„Gold of Lithuania“: atsakymai į klausimus

Kai ko nors nežinai, paprasčiausia yra paklausti. Ne visada taip elgiuosi, bet šįkart taip padariau ir pačiam rūpimus bei „Ant bangos“ skaitytojų komentaruose užduotus klausimus el. paštu nusiunčiau odisėjos „Gold of Lithuania“ dalyviams.

Atsakė Tomas Staniulis, „Gold of Lithuania“ bocmanas, www.goldoflithuania.com kūrėjas.

— Kaip atsakote į teiginius, kad jūsų odisėja yra Tūkstantmečio odisėjos kopija?

— Tai nėra kopija, kadangi mes plaukiame į tuos miestus ir uostus, kuriuose Tūkstantmečio odisėja nebuvo užplaukusi, t. y. Viduržemį. Mūsų yra visiškai kita misija – mes bendraujame su vietos savivaldybės atstovais, kuriems pristatome savo istorinę misiją ir tikslus – vystyti diplomatinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius.

Nuo „Ambersail“ skiriamės ir tuo, kad turime aiškiai išreikštą istorinę misiją – simboliškai atkartoti LDK didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionę į Šventąją Žemę. Jo kelionė driekėsi panašiu maršrutu, nors dėl sudėtingos situacijos Jeruzalėje ir Palestinoje, nusprendėme į tuos kraštus neužsukti.

— Kas finansuoja jūsų odisėją, kiek rėmėjai skyrė pinigų, ar viskas daroma savomis lėšomis?

— Iš valstybės ar savivaldybės biudžetų pinigu nebuvo skirta nei vieno lito, viskas atlikta privačiomis lėšomis. Savanoriškai prisidėjo vienas kitas rėmėjas simbolinėmis sumomis (1 000 lt), tačiau labai nedaug.

Iš esmės tai buvo rėmėjai, kurie norėjo patys plaukti ir džiaugėsi galėdami prisidėti prie šios misijos įgyvendinimo.

— Paaiškinote, kodėl pasirinkote tokį maršrutą, o kam kilo ši idėja?

— Idėja atkartoti M.K. Radvilos Našlaitėlio maršrutą kilo prof. A. Bumblauskui, kuris ir pasiūlė istorinį kelionės pagrindimą.

Visa pagrindimą galima atrasti internete (www.goldoflithuania.com -> „Press“ -> istorinis pagrindimas).

— Kodėl odisėją visur pristatote tik anglišku vardu?

— Todėl kad tai palengvina komunikaciją su kitataučiais, yra gražus sąskambis ir sąsajos su Lietuva.

Be to, tikrasis auksas yra jachtos įgula – žmonės, kurie skyrė savo lėšas ir atostogas kilniems tikslams — garsinti Lietuvos vardą ir Vilniaus, kaip Europos kultūros sostinės titulą.

Viena iš misijos rengėjų yra organizacija JCI, kuri ir palaikė šį pavadinimą.

— Kaip buvo formuojamos įgulos?

— Įgulos buvo formuojamos pagal du kriterijus: dalį įgulos sudaro buriuotojai, kurie baigė A.Dovydėno „Kreiserinio buriavimo mokyklą“, todėl nori pasipraktikuoti buriuodami atviroje jūroje (apie 60 proc.).

Antra įgulos narių dalis – organizacijos JCI Vilnius nariai, draugai ir pažįstami, patekę į įgulą turėdami bent dvi rekomendacijas.

— Odisėja baigsis, o kas po?

— Planuojama tęsti Viduržemio jūros užkariavimą. Projektas galėtų trukti trejus metus. Antrais metais būtų prijungiamos Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Marokas. Trečiais – Turkija, Palestina, Tunisas ir Egiptas.

Tokie būtų kuklūs atsakymai skubant juos sudėlioti Maltos uoste prisijungus prie interneto po trijų parų jūroje ;).

Linkėjimai.

„Ant bangos“: nuo savęs pridėsiu tik tiek, kad su Tomu esame bendravę kelis kartus, buvau vienos jo knygos („Herbas ir varlės“) pristatyme, kitą („Uranas-235“) pirkau pats. Tomas buriavimu jau tada domėjosi, buvo iškėlęs idėją Lietuvos rašytojus jachtomis nuplukdyti į Gioteburgo knygų mugę. Tąkart tai ir liko idee fixe, o štai dabar jis buriuoja. Gal gims dar viena marinistinė knyga? Ne apie odisėją (tokią, kaip supratau, Tomas nori nenori turės parašyti), o romanas. Gero vėjo jam ir visai įgulai. Ir aštrios plunksnos.

P.S. Nuotrauka — iš GOL tinklalapio.