Kartais jūrinėse diskusijose (aš čia taip skambiai pavadinau lietuviškas feisbuko grupes apie buriavimą) kyla klausimų, kurie atrodo paprasti, bet dažnai nuveda į neracionalias šnekas. Viena tokių temų – burinė jachta su veikiančiu varikliu: ar ji burinė, ar motorinė?

Jau laivo registracija šį klausimą išsprendžia paprastai: jei pagrindinė varomoji jėga yra vėjas, jei yra stiebai, takelažai – tai yra burinė jachta. Net jei ji turi pagalbinį variklį arba net jei stiebai nulūžtų, ji teisiškai išlieka burinė jachta. Lygiai taip pat motorlaivis nepavirsta buriniu vien todėl, kad ant striuko jo stiebo (ar radijo antenos) kas nors pakabino burę (veikiau paklodę).

Tarkime, klausimas kyla iš nežinojimo, noro pasirodyti (buvo mano gyvenime atvejų) ar iš kvailumo. Yra atvejis, kur sumaištį gali sukelti Colreg taisyklės, tiksliau – jų vartojamos sąvokos ir, jei dar tiksliau, kaip tas sąvokas žinoma.

Pagal Colreg 3(c) taisyklę: „Burinis laivas (sailing vessel) – tai laivas, kuris plaukia naudodamas bures ir kurio įrengtas variklis nenaudojamas eigai“. Taigi, jei burinė jachta įjungia variklį, ji laikoma „power-driven vessel“, t. y. laivu su mechaniniu varikliu, naudojamu eigai.

Ir čia svarbiausias momentas: tokiu atveju pasikeičia tik laivo statusas pagal Colreg, bet pats laivas jokiu magišku būdu nepavirsta kitu. Tiesiog jo apibrėžimas tampa svarbus kitoms taisyklėms, pirmiausia – 18 taisyklei, kurioje nurodyti laivų tarpusavio prioritetai.

Pagal 18 taisyklę burinis laivas turi daugiau pirmumo teisių nei mechaniniu varikliu varomas laivas – motorlaivis turi praleisti burinį. Tik neįsijauskime, buriuotojai, yra taisyklių, kuriose prioritetai negalioja (pvz., 9, 10 ir 13) ir ne tik jachtoms, bet jos (kaip ir mažesni laivai) išskirtos.

Ką tai reiškia praktikoje? Jei jūroje burinė jachta plaukia burėmis ir susikerta kursai su motorlaiviu – motorlaivis privalo praleisti jachtą, net jei ji plaukia iš tos pusės, iš kurios, jei plauktų motorlaivis, jis nebūtų praleistas.

Tačiau jei jachta plaukia varikliu, ji įgyja motorlaivio statusą ir pati turi vadovautis taisyklėmis, kurios taikomos varomiesiems mechaniniu būdu. Tokiu atveju, savo dešiniame borte matydama didlaivį, jachta, varoma variklio, turi jį praleisti.

Realybėje, už sudėtingų navigacinių situacijų (uostų, laivybos kelių, eismo atskyrimo zonų (TSS)), dažniausiai motorlaiviai vis tiek praleidžia burines jachtas.

Ir čia yra vienas niuansas: dauguma jachtų neiškelia dienos ženklo (juodo kūgio su smailiu galu žemyn), rodančio, kad naudojamas variklis. Aš čia nesikabinėju, bet realiai dienos ženklas – mažulytis net ir didlaiviuose, o jau jachos day shape iš didlaivio tiltelio beveik nepastebimas, todėl faktiškai motorlaiviai priima sprendimą „pagal matomą vaizdą“: jei yra stiebas ir burės – laikoma, kad tai burinė jachta. Įverdinčiau taip: vengia užgauti mažesnį.

Štai kodėl, pamatę jachtą su burėmis, dažniausiai tiesiog praleidžiame ją, nes praktiškai įrodyti, ar ji plaukia tik burėmis, ar kartu ir varikliu, beveik neįmanoma.

Žiūrime video žemiau. Man atrodo, pagal esamas sąlygas, su vienu pertemptu stakseliuku, buku beidevindu, nuotraukoje užfiksuota jachta negalėtų plaukti 3,5 mazgo greičiu. O plaukia. Aš esu tikras, jai padeda sraigtas, kurį suka variklis. Bet tai rodančio ženklo nėra. Nu nėra ir nereikia, praleisime ir taip — pasukome truputį nuo jachtos, saugesnį CPA palikome. Ir tokių atvejų kasdien pietvakarinėje Baltijoje (o prieš tai Šiaurės, Airijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje) — apstu.