrinti, tai dabar – kaip ir kiek mano jachta „nuplaukė“. Per dieną kelis kartus patikrini, kursą koreguoji. Prie einant miegoti ir vėl – kursą nustatai.

Bet vistiek nesu aš tikras „geimeris“. Kuo geriau sekasi, tuo didesnis azartas. O kai nesiseka – ai, tiek to, yra kaip yra. Pavyzdžiui, VOR V etape buvau net neblogų rezultatų pasiekęs – tuoj po starto sukausi pirmajame trejetuke (tūkstančiais skaičiuojant). Bet keletas klaidų ir per parą nukritau per kelias dešimtis tūkstančių vietų ir dabar tesu 60982 pozicijoje. Iš ankstesnių virtualių etapų žinau – į priekį stumiamasi vos per keliolika-keliasdešimt-kelis šimtus pozicijų, krentama keliais šimtais-tūkstančiais. Tad lyderius vargu ar bepavysių. Nematyt man pagrindinio prizo – automobilio „Volvo“.

Ir visgi žaidimo neužmečiau, Nes, kaip teisingai pastebi „Vėjopamušalai“, „paspaudus kelis kompiuterio mygtukus, bet kas – nesvarbu kokią buriavimo patirtį turintis, gali tapti net ne šiaip keleiviu, o strategu, kapitonu ir šturmanu.“

VG virtualioje regatoje žaidimas jau baigėsi – praėjusią naktį finišavau 83918-as po 115 dienų, 13 valandų ir 33 minučių. Gan neblogai, įvertinus, jog startavau ne nuo pradžių ir iškart buvau >150 tūkst. pozicijoje. Taip po truputi, po truputi ir pirmą šimtatūkstantuką papuoliau. Ir beveik galiu pasigirti Horno ragą apiplaukęs – bent jau virtualiai.

Žaidimai abu neįmantrūs. Pasirenki jachtą (spalvas, nors jų nėra daug), pavadinimą ir plauki – pagal, kaip teigiama, realią sinoptinę situaciją. Keiti bures, priklausomai nuo vėjo krypties ir stiprumo, renkiesi kursą (II etape, kai daugelis žaidėjų pasuko ne tuo kursu, kaip realios jachtos, kilo nemažas sambrūzdis ir visus „teleportavo“ į kitą vietą – distancija prasidėjo iš naujo, bet jau arčiau finišo). Jei negaila kelių eurų, gali nusipirkti papildomas funkcijas – autopilotą, automatinį burių nustatymą. Man gaila.

Kolega buriuotojas-tinklaraštininkas anapus Baltijos SailingBoy priminė ir dar vieną, jau kitokią virtualaus simuliatoriaus platformą — Sail Online. Čia daugiau pasirinkimo – daugiau realių regatų (net dieną ar dvi vykstančių), visai kitoks valdymas, jūrlapis ir orlapis jau nupiešti artimesni realiems, nors (mano subjektyvia nuomone), eiliniam žaidėjui gal kiek sudėtingesnis. Čia tau neparodys, kur būsi po 12, 24 ar 36 valandų pasirinkus kursą. Matai tik nuplauktą distanciją. Bet orų prognozės realesnės, tad tikrai realistiškesnės, gali modeliuoti maršrutą lyg tikroje jachtoje. Ir dalyvių kur kas mažiau – tarp tą patį VOR 5 etapą virtualiai plaukiančių 1532 laivų daug „nesidraskydamas“ esu 684 pozicijoje. Ir, sako SailingBoy, viskas čia nemokama. Bet, man atrodo, gal ne taip „user friendly“.

Tie, kam pabodo pasjansą dėlioti, minų ieškoti (standartiniai „Windows“ „geimukai“) gali pabandyti ir dar vieną paprastutį Flash buriavimo simuliatorių „Forces Acting on a Boat Sailing Upwind„


4 Comments

Ayo · 03/05/2009 at 11:46 PM

Hei ash tikiuosi kad sintetinis buriavimas tai ne tas pat kas bealkoholinis alus? Tai prasme – tai nei pirmas, nei antras zhingsnis link gumines moters?
SailOnLine zhenkliai ydomesnis grajus!

akinys (anksciau crd) · 03/06/2009 at 2:24 PM

Vonnegutas “Cempionu pusryciuose” rasho mazadaug taip: zmones, kad butu linksmiau gyventi, naudoja ivairias sintetines medziagas – uosto, ruko, leidziasi i vena, kishasi i shikna. bet yra zmoniu, kuriems tos medziagos gaminasi smegenyse pacios.

Rokas Arbušis atsakė:

wuo! crd (nicką pasikeitęs) :D
džiugu matyti :)
Vonegutas, kas be ko, blogai niekad nerašė.

benamis · 03/15/2009 at 10:21 AM

Tas filmukas tai toks biškie iš “freaky” serijos, kai žmogus negali be geimo gyventi kaip aš dabar :)
Bet, kad lygintų kelnes ir tuo pačiu metu virtualiai buriuotų…:D

Comments are closed.